- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-12
- Bylos Nr.
- I-192-386/2011
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Alona Romanovienė, Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- V. A.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės
- Trečiasis asmuo
- V. G.
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės ir Dalios Gumuliauskienės, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant pareiškėjai V. A. , jos atstovui advokatui M. L. , atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės žemėtvarkos skyriaus atstovui R. B. , trečiojo suinteresuoto asmens V. G. atstovei E. G. ir atstovui advokatui Ž. B. , 2011 m. gegužės 3 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. A. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės žemėtvarkos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. G. dėl 2010-08-03 įsakymo Nr. Ž33-31 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2011-02-02 nutartimi, atnaujinus terminą skundui paduoti, iškelta administracinė byla pagal pareiškėjos V. A. skundą, kuriuo prašoma:
1) panaikinti 2010-08-03 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. Ž33-31 „Dėl valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ir valstybinės žemės sklypo pardavimo V. G. Šilalės mieste“;
2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės žemėtvarkos skyrių iš naujo iš esmės išnagrinėti pareiškėjos 2010-08-17 prašymą „Dėl laisvos valstybinės žemės pirkimo“ (b.l. 37).
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodo, kad 2007-08-30 Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą - 0,0999 ha bendro ploto, esantį Šilalės r. sav., Šilalės m., Saulėtekio g. 7, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 1994-03-14 potvarkiu Nr. 73-V „Dėl žemės sklypo koregavimo po esamais statiniais“ statiniams eksploatuoti namų valdos žemės sklypas, esantis Šilalės m., Saulėtekio g. 5 (dabartinis adresas Saulėtekio g. 7) buvo padidintas iki 0,1024 ha. Tai patvirtina 2010-04-08 Šilalės rajono savivaldybės administracijos raštas Nr. B4-387- (6.1) ir schema. Šis plotas buvo išpirktas ir dėl šio naudojamo žemės sklypo ploto buvo sudarytas susitarimas su kaimyninio sklypo naudotoju V. G. . Dėl sklypo ribų jokių ginčų nebuvo.
Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, pagal 2000-04-25 Tauragės apskrities viršininko įsakymą Nr. 772 pareiškėjai ir jos vyrui buvo įteisintas 0,0999 ha ploto žemės sklypas, kuris patvirtintas 2000 m. kovo 22 d. detaliuoju planu. Pagal minėtą apskrities viršininko įsakymą įteisinus mažesnį plotą nei buvo nustatyta ankstesniu potvarkiu, tapo neįmanoma eksploatuoti ūkinio pastato ir gyvenamojo namo pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. (Statybos techninis reglamentas 2.02.01:2004. 1 priedo 4 punktas).
Žinodama, jog gretimo sklypo naudotojas V. G. , nėra privatizavęs žemės sklypo, siekdama turėti galimybę naudotis pastatais, išlaikant visus statybos norminių aktų reikalavimus, 2010 m. gegužės 5 d. kreipėsi į Šilalės rajono savivaldybės merą su prašymu leisti privatizuoti (įsigyti) dalį laisvos žemės sklypo, kiek priklauso pagal valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį. 2010-05-19 gavo Šilalės rajono savivaldybės mero atsakymą, jog ji su kaimynu V. G. turėtų kreiptis dėl žemės sklypo, esančio Saulėtekio g. 9, įteisinimo ir bendro amalgamacijos projekto rengimo.
Šalies argumentai
2010-06-01 Žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl amalgamacijos projekto rengimo, tačiau jai buvo nurodyta, jog projektas nebus rengiamas. Kadangi su V. G. nebuvo sutarta dėl bendrų ribų ir pertvarkymo projekto, ji kartu su kaimynu derino sklypo ribas, tačiau paruošus notarine tvarka patvirtintą sandorį dėl ribų nustatymo, V. G. tokį sandorį sudaryti atsisakė.
