- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-01
- Bylos Nr.
- e2-2929-400/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00887-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Šimbelytė
- Ieškovas
- P. K.
- Atsakovas
- S. D.
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei S. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti nepilnametės dukros G. K. gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškovu; priteisti iš atsakovės išlaikymą dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės ir materialinio išlaikymo įsiskolinimą; nustatyti atsakovės ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, dukra gyvena kartu su ieškovu nuo 2023m. gruodžio 28 d. Atsakovas nuo gimimo dukra nesirūpina, nuo 2020 m. pradžios šalys gyvena atskirai, šalys nėra sudarę santuokos. Pažymėjo, kad atsakovė netinkamai įgyvendina motinos valdžią dukters atžvilgiu, atsakovės šeimoje girtaujama, smurtaujama, todėl dukra jam 2023m. gruodžio 28 perduota globai, nuo to laiko tik jis vaikui užtikrina tinkamas, jos amžių atitinkančias gyvenimo sąlygas, auklėjimo sąlygas, būtiną priežiūrą vaikui. Ieškovas nepertraukiamai rūpinasi dukros auklėjimu, ugdymu, mityba, higiena, laisvalaikiu, poilsiu, sveikata.
3. Nurodė, kad atsakovė linkusi girtauti, smurtauti. Pažymi, kad dukra yra labai jautri, jai reikalinga neurologo bei logopedo pagalba, todėl atsakovė jokiu būdu negali auginti vaiko, o bendrauti su vaiku gali tik pagal nustatytą bendravimo tvarką.
4. Teigė, kad dukros išlaikymui per mėnesį reikalinga po 250,00 Eur per mėnesį, vaiko poreikiai maistui, drabužiams, avalynei, higienos reikmėms, sveikatai, ir ugdymui užtikrinti yra pakankamai dideli, be to, įvertinus vaiko amžių, pakankamai greitai kintantys, ir šią sumą sudaro: 250,00 Eur išlaidos maistui, 50,00 Eur būsto išlaidoms, 60,00 Eur ugdymui ir visapusiškam vystymuisi, 100,00 Eur sveikatai, higienai, 130,00 Eur avalynei ir rūbams, 60,00 Eur vaiko laisvalaikiui, 60,00 Eur transporto išlaidoms. Pažymėjo, kad tokiu būdu vaiko materialinių poreikių patenkinimui būtina skirti 700,00 Eur per mėnesį. Tačiau atsižvelgus į atsakovės turtinę padėtį, ji augina dar vieną vaiką, prašo iš atsakovės priteisti po 250,00 Eur periodinėmis išmokomis dukters išlaikymui.
5. Prašė nustatyti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką pagal ieškinyje nurodytą. Pažymėjo, kad tinkamam atsakovo ir dukros ryšiui suformuoti būtina jų bendravimo tvarkoje nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metui atsakovas su dukra bendrautų be nakvynės, konkrečioje sutartoje bendravimo vietoje. Siūlė atsakovei bendrauti su vaiku savaitgalio dienomis, nes atsakovė gyvena kitame mieste ir darbo dienomis negalėtų prisiderinti prie vaiku režimo, be to, vaikas lankys ugdymo įstaigą, todėl nebus atitraukiamas nuo lankomos ugdymo įstaigos ugdymo proceso ir poilsio laiko pasibaigus ugdymui ar papildomo ugdymo užsiėmimų. Teismo posėdžio metu papildė, jog atsakovė su dukra bendrauja telekomunikacijų priemonėmis šis bendravimo būdas turėtų išlikti.
6. Atsakovė per įstatymų nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė. Procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Teismo posėdyje nedalyvavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta.
7. Išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, išvadoje nurodė, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu geriausiai atitinka vaiko interesus ir nėra pagrindo keisti vaiko šeimos aplinką, nepilnametė, gyvendama kartu su ieškovu, yra saugi, esanti aplinka atitinka reikalavimus sveiko vaiko normaliam vystymuisi. Sprendė, kad ieškovo prašoma išlaikymo suma (250,00 Eur) yra atitinkanti ir tenkinanti geriausius vaiko poreikius ir interesus. Sutiko su ieškovo prašomos bendravimo tvarkos reikalingumu ir manė, jog bendravimo tvarką tikslinga patikslinti, kad ji taptų lengvai įgyvendinama.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
8. ieškinys tenkintinas.
