Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai I. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Santermita“, dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys O. Ž., uždaroji akcinė bendrovė „Būsto valda“, uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų ūkio priežiūra“, V. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo O. Ž. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Pranešimas, kuriame nustatytas terminas atsiliepimui pateikti trečiajam asmeniui įteiktas 2016 m. kovo 18 d. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 d. numatyta tvarka (elektroninės bylos popierinės versijos b. l. 14).

Trečiasis asmuo V. Ž. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Pranešimas, kuriame nustatytas terminas atsiliepimui pateikti trečiajam asmeniui įteiktas 2016 m. balandžio 29 d. CPK 123 straipsnio 3 d. numatyta tvarka (elektroninės bylos popierinės versijos b. l. 36).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad nuosavybės teisė į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įregistruota V. Ž. vardu (1 t., b. l. 58). Minėtame bute 2013 m. gruodžio 7 d. trūko radiatorius ir buvo sulietos tiek šio buto patalpos, tiek ir žemiau esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), patalpos (1 t., b. l. 12-15; b. l. 22-23). Ieškovė butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. lapkričio 25 d. iki 2043 m. lapkričio 24 d. yra apdraudusi turto ir civilinės atsakomybės draudimu. Draudėja draudimo polise nurodyta trečiasis asmuo O. Ž., o naudos gavėju - AB „SEB Bankas“ (1 t., b. l. 7). Ieškovė 2013 m. gruodžio 16 d. sumokėjo 1679,00 Lt už 2013 m. gruodžio 7 d. draudiminį įvykį AB „SEB Bankas“ (2 t., b. l. 76). 2014 m. kovo 24 d. ieškovė gavo pretenziją iš UAB DK „PZU Lietuva“ 1550,00 Lt sumai, kurioje nurodoma, kad jos draudėjo butas 2013 m. gruodžio 7 d. buvo aplietas iš viršuje esančio ieškovės draudėjo buto (1 t., b. l. 19). 2014 m. balandžio 16 d. ieškovė sumokėjo 1440,18 Lt UAB DK „PZU Lietuva“ už 2013 m. gruodžio 7 d. draudiminį įvykį (2 t., b. l. 77). Daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpų administratorius yra UAB „Būsto valda“ (1 t., b. l. 57). UAB „Būsto valda“ daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų techninei priežiūrai vykdyti paskyrė UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ (1 t., b. l. 90). 2013 m. rugpjūčio 1 d. atsakovė ir UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ sudarė Sutartį Nr. PUP130801-S Dėl pastatų šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros darbų (toliau – Sutartis), kuria UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ (užsakovas) užsakė, o atsakovė (rangovas) įsipareigojo savo lėšomis ir rizika vykdyti daugiabučių gyvenamųjų namų šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų techninę priežiūrą (Sutarties 1.1. punktas), teikiant užsakovui konkrečias šioje Sutartyje numatytas paslaugas (konkretūs darbai yra numatyti baigtiniame darbų sąraše, kuris yra Sutarties priedas Nr. 1) (1 t., b. l. 63-68). UAB „Būsto valda“ 2014 m. vasario 28 d. raštu atsakydama į ieškovės pretenziją nurodė, kad ji nėra atsakinga ir dėl žalos atlyginimo nurodė kreiptis į UAB „Santermita“, kuri vykdo ginčo namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą (1 t., b. l. 26). 2015 m. rugsėjo 11 d. UAB „Santermita“ atsakydama į 2015 m. rugsėjo 1 d. AB „Lietuvos draudimas“ raštą nurodė, kad jai nekyla civilinė atsakomybė dėl žalos, atsiradusios trūkus šildymo prietaisui (1 t., b. l. 60-61).

Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Ieškovė, siekdama civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Atsakovės civilinę atsakomybę, dėl padarytos žalos užliejus butus, ieškovė įrodinėjo teigdama, kad atsakovė netinkamai vykdė ginčo daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpose esančio siurblio keitimo darbus ir dėl to bute, adresu (duomenys neskelbtini), trūko radiatorius. Teismas pažymi, jog ieškovė, gavusi pranešimą apie draudiminį įvykį, neatliko objektyvaus tyrimo avarijos priežasčiai išsiaiškinti. Kartu teismas akcentuoja, jog ieškovė, atstovaujama profesionalaus teisininko, į bylą nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių teismui daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovė apskritai ginčo laikotarpiu atliko siurblio keitimo darbus ginčo daugiabučiame name. Ieškovė avarijos, dėl kurios kilo žala, priežastį iš esmės įrodinėjo į bylą pateiktu 2013 m. gruodžio 9 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktu (1 t., b. l. 12-15). Minėtame akte nurodyta, kad apžiūros metu radiatorius jau buvo išvežtas. Šiame akte taip pat nurodyta: „Draudėjų teigimu 2013-12-07 trūko radiatorius apdraustame bute. Tuo metu, t.y. tą dieną buvo vykdomi kažkokie šildymo sistemos darbai. Tikslinti administratoriaus“. Ieškovė kilusios avarijos priežastį taip pat įrodinėjo UAB DK „PZU Lietuva“ darbuotojo 2013 m. gruodžio 11 d. surašytu Pranešimu apie įvykį (1 t., b. l. 22-23). Ieškovė įrodinėjo, kad ir minėtame pranešime ieškovės draudėjos O. Ž. teiginiai: „Kiek mums žinoma vyko namo siurblio keitimas, po siurblio remonto įjungus vandenį ir įvyko avarija“ patvirtina atsakovės civilinę atsakomybę.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo O. Ž. paaiškino, kad į avarijos likvidavimą atvykę avarinės tarnybos darbuotojai darė prielaidas, kad turėjo vykti darbai. Nurodė, kad „kažkas iš kaimynų lyg ir girdėjo, kad siurblys buvo pakeistas“. O. Ž. kartu nurodė, kad draudėjai apie planuojamus atlikti darbus nebuvo informuoti. Nurodė, kad jos žiniomis siurblys, apie kurio keitimo darbus buvo kalbama, yra kitoje laiptinėje. Paaiškino, kad kalbėdama su draudimo ekspertu apie avarijos priežastis, ji išsakė tik savo prielaidas. Nurodė, kad draudiko atstovas informaciją apie įvykį surašė iš draudėjų žodžių. Pažymėjo, kad savo darytas trūkusio radiatoriaus nuotraukas perdavė atvykusiam draudiko atstovui (2016 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 20 min. 12 s.). Atsakovė pateikė į bylą raštą, kuriuo patvirtino, jog 2013 m. gruodžio 5-9 dienomis jokių darbų gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), nevykdė (2 t., b. l. 90-91). Darytina išvada, kad ieškovė savalaikiai nesiaiškinusi ginčo avarijos priežasčių, minėtas priežastis įrodinėja išimtinai draudėjos draudikų atstovams išsakyta nuomone bei prielaidomis. Teismas akcentuoja, kad O. Ž. neturi reikiamų specialių žinių radiatoriaus trūkimo priežasčiai nustatyti. Teismas pažymi, kad ieškovė į bylą nėra pateikusi trūkusio radiatoriaus nuotraukų, kurias draudikui perdavė draudėja. Ieškovės atstovė teismo posėdyje pripažino, kad draudiko atstovui 2013 m. gruodžio 9 d. atvykus į apdraustą butą, radiatorius jau buvo numontuotas. Teismas vertina, kad esant numontuotam trūkusiam radiatoriui draudiko atstovas taip pat neturėjo galimybės objektyviai įvertinti avarijos priežastis. Ieškovė savo ieškinį grindė Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Teismas vadovaudamasis aptartais liudytojos parodymais bei atsakovės raštiškais paaiškinimais, sprendžia, jog ieškovė neįrodė aplinkybės, kad atsakovės netinkamai atlikti darbai sąlygojo ginčo radiatoriaus trūkimą. Kartu teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė ginčo laikotarpiu ginčo name apskritai vykdė kokius nors darbus. Teismas vertina, jog ieškovė taip pat neįrodė, kad atsakovė neatliko ir/ar netinkamai atliko kokias nors jai pagal Sutartį ir/ar teisės aktus priklausančias pareigas, kas galėjo sąlygoti ginčo radiatoriaus trūkimą. Atitinkamai teismas sprendžia nesant pagrindo konstatuoti, kad kokie nors atsakovės veiksmai ir/ar neveikimas sąlygojo žalos atsiradimą. Šiame kontekste teismas pažymi, jog į bylą nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių teismui nustatyti ginčo radiatoriaus trūkimo priežastį. Nesant nustatytos tikrosios radiatoriaus trūkimo priežasties, nėra pagrindo konstatuoti nei neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo), nei priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos.