Kadangi pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė pirkti, o dalies laisvo žemės sklypo įsigijimas buvo būtinas pastatų eksploatacijai, 2010-08-17 kreipėsi į Šilalės rajono žemėtvarkos skyrių, prašydama leisti išsipirkti 0,04 ha žemės plotą iš laisvos valstybinės žemės ploto, esančio Saulėtekio g. 9 ir prijungti prie jai priklausančio žemės sklypo. Tačiau 2010-09-06 raštu Nr. SD-3-306 buvo informuota, jog nėra laisvos valstybinės žemės ploto tarp pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio ir V. G. faktiškai valdomo privatizuojamo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nėra galimybės suformuoti pareiškėjai pageidaujamą privatizavimui žemės sklypą. Detalesnės informacijos ir motyvų, kuriais remiantis toks sprendimas buvo priimtas jai niekas nenurodė.
Siekdama išsiaiškinti susiklosčiusią situaciją, kreipėsi į Seimo narį R. Ž. , kuris 2010-12-02 rašte pareiškėjai nurodė, jog ginčijamu įsakymu V. G. yra įteisintas 0,1196 ha žemės sklypas, esantis Saulėtekio g. 9, Šilalės m.
Teigia, kad ginčijamas aktas pažeidžia pareiškėjos teises, nes užkerta kelią išsipirkti laisvą valstybinės žemės sklypo dalį tam, kad galėtų tinkamai eksploatuoti savo sklype esančius pastatus. Nurodo, kad yra gretimo sklypo savininkė, tačiau apie jokius gretimai esančio sklypo (Saulėtekio g. 9, Šilalės m.) kadastrinius matavimus jai nebuvo pranešta, nesudaryta galimybė dalyvauti juos atliekant bei pareikšti motyvuotas pastabas. Nesant atliktų kadastrinių matavimų, lieka neaišku, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu ginčijamu įsakymu buvo nustatytas (suformuotas) privatizuojamo žemės sklypo plotas. Sprendžiant ginčo sklypo privatizavimą, jos interesai buvo visiškai ignoruojami, taip pažeidžiant įstatymo nustatytas procedūras ir lygiateisiškumo principą.
Paaiškina, kad pagal 1992-10-21 Šilalės rajono valdybos potvarkį Nr. 211-v, V. G. buvo leista privatizuoti 0,1108 ha žemės ploto, esančio Saulėtekio g. 7, (dabartinis adresas - Saulėtekio g. 9) Šilalės m. Tačiau ginčijamu įsakymu V. G. buvo suformuotas ir parduotas 0,0088 ha didesnis nei priklauso (0,1108 ha ploto) žemės sklypas.
Kadangi V. G. daiktinių teisių į sklypą iki ginčijamo įsakymo priėmimo nebuvo įregistravęs, iš ginčijamo įsakymo lieka neaišku, koks iki įsakymo priėmimo buvo likusios dalies - 0,0088 ha žemės sklypo, teisinis statusas ir priimant ginčijamą įsakymą buvo ignoruojami pareiškėjos teisėti interesai. Teigia, kad neišnagrinėjus visų ginčo aplinkybių, akivaizdžiai buvo pažeistos procedūros, turėjusios užtikrinti priimamo įsakymo objektyvumą, teisėtumą ir pagrįstumą. Pažeidus procedūras, ginčijamas įsakymas negali būti laikomas pagrįstu ir yra naikintinas. Panaikinus ginčijamą įsakymą, liktų neišspręstas jos 2010-08-17 prašymas Šilalės žemėtvarkos skyriui dėl laisvo valstybinės žemės sklypo dalies išpirkimo, todėl atsakovas įpareigotinas iš naujo svarstyti šį prašymą (b.l. 3-5).
Šalies argumentai
Pareiškėja ir jos atstovas teismo posėdyje palaiko skundo reikalavimus ir prašo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės žemėtvarkos skyrius atsiliepimu (b.l. 64-79) su pareiškėjos skundu nesutinka. Nurodo, kad Šilalės rajono valdybos 1992 m. spalio 21 d. potvarkiu Nr. 211-V, V. G. , tuo metu gyvenančiam Saulėtekio g. 7, buvo leista įmokėti valstybės vienkartines įmokas už naudojamą namų valdos žemės sklypą 0,1108 ha. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1442 „ Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ pakeitimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-23 nutarimu Nr. 695 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo prie nuosavybės teise priklausančių pastatų pagal atliktus sklypo kadastrinius matavimus, kurie patvirtinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 1124 reikalavimais, priimtas ginčo įsakymas.
