- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-06-01
- Bylos Nr.
- e1-1671-573/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11600-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Ročys
- Kaltinamasis
- Lietuvos Respublikos
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dainius Ročys išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Virginijos Vigelienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, našlys, vidurinio išsilavinimo, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2017 m. sausio 26 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 mėnesius, teistumui neišnykus,
kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. J. 2020 m. kovo 20 d. apie 16.40 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, konflikto su savo šeimos nare – seserimi L. T. metu, tyčia vieną kartą kairiu kumščiu sudavė L. T. į veido sritį virš dešinės akies, tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos narei fizinį skausmą
Kaltinamasis R. J. kaltę pripažino visiškai, gailisi ir parodė, kad šiuo metu jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su seserimi L. T.. Jų tarpusavio santykiai su L. T. yra pakankamai geri. 2020 m. kovo 20 d. apie pietus jis grįžo namo šiek tiek išgėręs ir parsinešė „Starkos“ butelį, 0,5 l talpos, kurį kartu su L. T. išgėrė dviese, tada tarp jų su L. T. įvyko konfliktas. L. T. su ranka vieną kartą kairiu kumščiu sudavė į veidą virš dešinės akies, po to jis išėjo iš namų ir lauke jį pasitiko policijos pareigūnai. Jis L. T. atsiprašė, ji jam atleido, jie abu pasikalbėjo ir susitaikė (b. l. 102-103, 110-112).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta ir kitais byloje esančiais duomenimis.
Iš nukentėjusiosios L. T. parodymų matyti, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo broliu R. J.. Šis butas yra paveldėtas iš tėvų, paliktas jiems abiem su broliu per pusę. Jos brolis yra našlys, ji taip pat yra našlė. Veda bendrą ūkį, kartu išlaiko butą, perkasi maistą, moka mokesčius taip pat kartu. Jų santykiai su broliu R. yra labai geri, anksčiau buvo visko. Kai R. būna neblaivus, tada pasitaiko visko ir konfliktų, ir pykčių. 2020 m. kovo 20 d., apie pietus, laikotarpyje nuo 12.00 val. iki 13.00 val. į namus grįžo jos brolis R.. Jis parsinešė „Starkos“ butelį 0,5 l talpos, apie 43 laipsnių stiprumo, pasiūlė kartu išgerti. Jie kartu išgėrė visą butelį, daugiau mažiau lygiomis dalimis. Po to R. sugalvojo kažkur išeiti iš namų. Kadangi jis buvo gerokai apgirtęs, ji jam neleido išeiti iš namų, sakė „R., neik“, bet jis jos neklausė, pasiėmė savo rankinę ir ketino išeiti, ji rankomis bandė nuimti R. jo rankinę nuo peties, sakė, kad be jos jis iš namų tikrai neišeis. Jie truputį susistumdė, tačiau ne stipriai ir tuo metu R. jai iš rankos, greičiausiai iš kairės, kumščiu vieną kartą sudavė į veido dešinę pusę, virš dešinės akies, prie antakio. Tuo metu pajuto fizinį skausmą, vėliau jai iškilo guziukas, dar kelias dienas toje vietoje jautė skausmą. Tada, apie 16.42, val. ji iš savo telefono paskambino pagalbos centrui numeriu 112, o R. ne už ilgo išėjo iš namų. Kai R. išeidinėjo iš laiptinės, jį lauke sutiko atvykę policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Grįžęs iš areštinės R. jos atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė, daugiau nesipyksta ir nekonfliktuoja. Dėl šio įvykio jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sužalojimas, kuris vos matėsi virš dešinės akies (b. l. 16-19).