Teismas pažymi, jog į bylą pateiktame Būsto draudimo liudijime nėra užfiksuota draudžiamo buto ir/ar jame esančių inžinerinių įrenginių būklė apdraudimo momentu (1 t., b. l. 7). Pateiktas valstybės įmonės „Registrų centras“ išrašas patvirtina, kad gyvenamasis namas, adresu Alsėdžių g. 5, Kaune, yra pastatytas 1982 m. (1 t., b. l. 57). Liudytoja O. Ž. patvirtino, kad trūkęs radiatorius nuo namo pastatymo nebuvo keistas (2016 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 20 min. 12 s.). Ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių buto būklę iki ginčo avarijos. Byloje nėra pateikta objektyvių duomenų apie trūkus radiatoriui padarytus turto sugadinimus. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, jog nustačius civilinę atsakomybę yra taikomas visiško nuostolių atlyginimo principas. Atsižvelgiant į tai, svarbu nustatyti, koks tikslus draudėjo patirtų nuostolių dydis. Ieškovės pateikta jos sudaryta lokalinė sąmata, nelaikytina objektyviu įrodymu faktiškai patirtiems draudėjo nuostoliams nustatyti. Teismas pažymi, kad ieškovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad negali paaiškinti, kodėl ieškovės sudarytoje lokalinėje sąmatoje nusidėvėjimo medžiagoms procentas nurodytas 25,6 proc. Apie butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), padarytą žalą objektyvių duomenų ieškovė, atstovaujama profesionalaus teisininko, į bylą taip pat nepateikė. Vadovaujantis nurodytais motyvais, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė nei žalos fakto, nei jos dydžio. Apibendrinant aukščiau nurodytus motyvus, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė būtinųjų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti (CPK 178 str.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 888,31 Eur žalos atlyginimą atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str., 185 str.). Atmetus pagrindinį reikalavimą, atmestini ir išvestiniai ieškovės reikalavimai dėl kompensacinių palūkanų ir procesinių palūkanų priteisimo (CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Į bylą pateiktas išrašas iš teisinės pagalbos sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir advokatų profesinės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 42-43). Į bylą taip pat pateiktas 2016 m. rugsėjo 29 d. prašymas priteisti advokato pagalbos išlaidas - 943,80 Eur, atliktų darbų ataskaitos ir PVM sąskaitos faktūros (2 t., b. l. 54-55). Advokatas parengė atsiliepimą, atstovavo teismo posėdžiuose. Iš 2016 m. birželio 28 d. ir 2016 m. gegužės 25 d. mokėjimo nurodymų, matyti, jog atsakovė už jai suteiktas paslaugas advokatui apmokėjo (2 t., b. l. 57,59). Atsakovės turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio. Atmetus ieškinį, iš ieškovės priteistinos atsakovės turėtos advokato teisinės pagalbos išlaidos – 943,80 Eur.

Į bylą pateiktas trečiojo asmens UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ advokato prašymas priteisti patirtas 121,00 Eur advokato pagalbos išlaidas. Į bylą pateikta sutartis su advokatu, PVM sąskaita - faktūra bei jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas (1 t., b. l. 93, 2 t., b. l. 32-34). Trečiojo asmens turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio. Atmetus ieškinį, 121,00 Eur advokato išlaidų, kaip pagrįstos ir įrodytos priteistinos iš ieškovės trečiajam asmeniui UAB „Pastatų ūkio priežiūra“.

Atmetus ieškinį, iš ieškovės valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu – 4,48 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p. ir 6 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinė J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Santermita“, į. k. 236043660, buveinė Skuodo g. 2F, Kaunas, 943,80 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt tris eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinė J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Pastatų ūkio priežiūra“, į. k. 302473019, buveinė Verkių g. 48-1, Kaunas, 121,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinė J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, 4,48 Eur (keturis eurus 48 ct) pašto išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.