Paaiškina, kad atliekant kadastrinius matavimus gretimų žemės sklypų savininkai nebuvo kviečiami todėl, kad jų sklypų ribos nustatytos anksčiau atliekant kadastrinius matavimus ir nustatytos koordinatės sutiko su V. G. naudojamu žemės sklypu ir sklypo ribos sutapo su esamomis tvoromis. Vadovaujantis šiuo skundžiamu įsakymu ir V. G. įmokėjus pinigus už nustatytą viršplotį, 2010-09-17 buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. P33-028 0,1196 ha žemės plotui. Ši valstybės žemės pirkimo - pardavimo sutartis užregistruota valstybės įmonės registrų centre.
Pažymi, kad pareiškėjos vyras J. A. , atliekant 1999 m. lapkričio 16 d. jų naudojamo žemės sklypo ribų paženklinimą, su nustatytomis sklypo ribomis sutiko, pasirašydamas žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, be to sklypo ribos buvo suderintos su visais gretimais esančių sklypų savininkais ar naudotojais.
Taip pat pažymi, kad nustatytomis sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribomis pareiškėja ir jos vyras naudojasi 10 metų, ir kaimynams bei žemėtvarkos skyriui pretenzijų dėl sklypo ribų nereiškė. Remdamiesi išdėstytu, teismo prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 64-66).
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Palaiko atsakovo poziciją atsiliepime į skundą išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu.
Tretysis suinteresuotas asmuo V. G. atsiliepime nurodo (b.l. 40-42), kad skundas nepagrįstas, todėl atmestinas. Paaiškina, kad pačios pareiškėjos nuosavybės teise valdomas gretimas 0,0999 ha ploto žemės sklypas įteisintas dar 2000-03-22 Šilalės rajono savivaldybės mero potvarkiu, patvirtintu supaprastintu detaliuoju planu, parengus kadastrinių matavimų planą ir suderinus visiems suinteresuotiems asmenims. Be to, pareiškėja nurodo, kad sklypas jai ir jos sutuoktiniui įteisintas 2000-04-25 Tauragės apskrities viršininko įsakymu. Byloje pareiškėja nepateikė jokių duomenų, jog šie aktai yra negaliojantys ar panaikinti. Todėl nesupranta, kodėl pareiškėja, jos teigimu, tariamai negalinti eksploatuoti savo pastatų pagal paskirtį, šią aplinkybę iškelia tik dabar, daugiau nei 10 metų nesinaudojusi įstatymine teise skųsti teisės aktus, kuriais sklypas buvo suformuotas tariamai netinkamo ploto. Pareiškėja nepateikia ir jokių įrodymų, jog iš tiesų negali tinkamai eksploatuoti pastatų. Pareiškėjos nurodytas Statybos techninis reglamentas priimtas tik 2004 m., kai sklypas su jame esančiais pastatais buvo suformuotas patvirtinus detalųjį planą dar 2000 m., todėl pareiškėjos sklypui apskritai netaikytinas.
Šalies argumentai
Pažymi, jog riba tarp abiejų sklypų nustatyta jų faktinių valdytojų sutarimu ir nekito nuo pat 1977 metų, kai suinteresuoto asmens sklypo planą nubraižė pats pareiškėjos sutuoktinis J. A. . Paaiškina, kad pati pareiškėja skunde nurodo, jog laisvos valstybinės žemės tarp jos ir suinteresuoto asmens sklypų nėra. Tai, į jos prašymus nurodė tiek atsakovas, tiek ir Nacionalinė žemės tarnyba. Pareiškėja niekada nepasinaudojo įstatymų suteikta teise šiuos individualius administracinius aktus apskųsti, jei su jais nesutiko, lygiai kaip ir niekada neskundė kitų jai galimai nepalankių aktų.
Pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad trečiojo suinteresuoto asmens sklypo plotas nustatytas nesant atliktų kadastrinių matavimų, o apie juos (jei buvo atlikti), jai pranešta nebuvo, nesudarant galimybės dalyvauti juos atliekant. Teigia, jog šie teiginiai neatitinka tikrovės, nes sklypo kadastriniai matavimai atlikti buvo, juos atliko UAB „Rolvita“. Šiuolaikiniais matavimo prietaisais nustatyta, jog tikslus valdomo sklypo plotas yra ne 0,1108 ha, bet 0,1196 ha. Pareiškėja nustatant V. G. sklypo ribas, kaip ir kitų kaimyninių sklypų savininkai, kviesta nebuvo, todėl, kad sklypų, besiribojančių su suinteresuoto asmens sklypu, kadastriniai matavimai jau buvo atlikti ir šie matavimai gretimų sklypų savininkų interesams jokios įtakos turėti negalėjo.
Teigia, kad ginčijamo įsakymo panaikinimas pareiškėjai nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Kadangi, panaikinus įsakymą, ji netaptų nei viso, nei dalies trečiojo suinteresuoto asmens sklypo savininke. V. G. nuosavybės teisę į savo sklypą įgijo jį nusipirkęs iš valstybės, teisė į sklypą yra įregistruota viešame registre. Taigi teismui panaikinus ginčijamą įsakymą, o pareiškėjai kada nors ateityje galimai nuginčijus žemės pirkimo - pardavimo sutartį, vadovaujantis LR civilinio kodekso (toliai – CK) 4.96 str. 2 d., iš sąžiningo įgijėjo (koks šiuo atveju yra trečiasis suinteresuotas asmuo) nekilnojamasis daiktas būti išreikalautas negali, o ir apskritai išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo gali tik jo savininkas (CK 4.95 str.).
Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2010-08-17 prašymą paaiškina, kad atsakovas yra išnagrinėjęs šį prašymą – prašymas atmestas. Šis atsakovo atsakymas nenuginčytas ir galiojantis, pareiškėja jo ir neskundė. Taigi teismui ir panaikinus ginčijamą įsakymą, atsakovui neatsirastų jokios pareigos dar kartą nagrinėti pareiškėjos 2010-08-17 prašymo. Todėl ir šis pareiškėjos skundo reikalavimo yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas (b.l. 40-42).
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdžio metu prašo skundą atmesti iš esmės atsiliepime į skundą nurodytų motyvų pagrindu, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Tretysis suinteresuotas asmuo V. G. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką šis proceso dalyvis informuotas tinkamai, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Ginčo atveju pareiškėja savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą (pareiškėja nurodo, kad ginčijamas įsakymas užkerta jai kelią išsipirkti laisvą valstybinės žemės sklypo dalį) kildina iš jos manymu neteisėtų atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės žemėtvarkos skyriaus veiksmų, atliktų sprendžiant pareiškėjos 2010-08-17 prašymą „Dėl laisvos valstybinės žemės pirkimo“ bei priimant ginčijamą įsakymą.