Iš liudytojo M. J. parodymų matyti, kad jis yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiasis patrulis. 2020 m. kovo 20 d. apie 16.30 val., dirbant kartu su kolega vyriausiuoju patruliu D. B. buvo gautas iškvietimas adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu buto duris atidarė pranešėja, ji teigė, kad gėrė kartu su broliu, jie sukonfliktavo, nes pranešėja nenorėjo brolio išleisti iš namų, todėl jis pranešėjai kumščiu vieną kartą sudavė į veidą. Ant pranešėjos dešinio antakio guzo jis nematė, jei būtų matę, būtų tai užfiksavę tarnybiniame pranešime. Pranešėja teigė, jog dėl suduoto smūgio ji patyrė fizinį skausmą. Pranešėjos brolis buvo bute, jis taip pat buvo akivaizdžiai neblaivus, šiek tiek agresyvus. Pranešėjos brolis jiems pripažino, kad tarp jų įvyko konfliktas, nes pranešėja neišleido jo iš buto, o pastarasis dėl to jai sudavė vieną kartą kumščiu į veidą (b. l. 27-30).
Iš liudytojo D. B. parodymų matyti, kad jis yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiasis patrulis. Aplinkybes, susijusias su įvykiu, nurodė analogiškas M. J. parodymams, papildomai nurodant, kad buvo patikrintas pranešėjos blaivumas ir alkotesteriu buvo jai nustatytas 1,73 prom. girtumas. Pranešėja buvo susijaudinusi, sakė kad jai skaudėjo dėl brolio suduoto smūgio. Ant pranešėjos dešinio antakio guzo jis nematė. Pranešėjos brolis buvo bute, jis taip pat buvo akivaizdžiai neblaivus, šiek tiek agresyvus, vartojo necenzūrinius žodžius tiek jų, tiek pranešėjos atžvilgiu. Pranešėjos brolis jiems pripažino, kad tarp jų įvyko konfliktas, nes pranešėja neišleido jo iš buto, o jis dėl to jai sudavė vieną kartą kumščiu į veidą (b. l. 33-36).
Iš 2020 m. kovo 20 d. Kauno AVPK PR tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2020 m. kovo 20 d. 16. 45 val. Kauno apskr. VPK buvo gautas pranešimas, kuriame nurodoma, kad nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), bute buvo rasta neblaivi moteris, tai yra L. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuriai nustatytas 1.73 promilės girtumas. Pastaroji nurodė, kad išgertuvių metu, tarp jos ir jos neblaivaus brolio R. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuriam nustatytas 1.76 promilės girtumas, kilo žodinis konfliktas, kurio metu R. J. trenkė jai ranka į veido sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Pareigūnai tarnybiniame pranešime taip pat nurodė, kad aplinka bute netvarkinga, išmėtyti daiktai (rūbai), sulaužyti baldai – kambaryje, ant grindų sulaužyta kėdė. R. J. buvo sulaikytas iki 48 val. Kauno apskr. VPK areštinėje (b. l. 37-41).
Iš pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 366 matyti, kad 2020 m. kovo 20 d., 17.35 val. R. J. nustatytas 1,76 promilių girtumas (b. l. 63).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis R. J. smurtavo savo šeimos narės – sesers L. T. atžvilgiu, 2020 m. kovo 20 d. apie 16.40 val. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, konflikto metu, tyčia vieną kartą kairiu kumščiu sudavė L. T. į veido sritį virš dešinės akies, tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos narei fizinį skausmą Nustatytus padarinius (fizinį skausmą) patvirtina jo paties, nukentėjusiosios parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kita rašytinė bylos medžiaga. Įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
R. J. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme – laisvės apribojimu ir jos dydžiu (b. l. 118).
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
R. J. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, padarytas nusikaltimas baigtas, nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Kaltinamasis anksčiau teistas, 4 kartus baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 79, 80). Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesilankė, neregistruotas (b. l. 70, 72).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme kaltinamajam skirtinas įpareigojimas per teismo nustatytą laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 113-115), pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
Kaltinamasis R. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. kovo 20 d. 17.10 val. iki 2020 m. kovo 22 d. 11.28 val. (b. l., 51, 53), tai yra dvi paras, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.
Daiktinis įrodymas – skaitmeninė laikmena – kompaktinis diskas saugojamas prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-11600-20 medžiagos (b. l. 12), paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
R. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, per bausmės atlikimo laikotarpį įpareigoti per šešis mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, skirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, per bausmės atlikimo laikotarpį įpareigoti per šešis mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Į bausmės laiką įskaityti R. J. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. kovo 20 d. 17.10 val. iki 2020 m. kovo 22 d. 11.28 val. (b. l., 51, 53), tai yra dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus