- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-07
- Bylos Nr.
- e2S-243-252/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. L., G. L.
- Pareiškėjas
- AB Nordea Bank
- Kategorijos
- 3.2.6.10.3Sprendimo išaiškinimas
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S - 243 - 252- 2016
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 7 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. L. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-352-812/2015, kuria atmestas pareiškėjo AB Nordea Bank prašymas suinteresuotiems asmenims A. L., G. L. dėl teismo sprendimo išaiškinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašė išaiškinti 2008-06-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3020-811/2008, kuriuo buvo patvirtinta A. L. ir G. L. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, rezoliucinės dalies 7 punktą, nurodant ar šis punktas sprendžia (apima) sutuoktinių tarpusavio įsipareigojimus vykdant prievoles pagal 2006-02-13 būsto kreditavimo sutartį Nr. BK06/02/138P ir 2006-02-13 laidavimo sutartį Nr. LBK 06/02/59P kreditoriui Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyriui, kurio teises ir pareigas perėmė Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, ar visgi šis punktas reiškia, 2006-02-13 būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 06/02/138P modifikavimą kredito gavėją A. L. pakeičiant G. L. (kuri yra laiduotoja 2006-02-13 laidavimo sutarties Nr. LBK 06/02/59P pagrindu).Tuo atveju, jei teismas išaiškintų, kad 2008-06-19 sprendimo rezoliucinės dalies 7 p. reiškia 2006-02-13 būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 06/02/138P modifikavimą, kredito gavėją A. L. pakeičiant G. L., pareiškėjas prašė išaiškinti, kokiu pagrindu kreditorius Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius (kurio teises ir pareigas perėmė AB Nordea Bank Lietuvos skyrius) gali reikalauti prievolių pagal 2006-02-13 būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 06/02/138P įvykdymo iš R. R..
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio7 d. nutartimi pareiškėjo AB Nordea Bank prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo atmetė. Teismas sprendė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-06-19 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3020-811/2008 rezoliucinės dalies 7 punktas, kurio neaiškumu remiasi pareiškėjas AB Nordea Bank, yra aiškus. Teismas nurodė, kad 2008-06-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu teismas nutraukė A. L. ir G. L. santuoką ir patvirtino jų 2008-06-19 sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėto sprendimo rezoliucinės dalies 7 p. nurodyta, kad skolinius įsipareigojimus Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyriui pagal 2006-02-13 būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 06/02/138P – likusią neišmokėtą paskolos dalį 71982,59 Lt prisiima G. L.. Nordea Bank FinlandPlc teismui 2008-05-28 pateiktame atsiliepime nurodyta, kad bankas sutinka, jog G. L. prisiimtų skolinius įsipareigojimus pagal sutartį su sąlyga, kad kartu su G. L. bendraskole taps jos sesuo R. R.. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai nepateikė teismui nei kreditavimo sutarties Nr. BK 06/02/138P, nei 2006-02-13 laidavimo sutarties Nr. LBK 06/02/59P pakeitimo dokumentų, įrodančių įvykdytą pareiškėjų kreditoriaus iškeltą sąlygą. Teismas sprendė, kad teismas 2008-06-19 sprendimu nemodifikavo pareiškėjų prievolių kreditoriui pagal 2006-02-13 būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 06/02/138P, pagal 2006-02-13 laidavimo sutartį Nr. LBK 06/02/59P, nesprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų, tokios aplinkybės nebuvo tiriamos ir konstatuotos teismo sprendime. Teismas pabrėžė, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties šalys buvo sutuoktiniai, kurie turi laisvę susitarti tik dėl jų abiejų tarpusavio teisių ir pareigų vykdymo, įskaitant ir dėl neįvykdytų prievolių tretiesiems asmenims tolimesnio vykdymo, prievolės vykdymą prisiimant tik vienam iš sutuoktinių, kaip buvo šiuo atveju – skolinius įsipareigojimus Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyriui pagal 2006-02-13 būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 06/02/138P – likusią neišmokėtą paskolos dalį 71 982,59 Lt prisiėmė toliau vykdyti už A. L. G. L., tačiau šis sutuoktinių tarpusavio susitarimas teisines pasekmes gali sukurti tik buvusių sutuoktinių tarpusavio santykiams ir neturi įtakos kiekvieno iš buvusių sutuoktinių teisėms ir pareigoms kreditoriaus atžvilgiu. Santuokos nutraukimas įstatymuose nenustatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių – solidariųjų skolininkų pagal sutartį – pareigai atsakyti kreditoriams pagal solidariąją prievolę (LAT 2009-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. L. