Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. (A) J ir M. Y. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Palikimo priėmimo fakto nustatymas būtinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai yra A. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Mirus A. J. liko paveldimas turtas – palikėjo asmeniniai daiktai ir piniginė draudimo išmoka. Palikėjo likusį palikimą priėmė pareiškėjai, pradėdama faktiškai valdyti turtą. Ginčo dėl palikimo nėra.

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Iš pateiktų rašytinių įrodymų, teismas daro išvadą, kad po A. J. mirties – (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė pareiškėjai A. J. ir M. Y. faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Esant šiems įrodymams nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui, kad po A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jo tėvai A. J. ir M. Y., faktiškai pradėdamas jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pareiškėjai už pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo sumokėjo 109 Eur žyminį mokestį, tačiau už pareiškimą ypatingosios teisenos bylose, taikant kovo mėnesio 117,60 vartotojų kainų indeksą, mokėtinas 59 Eur žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad tuo atveju, kai yra sumokėta daugiau žyminio mokesčio, nei numato įstatymai, tai jis visas arba jo dalis grąžinami jį sumokėjusiam asmeniui.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjams grąžintinas be pagrindo sumokėtas 50 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad A (A.) J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. Y., (duomenys neskelbtini) po A (A.) J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė pradėdami paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Grąžinti pareiškėjui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumokėtą 50 Eur žyminį mokestį (mokėjimo užduoties kodas (ID): ZK64582). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.