- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-03-31
- Bylos Nr.
- 2-132-496/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00551-2009-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Ieškovas
- O. B.
- Atsakovas
- V. B., A. B.
- Kategorijos
- 21.4.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškoves O. B. ieškini atsakovams A. B. ir V. B., su treciuoju asmeniu Kelmes rajono II notaro biuro notarui Alvydui Andrijauskui del sandoriu panaikinimo ir nuosavybes teisiu pripažinimo ir
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Ieškove O. B., vadovaudamasi CK 1.87str.1d., 1.91str., ieškiniu (l.24-26) prašo panaikinti Kelmes rajono II-jame notaru biure 2006-11-28 sudarytus sandorius, reg. Nr.10709, Nr.10701, Nr.10707 del 3,1500 ha dydžio žemes sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esancio (duomenys neskelbtini), ir ten pat esanciu pastatu: gyvenamojo namo su priklausiniais, kuriu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); 2,8900 ha dydžio žemes sklypo, kurio kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), 2,3700 ha dydžio žemes sklypo, kurio kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esancio (duomenys neskelbtini), pardavimo atsakovams.
Be to, ieškove prašo panaikinti 2006-11-28 pasirašytus turto priemimo – perdavimo aktus: 3,1500 ha dydžio žemes sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esancio (duomenys neskelbtini), ir ten pat esanciu pastatu: gyvenamojo namo su priklausiniais, kuriu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); 2,8900 ha dydžio žemes sklypo, kurio kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), 2,3700 ha dydžio žemes sklypo, kurio kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esancio (duomenys neskelbtini).
Be to, ieškove O. B. prašo pritaikyti restitucija ir gražinti jai nuosavybes teises turtui: 3,1500 ha dydžio žemes sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esancio (duomenys neskelbtini), ir ten pat esantiems pastatams: gyvenamajam namui su priklausiniais, kuriu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); 2,8900 ha dydžio žemes sklypui, kurio kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanciam (duomenys neskelbtini), 2,3700 ha dydžio žemes sklypui, kurio kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanciam (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Ieškove teismo posedžio metu ieškini palaiko, nurodo, kad 2006 metu pabaigoje susitike ji ir visi sunus su marciomis nutare, kad turima gyvenamaji nama ir žemes sklypus ji padovanos sunui Algirdui su marcia Virgilija, kurie ja rupinsis iki mirties. Ji su A. B. ir V. B. buvo nuvažiave pas notara, ten pasiraše dokumentus. Ji mane, kad pasiraše dovanojimo sutarti, nurodo, kad iš A. B. su žmona jokiu pinigu negavo. Apie tai, kad buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis ji sužinojo daug veliau. Iš pradžiu sunus Algirdas su marcia ja prižiurejo gerai, taciau veliau parsiveže V. B. mama ir ja nustojo rupintis, nebedave maisto ir kt. Ji prašo panaikinti pirkimo – pardavimo sutarti ir žemes sklypus su pastatais gražinti jai.
Ieškoves atstove ieškini palaiko, prašo ji patenkinti, nurodo, kad ieškove yra gimusi 1937 metais, praktiškai bemoksle, todel nesuprato, kokias sutartis ji pasiraše pas notara. Atstove nurodo, kad O. B. pinigu negavo, tarimosi apie turto pardavimo kaina nebuvo, kaina nurodo nustaciusi pati V. B.. Prieš turto perleidimo sutarciu sudaryma buvo tariamasi, kad Algirdas ir V. B. visiškai išlaikys ir prižiures O. B., taciau sutartyse to nera irašyta, todel nurodo, kad sutartys iš esmes neatitinka buvusio susitarimo.
Atsiliepimas
Atsakove V. B. prašo atmesti ieškini, nurodo, kad su O. B. buvo susitarta del jos nekilnojamojo turto pardavimo, pas notara jai buve sumoketa 15 000 Lt. Atsakove nurodo, kad O. B. po sutarciu sudarymo liko gyventi parduotose namuose, jos iš namu niekas nevare, neskriaude.
