Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2022-09-21 · Administracinė byla Nr. A-3840-556/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-21
Bylos Nr.
A-3840-556/2022
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00306-2022-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas pakeistas.
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Artūras Drigotas
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centras
Advokatai
Paulius Vinkleris
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-3840-556/2022Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00137-2022-8Procesinio sprendimo kategorija 8.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,vertėjaujant Pauliui Stasiūnui,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui G. V., jo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio G. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. liepos 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo (duomenys neskelbtini) piliečiui G. V.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Kybartų užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą, prašydamas skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui G. V. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 6 mėnesiams, t. y. iki 2023 m. sausio 29 d., bet ne ilgiau, nei iki bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2. Centras nurodė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką neteisėtai atvyko 2021 m. liepos 21 d., neturėdamas asmens tapatybę ir teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų bei pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

3. Centras taip pat nurodė, jog Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 21S33461 nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje bei išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį. Minėtas sprendimas įsiteisėjo, todėl Užsieniečio teisinis statusas šiuo metu yra pasikeitęs – jis nėra prieglobsčio prašytojas.

4. Centras pažymėjo, kad Užsieniečiui užtikrinamos visos būtiniausios sąlygos užtikrinančios jo poreikius, sudarytos sąlygos užtikrina Užsieniečio teisę į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką.

5. Centras teigė, jog buvo nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 5 dalies 1–4 ir 10 punktuose nurodytos aplinkybės dėl kurių Užsienietis gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, nes Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių, ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika.

6. Centras nurodė, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, pradėta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, laukiamas asmens grįžimo dokumento išdavimas. Centro vertinimu, netaikant Užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimų, jis, vengdamas išsiuntimo, gali pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turėjo būti kontroliuojamas kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

II.

7. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2022 m. liepos 29 d. sprendimu Centro teikimą tenkino bei skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 6 mėnesiams, t. y. iki 2023 m. sausio 29 d., bet ne ilgiau, nei iki bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

8. Teismas nurodė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl Užsienietis galėjo pasislėpti vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teismo vertinimu, egzistavo Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje, 5 dalies 1–4, 10 punktuose.

9. Teismas pažymėjo, jog Užsienietis nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir dokumento, suteikiančio teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, nebendradarbiavo, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik po sulaikymo, Užsienietis buvo atsisakęs savanoriškai grįžti į kilmės šalį. Teismas sprendė, kad Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turėjo būti kontroliuojamas kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

III.

10. Užsienietis apeliaciniame skunde nesutinka su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. liepos 29 d. sprendimu ir iš esmės prašo leisti Užsieniečiui judėti ne tik po Centro teritoriją, bet ir už jos ribų.

11. Užsienietis nurodo, kad jam taikoma priemonė faktiškai yra lygi sulaikymui. Sąlygos, kuriomis laikomas Užsienietis, prastos. Užsienietis taip pat pažymi, jog byloje nėra duomenų apie Užsieniečio nebendradarbiavimą ar keliamą grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Užsieniečio tapatybė nustatyta (žinomas jo vardas, pavardė, pilietybė), todėl Įstatymo tikslai gali būti pasiekti ir pritaikius Užsieniečiui švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsienietis nėra bandęs išvykti iš Lietuvos Respublikos, laikėsi apgyvendinimo tvarkos, todėl teismas neturėjo jokių objektyvių motyvų išvadai dėl taikomos priemonės pratęsimo. Užsienietis, be kita ko, nurodo, jog analogiškos situacijos Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra vertinamos užsieniečių naudai.

Atsiliepimas

12. Centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą neprieštarauja, kad Užsieniečiui būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

13. Centras nurodo, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėdamas asmens dokumento bei dokumento suteikiančio teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, o Centre sudarytos tokios gyvenimo sąlygos, kurios užtikrina Užsieniečio teisę į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką bei užtikrinamos būtiniausios sąlygos.

14. Centras pažymi, jog Užsieniečio tapatybė jau nustatyta (gauta paso kopija), jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, lėšų pragyventi. Tačiau Centras taip pat nurodo, kad nėra duomenų apie Užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, Užsienietis nėra pakartotinai pažeidęs Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracinių įstatymų, nėra pažeidęs Centro taisyklių, todėl Užsieniečiui gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

15. Apeliacijos dalykas – Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. liepos 29 d. sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas ir Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 6 mėnesiams, t. y. iki 2023 m. sausio 29 d., bet ne ilgiau, nei iki bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

16. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą, atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietis yra Lietuvos Respublikoje neteisėtai, jis neturi socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, jo tapatybė nenustatyta, jis nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų darbuotojais, todėl, siekdamas išvengti išsiuntimo, gali pasislėpti.

17. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad jam taikoma priemonė faktiškai atitinka sulaikymą, o byloje nebuvo duomenų apie Užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jo tapatybė nustatyta, todėl jam iš esmės gali būti taikomas apgyvendinimas neribojant jo judėjimo laisvės.

18. Byloje nustatyta, kad Užsienietis nebėra prieglobsčio prašytojas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl galimybės taikyti Užsieniečiui švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, pirmiausia pažymi, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 140¹⁹ straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A‑3669‑858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022). Pagal Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

19. Pažymėtina, jog Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

20. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija) riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimą).

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Užsienietis šiuo metu Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, vykdoma jo išsiuntimo į kilmės valstybę procedūra, Užsieniečio su Lietuvos Respublika nesieja jokie ryšiai. Tačiau teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Užsieniečio judėjimo laisvė yra ribojama nuo 2021 m. liepos 21 d., t. y. jau daugiau kaip metus, be to, byloje nėra duomenų, kad Užsienietis būtų pažeidęs apgyvendinimo tvarką, keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jo tapatybė nustatyta, o vien neteisėtas atvykimas į Lietuvos Respubliką ar atsisakymas savanoriškai grįžti į kilmės šalį savaime neindikuoja Užsieniečio nebendradarbiavimo su valstybės institucijomis fakto. Taip pat pažymėtina, kad Centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą neprieštarauja Užsieniečio apgyvendinimo režimo švelninimui. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog tolesnis alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – taikymas Užsieniečiui negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nesuderinamas su konstitucinio proporcingumo principu bei nurodytu teisiniu reguliavimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Įstatymo nustatyti tikslai (sprendimo išsiųsti Užsienietį į jo kilmės valstybę įvykdymas) gali būti pasiekti ir taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punkte.

22. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, nurodant, kad Užsieniečiui skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatyta Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punkte – apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki sprendimo išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. sausio 29 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio G. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. liepos 29 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.

Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui G. V. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. sausio 29 d., bet ne ilgiau, nei bus įvykdytas sprendimas dėl (duomenys neskelbtini) piliečio G. V. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasRičardas PiličiauskasArūnas Sutkevičius