9. Nustatyta, kad S. D. ir P. K. yra nepilnametės G. K., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai. Po vaiko gimimo ieškovė ir atsakovas, nesusituokę, kartu negyvena nuo 2020 m. pradžios, dukra G. K. nuo 2023 m. gruodžio 23 d. gyvena su tėvu – ieškovu P. K.. Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nėra nustatyta.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.169 straipsnio 1 dalį, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu ši tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).
11. Ieškovas paaiškino, kad su dukra nuo 2023 m. gruodžio 28d. gyvena jo sugyventinės dviejų kambarių bute, vaiku jis nepertraukiamai rūpinasi, užtikrina tinkamas gyvenimo, auklėjimo sąlygas, būtiną priežiūrą vaikui. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad nepilnametė šalių dukra gyvena ieškovo sugyventinės dviejų kambarių bute, jai ir ieškovo sugyventinės dviem dukrom yra skirtas atskiras kambarys, apstatytas reikiamais baldais ir namų apyvokos daiktais. Pažymėjo, jog mergaitė aprūpinta lavinamosiomis ir ugdymo priemonėmis, atitinkančiomis jos amžių ir raidos tarpsnį, vaikui sudarytos tinkamos sąlygos poilsiui, laisvalaikiui, ugdymuisi, užtikrinamos tinkamos buities, higienos ir gyvenimo sąlygos namuose.
12. Atsižvelgdamas į vaiko interesus ir siekdamas užtikrinti vaiko teisę į jo gyvenimo saugumą ir stabilumą, išanalizavęs įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko G. K. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su tėvu – ieškovu P. K. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis, CK 3.168, 3.169, 3.174 straipsniai). Teismas neturi pagrindo keisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, nes vaiko motinos gyvenamoji vieta šiuo metu nėra žinoma, duomenų, kad atsakovė pakeitė gyvenimo būdą byloje nėra, vaikas tėvo gyvenamojoje vietoje jaučiasi saugus, jam yra užtikrintos visos sąlygos augti sveikam, prižiūrėtam, ugdomam, lavinamam.
13. Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvai nesusitaria, nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
14. Ieškovas reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės S. D. išlaikymą dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur kas mėnesį. Nurodė, kad dukros išlaikymui kas mėnesį reikia ne mažiau kaip 700,00 Eur: 250,00 Eur – maistui, 50,00 Eur – būsto išlaidoms, ugdymui ir visapusiškam vystymuisi - 60,00 Eur, sveikatai, higienai - 100,00 Eur, avalynei ir rūbams - 130,00 Eur, vaiko laisvalaikiui - 60,00 Eur, transporto išlaidoms - 60,00 Eur.
15. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad G. K. – 6 metų amžiaus, mergaitė yra labai jautri, jai reikalinga neurologo, logopedo pagalba. Mergaitė lanko Panevėžio lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“.
16. Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbines pajamas per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 2 000 Eur. Ieškovo vardu yra registruotas automobilis (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto ieškovas neturi.
17. Atsakovė VSDFV duomenimis šiuo metu nedirba, duomenų apie jos pajamas ji teismui nepateikė. VĮ Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovė nekilnojamojo turto neturi. Atsakovė augina dar vieną mažametį vaiką.
18. Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį ir galimybes vaikui teikti išlaikymą, sprendžia, kad atsakovė yra pajėgi teikti po 250,00 Eur sumą nepilnamečio vaiko išlaikymui. Ieškovo nurodyta vaikui išlaikyti reikalinga pinigų suma nėra užaukštinta, galinti užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius, įvertinus tai, kad nepilnametis vaikas pradėjo lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Atsakovės pajamos šioje byloje nėra pagrindas pripažinti, kad atsakovė prie dukters išlaikymo turi prisidėti mažesne suma nei nurodė ieškovas. Teismo vertinimu, atsakovė yra jauno amžiaus, darbinga, gali surasti darbą.