Atsakovas A. B. i teismo posedi neatvyko, jo atstovas nurode, kad A. B. negali dalyvauti teismo posedyje del sveikatos bukles. Tai patvirtina pažyma (l.128).
Šalies argumentai
Atsakovu atstovas nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ji atmesti. Atsakovo atstovas nurodo, kad ieškinyje nurodytas CK 1.87str. numato apsimestinio sandorio negaliojimo pagrinda. Tokiu atveju turetu buti taikomos sandoriui, kuri šalys turejo galvoje, taikytinos taisykles. Taciau ieškinyje nera reikalavimo sutarti pripažinti „dovanojimo sutartimi su salyga išlaikyti iki gyvos galvos“, kaip aiškina ieškove. Be to ieškove ir jos liudytojai ivairiai aiškina salyga išlaikyti, visi nurodo, kad sutartis del išlaikymo, nurodant konkretu turini, raštu nebuvo sudaryta. Be to, ieškove ir jos kviesti liudytojai paaiškino, kad sužinoje apie tai, kad buvo sudaryta pirkimo – pardavimo, o ne dovanojimo sutartis, jos neužgincijo, nes O. B. tuo metu buvusi prižiureta. Atstovas nurodo, kad pirkimo – pardavimo sutarties nera pagrindo laikyti kitokia sutartimi, nes notaras A.Andrijauskas patvirtino, kad žmones sutartyje parašais patvirtina apie pinigu gavima, notaras visada išsiaiškina pinigu perdavimo fakta.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo – Kelmes rajono II notaro biuro notaras Alvydui Andrijauskas - atsiliepime i ieškini nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, nes pirkimo pardavimo sutartis tarp šaliu buvo pasirašyta laisva valia. Mano, kad ieškoves argumentai del sandorio esmes nesupratimo atsirado del pablogejusiu santykiu su turto pirkejais.
Teismo posedžio metu tretysis asmuo nurode, kad pirkimo – pardavimo sutartys ir priemimo perdavimo aktai sudaryti teisingai, jie atitiko to meto šaliu valia ir juos naikinti nera pagrindo, paaiškino, kad sandoriu sudarymo detaliu jis neprisimena, nes sandoriai patvirtinti seniai. Jis nurode, kad visuomet tvirtindamas pirkimo – pardavimo sutarti paklausia sutarties šaliu, ar jie yra atsiskaite. Jei ne, tai jis palieka asmenis vienus, kad jie atsiskaitytu. Be to, nurodo, kad O. B. turto likimas jau buvo nulemtas ankstesniu dokumentu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš Pirkimo – pardavimo sutarciu, priemimo perdavimo aktu (l.100-110) matyti, kad 2006 metu lapkricio 28 diena O. B. pardave, o A. B. ir V. B. bendrosios jungtines nuosavybes teise nupirko 3,1500 ha dydžio žemes sklypa bei jame esanti gyvenamaji nama su priklausiniais (duomenys neskelbtini), 2,8900 ha dydžio žemes sklypa (duomenys neskelbtini), 2,3700 ha dydžio žemes sklypa (duomenys neskelbtini).
Ieškove ir jos atstove nurode, kad patvirtinta pirkimo – pardavimo sutartis yra apsimestinis sandoris, nes iš tiesu turejo buti sudaryta dovanojimo sutartis, ieškove pinigu negavusi. Ieškove turta dovanojo, siekdama, kad sunus su marcia ja pasirupintu iki mirties. Liudytojas R. B. paaiškino, kad tevai pasikviete pas save gyventi sunu Algirda su žmona, nes jie gyveno sunkai, neturejo savo gyvenamojo ploto. Tuomet tevai paraše bendra sutuoktiniu testamenta, kad po ju mirties visas ju turtas liks Algirdui. Po tevo mirties visi broliai susitare, kad mama liks gyventi ir ja prižiures Algirdas su šeima, o Algirdui ir jo žmonai Virgilijai mama O. B. padovanos savo turta. Sudaryti sutarties pas notara ejo tik O. B. su Algirdu bei V. B. ir giminaiciu E. B.. Kiti O. B. vaikai pas notara nejo, pasitikejo broliu Algirdu. Po sutarties sudarymo mama nieko apie pinigus nesake, jokiu didesniu pinigu ji neturejo. Daugiau nei po menu nuo sutarties sudarymo jis sužinojo, kad buvo sudarytos ne dovanojimo, o pirkimo – pardavimo sutartys. Tuomet jokiu prieštaravimu del kitokiu sutarciu sudarymo nereiške, nes brolio A. B. šeima gerai prižiurejo mama O. B.. V. B. parsivežus i namus gyventi savo mama, O. B. namuose pasidare gyventi blogai, ja nustojo rupintis atsakovai. O. B. nebegyvena pas atsakovus nuo 2009 metu lapkricio. Liudytoja A. B. paaiškino analogiškai.