Taigi, sprendžiant ginčą būtina ištirti, kokius veiksmus atliko atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjos 2010-08-17 prašymą, ar yra pagrindas šiuos veiksmus laikyti nepagrįstais ir neteisėtais bei įpareigoti atsakovą šį prašymą išnagrinėti iš naujo. Be to, byloje aktualu išspręsti, ar ginčijamas įsakymas aplamai, kokiu tai būdu, įtakoja ir (ar) pažeidžia pareiškėjos teises, pareigas, teisėtus interesus, ar jis gali būti ginčo bylos dalyku.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės žemėtvarkos skyriuje 2010-08-17 gautas pareiškėjos V. A. 2010-08-17 prašymas „Dėl laisvos valstybinės žemės pirkimo“, kuriuo ji prašo leisti išsipirkti 0,04 ha žemės plotą iš laisvos valstybinės žemės ploto, esančio Saulėtekio g. 9, Šilalės m. ir prijungti prie žemės sklypo, besiribojančio su sklypu Saulėtekio g. 7, Šilalės m. (b.l. 16). Šiame rašte pareiškėja taip pat nurodė, kad: E. Ir V. G. atsisakius tartis ir įteisinti savo namų valdą, jai nebuvo suteikta galimybė minėtą laisvą žemės sklypo plotą pirkti; žemės pirkimas būtinas, nes neturi galimybės eksploatuoti pastatų.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės žemėtvarkos skyrius 2010-09-06 raštu Nr. SD-3-306 išnagrinėjo pareiškėjos 2010-08-17 prašymą ir nurodydamas į LR teritorijų planavimo įstatymą, LR Vyriausybės nutarimą Nr. 1124, jai atsakė, jog nėra laisvos valstybinės žemės ploto, kuriame būtų galima suformuoti pareiškėjos pageidaujamą privatizavimui žemės sklypą, tarp pareiškėjos nuosavybės teise valdomo namų valdos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Saulėtekio g. 7, Šilalės m. ir pil. V. G. privatizuojamo bei faktiškai valdomo nuosavybės teise priklausomų pastatų namų valdos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Saulėtekio g. 9, Šilalės m. (b.l. 17). Šiame rašte išaiškinta, jog pareiškėja turi teisę apskųsti šį atsakymą.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės žemėtvarkos skyrius ir 2010-09-29 raštu jau į kitą pareiškėjos 2010-09-09 prašymą atsakė, jog V. G. prie nuosavybės teise priklausančių pastatų 2010-09-17, valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. P33-028, buvo privatizuotas faktiškai naudojamas namų valdos žemės sklypas, adresu Saulėtekio g. 9, Šilalės m., bei nurodė ir šio atsakymo (sprendimo) apskundimo tvarką (b.l. 18).
Duomenų, jog pareiškėja skundė ir (ar) yra apskundusi paminėtus atsakovo 2010-09-06 ir 2010-09-29 sprendimus nėra ir teismas tokių duomenų nenustatė.
Be to, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2010-10-25 raštu pareiškėjai taip pat nurodė, kad: žemės sklypas, nuosavybės teise priklausantis V. G. , yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre; laisvos valstybinės žemės, tarnybos žiniomis, tarp pareiškėjos ir kaimyno namų valdų nėra; pagal LR nekilnojamo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d. nuostatas, į kadastrą įrašyti duomenys yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka; šis atsakymas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (b.l. 14-15).
Dėl ginčo aplinkybių pareiškėja kreipėsi ir į Seimo narį R. Ž. , kuris 2010-12-02 raštu jai atsakė, jog iš esmės pareiškėjos namų valda jau yra suformuota, įteisinta, o V. G. teisę privatizuoti 0,1108 ha valstybinę žemę patvirtina dar 1992 m. spalio 21 d. Šilalės rajono valdybos potvarkis Nr. 211-v (b.l. 19).
Šilalės rajono savivaldybės administracija 2010-04-08 raštu pareiškėjai į jos 2010-04-01 prašymą, nurodė, kad: 1977 m. gegužės 23 d. Šilalės miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 30 „Dėl žemės sklypų skyrimo individualių gyvenamųjų namų statybai“ gyvenamojo namo statybai J. A. buvo skirtas 0,06 ha žemės sklypas; Šilalės rajono valdybos 1994 m. kovo 16 d. potvarkiu Nr. 73-V „Dėl žemės sklypo koregavimo po esamais statiniais“ statiniams eksploatuoti namų valdos žemės sklypas, esantis Šilalės m., Saulėtekio g. 5 (adresas pakeistas į Saulėtekio g. 7) buvo padidintas iki 0,1024 ha; 1999 m. buvę gyvenamojo namo savininkai J. A. ir A. L. namų valdos žemės sklypo ribas pasitikslino kadastriniais matavimais; P. K. individuali įmonė atliko žemės sklypo, esančio Šilalės m., Saulėtekio g. 7, kadastrinius matavimus pagal faktiškai naudojamas sklypo ribas, kurios aptvertos tvoromis ir nustatė 0,0999 ha sklypo plotą; su tokiomis sklypo ribomis ir plotu sutiko savininkai J. A. , A. L. ir Nekilnojamojo turto registre įregistravo daiktines teises į žemės sklypą; Šilalės rajono savivaldybės administracija minėto sklypo ploto nesumažino; taip pat nurodyta, kad atsakymas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (b.l. 9).