19. Išlaikymas priteistas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 3.208 straipsnis). Išlaikymo dydis priteisiamas nuo 2024 m. vasario 23 d. (ieškinio teismui pateikimo). Nuo 2023 m. gruodžio 28 iki 2024m. vasario 25 d. priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas sumoje 483,33 Eur. Ieškovas P. K. skiriamas nepilnamečio vaiko turto tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis).
20. Teismas išaiškina šalims, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
21. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.
22. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.
23. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė su dukra bendrauja telekomunikacijų ryšio priemonėmis, tačiau teismo vertinimu toks bendravimas su nepilnamečiu vaiku nėra pakankamas.
24. Teismas pripažįsta, kad šiuo metu atsakovės bendravimas su nepilnamete dukra ilgesniam nei para laikotarpiui nėra įmanomas ir vykdomas (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į minėtą bei nepilnametės mergaitės amžių, teisinga ir protinga nustatyti pereinamojo tipo bendravimo su vaiku tvarką be nakvynės atsakovės namuose. Teismo vertinimu, palaipsniškas bendravimas su vaiku leis atsakovei įgyti ir ugdyti savo gebėjimus pažinti vaiko poreikius bei juos patenkinti. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad byloje nepaneigta, jog dukra iš atsakovės buvo paimta ir perduota tėvo globon dar 2023m. gruodžio 28d., pati atsakovė praktiškai nedalyvavo vaiko auginime, atsakovės gyvenamoji vieta nėra žinoma, atsakovė linkusi girtauti, šeimoje kyla konfliktai tarp sugyventinių.
25. Vertinant šalių bendravimo dėl vaiko interesų galimybes, pastebėtina, jog pasiūlytas bendravimas telekomunikacijų priemonėmis ir bendravimas iš anksto sutartoje vietoje dalyvaujant ieškovui šiuo metu tinkamas būdas.
26. Įvertinus šalių tarpusavio santykius, bendravimo su vaiku praktiką, teismo vertinimu, tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra bendravimo tvarką pagal ieškovo pasiūlytą, bendravimą išeiginėmis dienomis.
27. Kadangi abu tėvai turi lygias teises žinoti apie vaiko sveikatos būklę, ugdymo pasiekimus, teismas neturi pagrindo atsakovo teisę žinoti apie vaiko sveikatą bei ugdymą papildomai įtraukti į bendravimo su vaiku tvarką.
28. Šalims išaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.
29. Teismas nevertina ir nepasisako dėl kitų šalių teiginių, argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui.
30. Ieškovui teikiama antrinė teisinė pagalba ir valstybė patyrė 360,42 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teismas patyrė 31,72 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
31. Ieškinį patenkinus visiškai, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos taip: iš atsakovės valstybės naudai priteistinas 68,00 Eur žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą, 360,42 Eur bylinėjimosi išlaidų nuo kurio ieškovas atleistas pagal įstatymą bei 31,72 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Nustatyti nepilnametės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jos tėvu P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2024 m. vasario 26 d.), iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos tėvą P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. gruodžio 28 d. iki 2024 m. vasario 25 d. sumoje 483,33 Eur, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos tėvą P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
1. S. D. tiesiogiai bendrauja su dukra kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį nuo 12 val. ar kitu su tėvu P. K. sutartu laiku iki 16 val., kartu dalyvaujant ir tėvui P. K.. Nurodytu laiku šalys susitinka iš anksto sutartoje vietoje, tėvo P. K. gyvenamoje vietovėje.
2. S. D. su dukra bendrauja telekomunikacijų priemonėmis iš anksto su tėvu P. K. suderintu laiku.
Valstybės naudai priteisti iš S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 68,00 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660), 31,72 Eur (trisdešimt vieną eurą 72 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (įmokos kodas 5662), 360,42 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630) šias sumas sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“, LT78 7290 0000 0013 0151 – AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT74 4010 0510 0132 4763 – Luminor bank AS, Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.