Liudytojai R. B., V. B., B. B., N. B. paaiškino dalyvave pokalbyje, kai visa šeima susitare, jog O. B. turtas bus padovanotas Algirdui ir V. B., o šie prižiures mama O. B.. Del priežiuros buvo susitarta žodžiu, jokiu sutarciu surašyta nebuvo. Pas notara ne vienas iš šiu liudytoju nebuvo, tuomet sudarytu dokumentu neskaite.
Liudytojas E. B. paaiškino esas šaliu giminaitis. Jo abi puses (ieškove ir atsakovai) papraše greiciau užrašyti i eile pas notara. Jis girdejo O. B. sakant – „vaikai, koki sandori geriau daryti, toki ir užsisakykite“.
Liudytojas A. M. paaiškino, kad A. B. jam yra sakes, kad jis nupirko nama už 1 Lt ar tai už 100 Lt, taciau A. B. nurodytos sumos jis gerai neprisimena.
Liudytojas A. A. paaiškino padejes daryti remonta Virgilijos ir Algirdo namuose, jie keite namo langus. Tuo metu kartu gyveno O. B.. Kas yra namo savininkas jis nesigilino.
Iš VI Registru centro Šiauliu filialo pateiktu išrašu (l.27-38) matyti, kad nekilnojamaji turta O. B. igijo pagal Paveldejimo teises liudijima. Kelmes rajono 1-ojo notaru biuro byloje Nr.78 del paveldejimo teises liudijimo išdavimo i mirusiojo B. S. palikima (paveldejimo bylos lapas 5) yra bendras sutuoktiniu O. B. ir S. B. testamentas, kuriuo jie padare patvarkyma, kad mirus vienam iš ju, turta paveldes pergyvenas sutuoktinis, o mirus šiam, turta paveldes sunus A. B.. Po S. B. mirties 2005-04-07 (paveldejimo bylos l.3), jo turta paveldejo O. B. (paveldejimo bylos l.38).
Sandoris yra asmenu veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str.). Sandoris yra asmens vidines valios išorine išraiška. Sandoriu negaliojimo instituto paskirtis yra ne tik siekti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose butu užtikrintas teisetumas, bet ir užtikrinti tokiu santykiu stabiluma bei igytu teisiu gerbima. Apsimestinis sandoris (LR CK 1.87 str.) gali buti pripažistamas negaliojanciu del to, kad, sudarant ta sandori, juo siekiama pridengti kita sandori, todel tuo atveju turi buti taikomos taisykles to sandorio, kuri sutarties šalys iš tikruju turejo galvoje (jei tas sandoris neprieštarauja istatymui). Apsimestinis sandoris turi buti pripažintas negaliojanciu vien del to, kad jame nera esminio sandorio elemento – šaliu valios, nes jame išreikštoji valia neatitinka šaliu tikruju ketinimu. Tokiu sandoriu yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisiniu padariniu ir sieke sandorio šalys. Šiuo atveju esmine aplinkybe yra buvusi šaliu valia sandorio sudarymo momentu. Todel irodinejant sudaryto sandorio apsimestinuma, reikia irodyti, kad šalys iš tikruju sieke kito, nei gincijamame sandoryje nurodyto teisinio tikslo.
