Kauno apygardos teismo nutarimas

2021-06-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-352-397/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-06-18
Bylos Nr.
AN2-352-397/2021
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00267-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
Teisėjas
Gytis Večerskas (pirm.)
Pažeidėjas
V. R.
Institucija
Kauno AVPK, Kauno apskrities VPK Kauno m. Dainavos PK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr.AN2-352-397/2021Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00267-2020-1Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 18 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. R. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. balandžio 21 d. nutarties V. R. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresnysis tyrėjas A. V. 2019 m. gruodžio 13 d. surašė V. R. administracinio nusižengimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo. Protokole nurodyta, kad V. R. 2019 m. spalio 25 d., apie 10 val., adresu (duomenys neskelbtini), iš savo buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio penktame aukšte, pro langą tyčia pylė vandenį ant kieme dirbusių įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkų R. K. ir V. U.. Taip pat, išėjęs į kiemą, viešoje vietoje juos išplūdo necenzūriniais žodžiais.

2. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja J. G. 2019 m. gruodžio 16 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 26-ANR_N-1575-2019, kuriuo V. R. už ANK 481 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrė nuobaudą – 140 eurų baudą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Pareiškėjas V. R., nesutikdamas su Institucijos 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimu, pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2021 m. balandžio 21 d. nutarimu V. R. skundą tenkino iš dalies, panaikino Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Dainavos policijos komisariato 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimą ir priėmė naują nutarimą, kuriuo V. R. už nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje padarymą nubaudė 30 (trisdešimties) eurų bauda.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniame skunde pareiškėjas V. R. prašė, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties dalį, kuria administracinio nusižengimo byloje priimtas naujas nutarimas, kuriuo V. R. už nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje padarymą, nubaustas 30 (trisdešimties) eurų bauda. Taip pat prašė atnaujinti įrodymų tyrimą, kadangi liudytojų parodymai nebuvo ištirti teismo posėdyje nagrinėjant bylą, o teismas padarė priešingą išvada nei ankstesnis teismas byloje Nr. 11-112-667/2020 vertinęs tuos pačius liudytojų parodymus, kurių niekaip esmingai nepapildė teismo apklausta liudytoja, kuri yra santuokoje su vienu iš teismo apklaustų liudytojų. Prašė iškelti baudžiamąją bylą liudytojui J. A. dėl melagingų parodymų teisme davimo ir jį patraukti atsakomybėn.

4.1. Skunde nurodė, jog apylinkės teismas nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo principais ir be jokių motyvų vienų asmenų žodžiu išsakytus abstrakčius teiginius laikė neabejotinais ir patikimais, o pareiškėjo teiginius bei pateiktus įrodymus atmetė dėl jų net nepasisakydamas ir nenurodydamas visiškai jokių motyvų ar argumentų. Pareiškėjo pastebėjimu, teismas tiesiog konstatavo, kad įvertino aptartų liudytojų parodymus, nustatė, kad jais netikėti pagrindo nėra ir priėjo prie išvados, kad pagrįstai V. R. buvo surašytas protokolas už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Teismas net nesivargino vertinti byloje esančių objektyvių faktinių įrodymų (vaizdo ir garso įrašų, nuotraukų, atliktų matavimų įvykio vietoje), o tiesiog patiki liudytojais. Be to, teismas visiškai nieko nutartyje nepasisakė dėl V. R. patiekto situacijos paaiškinimo, kad jis pametęs kieme dulkes prie 2-os ir 3-ios laiptinių keliančius darbininkus juos pro langą nufilmavo (teismui yra pateiktas videoįrašas), o po to išėjęs į kiemą padarė jiems pastabą, o bandant išsiaiškinti darbininkų pavardes, šių darbininkų buvo pasiųstas ant trijų raidžių. Teismas be jokių argumentų atmetė tokį pareiškėjo pateiktą situacijos vertinimą, kuris pagrįstas byloje esančiu vaizdo įrašu, nuotraukomis ir garso įrašu (pokalbis su institucijos pareigūnu A. V.), teismas tiesiog preziumavo, kad tų asmenų žodiniai paaiškinimai, kurie nepagrįsti jokias objektyviais faktiniais įrodymais (apipiltų rūbų nuotraukomis ar pan.) yra teisingi. Šiuo atveju teismas niekaip nepasisakė dėl pačio įvyko eigos ir nenustatė, kuriuo momentu būtų buvę apipilti darbininkai, kuomet filmuotoje medžiagoje matoma, jog jie pūstuvais kelia dulkias prie 2-os ir 3-ios laiptinių, o pareiškėjas V. R. juos filmuoja pro savo (duomenys neskelbtini)-ojo buto langą 6-oje laiptinėje. Darbininkai tame vaizdo įraše neatrodo nei šlapi, nei purvini, o tiesiog užsiima jiems įprasta veikla.

