Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. K., Valstybinės darbo inspekcijos atstovui Artūrui Bendaravičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, LR piliečio, dirbančio UAB „Housebox“ direktoriumi, neteisto, nebausto administracinėmis nuobaudomis, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad G. K., būdamas darbdaviu, leido dirbti nelegalų darbą, o būtent:

G. K. be rašytinių darbo sutarčių ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui 2012 m. spalio 2 ir 11 d. kavinėje Senamiesčio Brodvėjus, esančioje Alytuje, Ugniagesių g. 10, leido dirbti trims darbuotojoms: U. J., V. R. ir D. K.. Dėl darbo sąlygų ir darbo apmokėjimo darbuotojos susitarė su G. K.. Buvo sutarta, kad darbuotojos U. J. ir D. K. dirbs kavinėje barmenėmis padavėjomis, o V. R. virėja, joms bus mokamas atlyginimas – minimalus darbo užmokestis. Tokiais veiksmais G. K. pažeidė Lietuvos Respublikos DK 93 str., 98 str. 1 d. 1 p. ir 3 d. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

G. K. asmens tapatybė nustatyta pagal asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Alytaus PK MS (52).

G. K. į teismo posėdį atvyko, savo kaltę iš esmės pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Nurodė, kad U. J. ir D. K. nelegaliai samdė kavinėje dirbti barmenėmis padavėjomis, o V. R. virėja. Už darbą joms mokėjo minimalų darbo užmokestį, kadangi jos dirbo tik po kelias valandas. Darbo sutarčių su darbuotojomis nesudarė, nes nežinojo ar jos bus tinkamos darbuotojos. Prašo švelninti skiriamą bausmę, kadangi jo gaunamos pajamos yra nedidelės, tokį pažeidimą padarė pirmą kartą ir labai gailis.

Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus atstovas Artūras Bendaravičius į teismo posėdį atvyko, ir nurodė, kad byloje pakanka duomenų patraukti G. K. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ str. 1 d. Nurodė, kad pažeidėjas iš karto prisipažino padaręs pažeidimą, su patikrinimo metu nustatytomis nelegalų dirbusiomis darbuotojomis darbo sutartis sudarė iš karto po patikrinimo, tokį pažeidimą padarę pirmą kartą.

Motyvuojamoji dalis

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo jo kaltė dėl padaryto pažeidimo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, nelegalaus darbo tyrimo aktu, U. J., D. K., V. R., I. V. paaiškinimais, paties pažeidėjo paaiškinimu, kvitais, išrašu iš Sodros, dirbančiųjų sąrašais, darbo sutarčių registravimo žurnalu, darbo grafikais, nuotraukomis, kitais bylos duomenimis.

Įvertinus administracinio teisės pažeidimo protokolą, byloje esančius rašytinius įrodymus bei byloje esančius kitus duomenis, daroma išvada, kad G. K. veikoje yra ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis, nes darbuotojos U. J., D. K., V. R. nuo 2012 m. spalio mėnesio dirbo pagal susitarimą su G. K., darbuotojos dirbo paklusdamos G. K. nustatytai darbo tvarkai, dirbo atlygintinai, taigi, byloje nustatyti visi Darbo kodekso 93 str. apibrėžti darbo sutarties požymiai. Tačiau darbdavys G. K. realiai leido dirbti darbuotojoms, nesudaręs su jomis rašytinių darbo sutarčių, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Toks darbuotojų darbas laikomas nelegaliu (LR DK 93 str., 98 str. 1 d. 1 p. ir 98 str. 3 d.). Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą (LR DK 99 str. 3 d.). Darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Skiriant nuobaudą G. K., atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. K. paaiškino, kad iš esmės jo padarytą pažeidimą nulėmė sunki šalyje susidariusi situacija. Jis visiškai neseniai perimdamas įmonės akcijas, pakeitė iš esmės perimtos įmonės veiklos pobūdį, bet ilgą laiką nevykdė veiklos, nes viską reikėjo daryti iš naujo – veiklą pradėjo vykdyti tik 2012 m. rugpjūčio mėnesį. Tik kelis mėnesius veikiančios įmonės pelno apyvarta yra maža, dėl ko jau yra susidarę nemažas įsiskolinimas Sodrai ir tiekėjams už produkciją, sunku sumokėti įvairius su patalpų eksploataciją susijusius mokesčius. Šias aplinkybes teismas pripažįsta taip pat G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 2d.)