Nustatyta, kad Šilalės rajono savivaldybės taryba 2000-03-22 potvarkiui 112 patvirtino J. A. ir A. L. supaprastintą namų valdos detalųjį planą Saulėtekio g. 5, Šilalės m., sklypo plotas – 999 m² (b.l. 70, 72). Tauragės apskrities viršininko administracija 2000-04-25 įsakymu Nr. 772 nutarė parduoti J. A. faktiškai naudojamą 599 m² namų valdos žemės sklypą iš bendrojo ploto 999 m² su bendrasavininke A. L. , nurodyta žemėtvarkos skyriui sudaryti su namų valdos žemės sklypo savininku valstybinę žemės pirkimo - pardavimo sutartį (b.l. 73). Paminėta sutartis sudaryta 2000-05-02 (b.l. 74).
Šilalės rajono valdyba 1992-10-21 potvarkiu Nr. 211-v „Dėl namų valdos, sodų sklypų ir komercinės paskirties sklypų įsigijimo“ 1.1. punktu nutarė leisti Šilalės miesto gyventojams pirkti individualių namų valdas pagal priedelį Nr. 1 (b.l. 21, 22). Paminėto priedelio Nr. 1 eilutėje Nr. 10 yra įrašytas V. G. , kuriam leista pirkti (kaina čekiais – 2917) 0,1108 ha sklypą, adresu Saulėtekio 7, Šilalės m.. UAB „Rolvita“, atlikusi šio sklypo kadastrinius matavimus, nustatė šio žemės sklypo plotą – 0,1196 ha (b.l. 49, 50, 51).
2010-05-17 žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte nurodyta, kad atliekant kadastrinius matavimus dalyvavo V. G. , gretimi žemės sklypai suformuoti atlikus kadastrinius matavimus (b.l. 52-53). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2010-08-03 įsakymu Nr. Ž33-31 „Dėl valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ir valstybinės žemės sklypo pardavimo V. G. Šilalės mieste“: nustatė valstybinės žemės sklypo kadastro duomenis (sklypo plotas 0,1196 ha ir kt.); nutarė leisti parduoti V. G. 0,1196 ha ploto, kitos paskirties žemės sklypą, esantį Saulėtekio g.9, Šilalės mieste, pagal Šilalės rajono valdybos 1992-10-21 potvarkį Nr. 211-v sumokėtus 29,17 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis; už ploto skirtumą 0,0088 ha sumokėti 338,58 Lt į Nacionalinės žemės tarnybos sąskaitą (b.l. 20). 2010-09-17 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. P33-028, V. G. ir nusipirko minėtą 0,1196 ha ploto žemės sklypą (b.l. 54-55, 56). V. G. nuosavybės teisė į šią žemę įregistruota viešajame registre nuo 2010-09-20 (b.l. 57-59).
Liudytoju teismo posėdžio metu apklausto A. A. parodymai iš esmės patvirtina pareiškėjos posėdžio metu nurodytą aplinkybę, jog tvora, skirianti pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens V. G. sklypus, pastatyta daugiau nei prieš 10 metų. Ppareiškėja nurodė, kad G. tvorą pastatė apie 1998 m. ir nuo tada ginčo žeme jie naudojasi, žemės naudojimosi faktinė tvarka nepasikeitė.