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, t.y. išaiškinti, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-06-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-352-3020-811/2008 buvo išspręstas prievolių pagal 2006-02-13 būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 06/02/138P tarp sutuoktinių modifikavimo klausimas, ją priskiriant išmokėti G. L. arba skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-01-07 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-06-19 sprendimu buvo išspręstas prievolių tarp sutuoktinių klausimas, o pareiškėjas AB Nordea Bank tokio teismo sprendimo neskundė. Nors ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-06-19 sprendimas yra aiškus, jis turėtų būti aiškinamas taip, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-06-19 sprendimu buvo išspręstas prievolių tarp sutuoktinių modifikavimo klausimas, o ne atvirkščiai, t.y. taip, kaip išaiškino Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą AB Nordea Bank prašo atskirąjį skundą atmesti, o Panevėžio m. apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti iš A. L. suinteresuoto asmens AB Nordea Bank naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-06-19 sprendimo rezoliucinės dalies 7 p. vienareikšmiai gali spręsti tik sutuoktinių tarpusavio įsipareigojimus vykdant prievoles pagal Kredito ir Laidavimo sutartis kreditoriui (Bankui), kadangi Banko sutikimo sąlyga dėl kredito gavėjo pakeitimo nebuvo įvykdyta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjo AB Nordea Bank prašymas išaiškinti teismo sprendimą, yra pagrįsta ir teisėta.
Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas. Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų. Aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-16 ir 2006-03-28 nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2013).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, apelianto atskirajame skunde išdėstytus argumentus, apeliantas skundžia nutarties motyvus dėl sprendimo rezoliucinės dalies išaiškinimo, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis atmetant pareiškėjo(banko) prašymą išaiškinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies 7 punktą yra pagrįsta. Tačiau pirmos instancijos teismas, atmesdamas prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, nutarties motyvuojamąją dalimi jį išaiškino pakeisdamas įsiteisėjusio 2008-06-19 teismo sprendimo rezoliucinės dalies 7 punktą, kas prieštarauja CPK 278 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio.
Byloje nustatyta, kad 2008-06-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu teismas nutraukė A. L. ir G. L. santuoką ir patvirtino jų 2008-06-19 sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėto sprendimo rezoliucinės dalies 7 p. nurodyta, kad skolinius įsipareigojimus Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui pagal 2006-02-13 būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 06/02/138P – likusią neišmokėtą paskolos dalį 71 982,59 Lt prisiima G. L.. Minėtame punkte aiškiai yra pasakyta kam pereina turėti šalių skoliniai įsipareigojimai. Sprendimas toje dalyje yra aiškus ir jo aiškinti nereikia. Pirmos instancijos teismas nutarties motyvais pakeitė sprendimo turinį ir prasmę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmos instancijos teismo nurodyta teisminė praktika, šiuo konkrečiu atveju negali būti taikoma, nes bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo šioje byloje faktinių aplinkybių. Kaip nustatyta byloje, nutraukiant santuoką, šalys susitarė dėl prievolių kreditoriui, kreditorius teikė sutikimą dėl kredito sutarties modifikavimo su sąlyga, tačiau teismas sąlygos sprendime neaptarė ir ja nesivadovavo, o sutarties modifikavimą atliko turėdamas kreditoriaus sutikimą. Toks sutarties modifikavimas, turint kreditoriaus sutikimą neprieštarauja teisminei praktikai bei teisės aktams. Kreditorius, dalyvavęs byloje kaip suinteresuotas asmuo, turėjo pareigą ir teisę pasidomėti teismo sprendimu ir skolininkams neišpildžius nurodytos sąlygos, pasinaudoti teise apskųsti teismo sprendimą.
Kaip nurodyta aukščiau, kad būtų konstatuotas sprendimo išaiškinimo reikalingumas, turi būti nustatyta, jog sprendimo rezoliucinė dalis yra neaiški – nesuprantama arba suprantama nevienareikšmiškai. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimo rezoliucinės dalies 7 punktas aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas.
Minėtų aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-06-19 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3020-811/2008 rezoliucinės dalies 7 punktas yra aiškus, todėl nereikalauja papildomo aiškinimo. Todėl teismo motyvai, nurodyti nutarties motyvuojamoje dalyje, šalinti kaip nepagrįsti ir keičiantys įsiteisėjusio sprendimo turinį bei prasmę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nutarties rezoliucinę dalį palikti nepakeista.
Pašalinti nutarties motyvuojamoje dalyje motyvus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-06-19 sprendimo rezoliucinės dalies 7 punkto išaiškinimo.