G. K. dirbantis, neteistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis.

Vertintina ir paties pažeidimo padarymo aplinkybės, įmonės darbo specifika.

Pagal LVAT formuojamą praktiką, neteisėta veika – nelegaliu darbu – pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka.

Tačiau tiek iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, tiek iš jo darbuotojų paaiškinimų matyti, kad su nelegaliai dirbančiomis darbuotojomis darbdavys prieš priimant jas į darbą tarėsi dėl bandomojo laikotarpio, ir kad tuo atveju, jeigu darbuotojoms patiks, sudarys su jomis darbo sutartis, kad šie išbandymai buvo trumpalaikio pobūdžio. Duomenų, kad dirbančios bandymo laikotarpiu darbuotojos sukūrė kažkokią naudą įmonei, byloje nėra.

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad G. K. būtų padaręs tokio pobūdžio teisės pažeidimus ir ankščiau- tokį pažeidimą padarė pirmą kartą.

Dėl šių priežasčių teismas daro išvadą, kad G. K. jam inkriminuojamą pažeidimą padarė ne piktybiškai siekdamas nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą su tikslu nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių, o siekdamas išbandyti darbuotojų tinkamumą darbui, tačiau dėl teisinių žinių neturėjimo nesugebėjo tinkamai įforminti bandomojo laikotarpio tesiės aktų nustatyta tvarka, todėl laikytina, kad pažeidimą G. K. padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo.

Vertintinas ir tas žmogiškumo faktorius, kad G. K. pažeidimą padarė ne piktybiškai, o esant sunkiai įmonės finansinei padėčiai, deda pastangas išlaikyti įmonę ir joje sukurtas darbo vietas, todėl laikytina, kad pažeidimas pa.

Pažymėtina, kad šiuo metu egzistuojant ekonominio sunkmečio metui, kai progresuojančiai auga bedarbių skaičius ir nėra realios galimybės susirasti darbo tiek valdiškame, tiek privačiame sektoriuje, G. K. įkūrė įmonę, siekė kurti darbo vietas bendruomenėje ir jas išsaugoti atsižvelgiant į šalyje susidariusią ekonominę situaciją, o ir tokios aplinkybės jį visuomenėje charakterizuoja labai teigiamai ir reiškia, kad G. K. linkęs laikytis įstatymų reikalavimų, gerbti bendro gyvenimo taisykles.

Pažymėtina ir tai, kad netrukus po 2012-10-11 vykusio patikrinimo darbuotojos V. R. ir D. K. kaip tinkamos darbui buvo 2012-10-12 priimtos į darbą.

Taigi, atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad padarytas pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio, sąlygotas sunkios ekonominės situacijos ir teisinių žinių neturėjimo. Pažeidimas nenulėmė didelės materialinės naudos darbdaviui ir nepadarė jokios realios žalos dirbančiųjų teisėms ir valstybei, todėl šiuo nagrinėjamu atveju ATPK 41³ str. 1 d. numatyta net ir minimali nuobauda būtų neadekvati padarytam pažeidimui.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir tai, kad G. K. neteistas, nebaustas administracine tvarka, kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, dirba, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, darbo įstatymų pažeidimus padarė pirmą kartą dėl sunkios įmonės finansinės padėties, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta straipsnio sankcijoje (ATPK 30¹ str. 1 d.).

Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai.

Atsižvelgiant į tai, kad G. K. turi mažametę dukrą, o jo vadovaujama įmonė veikia dar nepilnus keturis mėnesius, dėl ko G. K. darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 100 Lt., teismas mano, kad yra pagrindas išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą (ATPK 313 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30 ¹ str., 30² str., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

G. K. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., skirti baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį po 500 Lt. (penkis šimtus litų) viso 1.500 Lt. (vieno tūkstančio penkių šimtų litų) baudą.

Paskirtos 1.500 Lt. (vieno tūkstančio penkių šimtų litų ) baudos mokėjimą išdėstyti per vienerių metų laikotarpį nuo nutarimo priėmimo dienos, kas mėnesį mokant po 125 Lt.(vieną šimtą dvidešimt penkis litus).

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.