Analizuojant ir vertinant nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės žemėtvarkos skyrius yra išnagrinėjęs pareiškėjos 2010-08-17 prašymą ir tai patvirtina 2010-09-06 atsakovo priimtas sprendimas SD-3-306. Tačiau, nei šio atsakovo sprendimo, nei kitų, anksčiau paminėtų atsakovo bei kitų viešojo administravimo subjektų, sprendimų, kuriais pareiškėjai iš esmės buvo išsamiai ir motyvuotai atsakyta dėl ginčo situacijos aplinkybių, nurodyta, jog pareiškėja turi teisę skųsti šiuos sprendimus, pareiškėja neskundė ir ginčo atveju atitinkamo (-ų) reikalavimo (-ų) nekelia. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovo veiksmai ginčo situacijoje yra teisėti ir pagrįsti, atsakovas motyvuotai, tinkamai ir laiku atsakė į pareiškėjos 2010-08-17 prašymą, bei ir į kitus anksčiau minėtus jos prašymus, todėl skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2010-08-17 prašymą, atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Kitas pareiškėjos skundo reikalavimas - panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-08-03 įsakymą Nr. Ž33-31 „Dėl valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ir valstybinės žemės sklypo pardavimo V. G. Šilalės mieste“ - laikytinas juridiškai nepagrįstu, kadangi ginčijamas aktas pareiškėjai jokių teisinių pasekmių iš esmės ir nesukelia, ir (ar) negali sukelti, nes priimtas būtent trečiojo suinteresuoto asmens V. G. atžvilgiu. Be to, V. G. nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą yra registruota viešajame registre, šie duomenys nepanaikinti, nepakeisti ir yra galiojantys.
Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Tretysis suinteresuotas asmuo V. G. atsiliepime bei jo atstovas teismo posėdžio metu, prašo priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 5 punkte nurodyta, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą, inter alia išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo, taip pat išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Teismas konstatuoja, kad ginčo byloje pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl laikytina, kad trečiojo suinteresuoto asmens teisės byloje yra apgintos ir jis turi teisę į išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.
Byloje yra pateikta V. G. atstovo advokato Ž. B. sąskaita (b.l. 62), kurioje nurodyta bendra 2 500 Lt atstovavimo išlaidų suma, sumokėta advokatui už atsiliepimo į skundą parengimą, atstovavimą dviejuose šio teismo posėdžiuose. Taigi aktualu išspręsti, ar pagrįsta nurodyta atstovavimo išlaidų suma, ar išlaikytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatos.
Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų dydį nustato Rekomendacijos. Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir 2.1 - 2.8 punktuose nurodytus kriterijus, tarp jų - bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį.
Bylos duomenys patvirtina, kad advokatas Ž. B. ruošė atsiliepimą į skundą (b.l. 40-42), atstovavo trečiajam suinteresuotam asmeniui viename (o ne dviejuose kaip nurodoma sąskaitoje) teismo posėdyje – 2011 m. gegužės 3 d., kuris faktiškai truko 1 val. Pažymėtina, kad už valandą atstovavimo teisme (Rekomendacijų 8.2.; 8.18., 9. punktai) maksimalus priteistinas išlaidų dydis yra 120 litų (1 x 0,15 x 800Lt MMA), už atsiliepimo parengimą – 2 400 Lt (1 x 3 x 800Lt MMA). Advokatas Ž. B. 2011 m. kovo 29 d. teisme susipažino su šia administracine byla (b.l 87) ir, esant informacijai, jog administracinė byla nebus nagrinėjama teismo posėdyje 2011 m. kovo 29 d. 14.15 val. dėl pareiškėjos atstovo dalyvavimo kitame teismo posėdyje (b.l.88, 91), į teismo posėdį neatvyko.
Atsižvelgiant į tai, kad ginčo byla iš esmės nesudėtinga, nes teismų praktika tokio pobūdžio bylose gausi, laikytina, kad pareiškėjos ginčo bylos reikalavimai nebuvo teisiškai nauji ir (ar) sudėtingi ir pan., todėl atitinkamų specialių žinių poreikis gynybai nebuvo aktualus ir (ar) reikalingas. Vertinant tai, vadovaujantis minėtomis Rekomendacijų nuostatomis, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas prašomą priteisti atstovavimo išlaidų dydį už atstovavimą teisme ir susipažinimą su byla vertina 150 litų, o už atsiliepimo parengimą – iki 1000 Lt. Atsižvelgiant į šias faktines ir teisines aplinkybes, iš pareiškėjos trečiajam suinteresuotam asmeniui V. G. priteistina, viso - 1150 litų atstovavimo išlaidų (ABTĮ 44 str. 1, 5 ir 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendė:
pareiškėjos V. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiajam suinteresuotam asmeniui V. G. iš pareiškėjos V. A. priteisti 1150 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt litų) atstovavimo išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.