Ieškove grinde ieškini tuo, kad sandoryje nebuvo išreikšta tikroji šaliu valia, ji neatitiko tikruju šaliu ketinimu – sutartimi nebuve gauti pinigai, o buve siekiama padovanoti turta už tai, kad dovanos gavejai dovanotoja prižiuretu, išlaikytu iki mirties.
Remiantis CPK 178 straipsniu, šalys turi irodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybemis, kuriu CPK nustatyta tvarka nereikia irodineti. Kaip matyti iš byloje esanciu 2006 m. lapkricio 28d. pirkimo – pardavimo sutarciu nuorašu (l. 100-110), ieškove sutartimi pardave ir sutarties pasirašymo diena perdave atsakovams bendrosios jungtines nuosavybes teise tris žemes sklypus su gyvenamuoju namu ir priklausiniais. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybemis, negalima teigti, kad pirkimo – pardavimo sutartys neatitiko sutarties šaliu valios. Šalys procesiniuose dokumentuose, o atsakove V. B. ir teisme patvirtino, jog pagal sutartis sumokejo pardavejai 15 000 Lt. Šiuos parodymus patvirtino tretysis asmuo notaras A.Andrijauskas, kuris nurode, kad visuomet išaiškina šalims sudaromos sutarties esme ir paklausia, ar ši sutartis atitinka šaliu valia, ar yra sumoketi pinigai. Jei pinigai dar nera sumoketi, tai jis palieka sutarties šalis vienas, kad šie atsiskaitytu.
Remiantis CPK 197 straipsnio antraja dalimi dokumentai, išduoti valstybes ir savivaldybiu instituciju, patvirtinti kitu valstybes igaliotu asmenu neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamu formos reikalavimu, laikomi oficialiaisiais rašytiniais irodymais ir turi didesne irodomaja galia. Aplinkybes, nurodytos oficialiuose rašytiniuose irodymuose, laikomos visiškai irodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esanciais, išskyrus liudytoju parodymus, irodymais.
Ieškove, gincydama sutarti irodineja negavusi pinigu, be to atsakovai niekuomet netureje tokios pinigu sumos – 15 000 Lt. Taciau iš atsakovu pateiktu banko dokumentu, darbo užmokescio pažymu (l.50-51, 57-58) matyti, kad atsakovai 2005-2006 metais galejo tureti pirkimo – pardavimo sutartyse nurodytas pinigu sumas. Prielaida apie atsakovu pinigu neturejima yra paneigta atsakovu pateiktais dokumentais, bei nepaneigia sutarties punkto (l.100), kad pinigai pardavejai buvo sumoketi prieš pasirašant sutarti. Kaip mineta, remtis liudytoju parodymais del pinigu sumokejimo pagal sutarti nera galimybes, o be to ne vienas iš liudytoju nedalyvavo pas notara užsakant paruošti sandorius ir pasirašant pirkimo – pardavimo sutartis. Iš visu byloje esanciu irodymu matyti, kad vykstant pas notara ieškove O. B. ruošesi perleisti nuosavybes teise i nekilnojamaji turta V. B. ir A. B.. Ankstesniu gimines pasitarimu metu nebuvo konkreciai, raštu surašyti reikalavimai, kokius veiksmus atsakovai V. ir A. B. tures atlikti mamos priežiurai, ar nuo kokiu veiksmu tures susilaikyti. Tuo labiau tokios salygos nera irašytos i pas notara patvirtintas sutartis. Byloje apklausti liudytojai, kiti O. B. vaikai, elgdamiesi apdairiai, jei butu susitarimas turta perleisti su salyga išlaikyti iki gyvos galvos, galejo palydeti O. B. pas notara užsakant sandori ir ji pasirašant. Taciau to nebuvo padaryta. Be to, liudytojas E. B. nurode, kad pas notara O. B. sutiko su bet kokiomis turto perleidimo sunaus Algirdo ir jo žmonos nuosavyben salygomis ir nereikalavo i sutarti irašyti kokiu nors konkreciu salygu. Pripažistama, kad pirkimo – pardavimo sutartis ir priemimo perdavimo aktus pripažinti negaliojanciais pagal CK 1.87 str. nera pagrindo. Iš ieškoves bei jos kviestu liudytoju parodymu matyti, kad ieškovei nebuvo svarbu, koks sandoris buvo sudarytas pas notara iki to momento, kol ji gerai sugyveno su sunaus Algirdo šeima – nuo 2008m. kovo men. negincytinai žinodama apie pirkimo – pardavimo sutarties, o ne dovanojimo sutarties, sudaryma, ieškove kreipesi i teisma tik po to, kai susipyko su atsakovais. Šaliu santykiai po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo negali tureti itakos sutarties turiniui ar sutarties šaliu siekiamiems tikslams paaiškinti.
Be to, CK 1.87str.1d. jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, turetu buti taikomos sandoriui, kuri šalys iš tikruju turejo galvoje, taikytinos taisykles. Taciau ieškinyje nera reikalavimo sutarti pripažinti kitokia sutartimi.
Ieškoves O. B. atstove nurode, kad O. B. del amžius, išsilavinimo ir silpnos sveikatos nesuprato, kokias sutartis pasirašo, ir tai esas pagrindas sutartis naikinti. Šis argumentas yra atmestinas kaip nepagristas, kadangi jis grindžiamas prielaidomis. Vien aplinkybes, kad O. B. yra senyvo amžiaus ir jai reikalinga atitinkama priežiura, pacios savaime nera pagrindas pripažinti pirkimo – pardavimo sutartis negaliojanciomis, nesant objektyviai konstatuotos jos valios išraiškos del atitinkamo išlaikymo. Sutarciu tekstas ieškovei buvo perskaitytas, išaiškintas. Tokia išvada patvirtina ir šaliu parašai notaro patvirtintose pirkimo – pardavimo sutartyse bei notaro parodymai teismo posedžio metu. Ne vienas byloje apklaustas asmuo nenurode, kad ieškove sirgo ligomis, del kuriu galejo sutrikti jos mastymas ar atmintis ir del šios priežasties ji negalejo suvokti, koki sandori pasirašo, o pats asmuo, nepriklausomai nuo amžiaus ar sveikatos bukles, turi teise sudaryti bet kokius sandorius. Todel daroma išvada, jog ieškove O. B. sandoriu sudarymo metu buvo geros psichines bukles ir šviesaus proto, todel sudare toki sandori, kurio sieke ar su juo sutiko.
Kitas ieškinyje nurodytas sandoriu naikinimo pagrindas yra CK 1.91 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad del apgaules, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba del vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antraja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kuri asmuo del susidejusiu sunkiu aplinkybiu buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis salygomis, gali buti teismo tvarka pripažintas negaliojanciu pagal nukentejusiojo ieškini. Taciau šio pagrindo ieškove visiškai neirodinejo, nenurode jokiu apgaules, smurto ar spaudimo prieš sutarties sudaryma faktu, todel tenkinti ieškini šiuo pagrindu taip pat nera galimybes.
Nesant pagrindo panaikinti sudarytus sandorius, nera pagrindo tenkinti ir kitus reikalavimus del priemimo perdavimo aktu panaikinimo bei del restitucijos taikymo ir nuosavybes teises gražinimo, ieškoves O. B. ieškinys atmestinas.
Atmetus ieškini yra naikintinos laikinosios apsaugos priemones taikytos pagal ieškoves prašyma ieškovu A. B. ir V. B. turtui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str., 307 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprende:
O. B. ieškini atmesti.
Panaikinti 2009-07-13 dienos Kelmes rajono apylinkes teismo nutartimi taikytas laikinasias apsaugos priemones – arešta A. B. ir V. B. turtui 3,1500 ha žemes sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priklausiniais, esantiems (duomenys neskelbtini), turto arešto akto Nr.0809002526.
Sprendimas per 30 dienu gali buti skundžiamas Šiauliu apygardos teismui per Kelmes rajono apylinkes teisma.