4.2. Skunde pažymima, kad neva vandeniu apipiltasis darbininkas teigia apipylimo momentu buvęs „ant šaligatvio, kurį nuo namo skiria gėlynas“, o tai yra 4- 5 metrai nuo namo, tačiau tokiu atstumui išpilti vandenį iš penkto aukšto yra fiziškai beveik neįmanoma. Akivaizdu, kad nevertindamas galimybės apipilti 4-5 metrų atstumu nuo namo stovintį žmogų teismas situacijos objektyviai neištyrė ir jos negalėjo tinkamai įvertinti, o kliovėsi vien žodiniais asmenų paaiškinimais, todėl padarė nepagrįstą ir nemotyvuotą išvadą bei priėmė neteisėtą nutarimą administracinėje byloje.

4.3. Pareiškėjo teigimu šioje byloje subjektyvūs asmenų paaiškinimai (žodiniai liudijimai) yra tarpusavyje prieštaraujantys ir netikslūs, jie pateikti pagal vieno asmens J. A. sugalvotą versiją, kai jis kartu su žmona Sigita L. A. sukurpė tų asmenų pareiškimus institucijai, todėl negali būti laikomi neginčijamai objektyviais, dėl ko tik jais grįsta teismo nutartis negali būti teisėta ir pagrįsta. Juo labiau, kad teismas tų asmenų liudijimų net netyrė teismo posėdyje po bylos grąžinimo iš apygardos teismo. Atkreipiamas dėmesys, jog tiek J. A. už vieną darbininką surašyto paaiškinimo, tiek S. L. A. - už kitą surašyti tekstai yra praktiškai tapatūs, todėl akivaizdu, kad jie praktiškais žodis žodin perrašyti vienas nuo kito. Šios liudytojos nurodyta aplinkybė, kad pareiškimai surašyti tą pačią dieną ir neva tą dieną ji „matė abu darbininkus, jie buvo apipilti ir nešvarūs“ reikia vertinti kritiškai, kadangi pareiškimuose yra nurodyta lapkričio mėnesio data, o be to ir kiti liudytojai, įskaitant ir patį J. A., nurodė, jog tie pareiškimai buvo surašyti gerokai vėliau.

4.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartyje teisėjas, kuris betarpiškai teismo posėdyje išklausė liudytojus ir galėjo jiems užduoti klausimus bei aiškintis bylos aplinkybes, konstatavo, jog „byloje nėra aišku, kur tiksliai įvyko nutarime nurodyti įvykiai: iš kurio konkrečiai lango buvo pilamas vanduo, kurioje tiksliai vietoje pilant vandenį buvo MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai V. U. ir R. K., kur vyko jų plūdimas necenzūriniais žodžiais. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad byloje nėra tinkamai nustatytos ir ištirtos faktinės bylos aplinkybės“ ir panaikino institucijos nutarimą kaip neteisėtą. Šiuo apeliaciniu skundu skundžiamą nutartį priėmęs teismas nesiaiškino jokių papildomų aplinkybių, nevertino pareiškėjo pateiktų fotonuotraukų ir vaizdo įrašų, nemėgino sukonkretinti tikslios įvykio vietos, laiko ir atliktų veiksmų sekos, nenustatė kada galėjo vykti inkriminuojami veiksmai, lyginant su vaizdo įrašo ir nuotraukų padarymo momentais.

4.5. Taip pat skunde pažymima, jog iš bylos medžiagos akivaizdu, kad institucija nesiėmė visų priemonių, jog būtų užtikrinta fundamentali ANK 571 straipsnyje numatyta teisė būti išklausytam. Institucija protokolą dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo surašė 2019 m. gruodžio 13 d., o nutarimą dėl šio nusižengimo priėmė 2019 m. gruodžio 16 d., tačiau teismas tokių institucijos ir jos pareigūnų veiksmų neįvertino kaip neteisėtų, nors pareiškėjas prašė teismo tai padaryti.

4.6. Skundo autoriaus įsitikinimu, apylinkės teismas turėjo ANK 641 straipsnyje nustatytuose ribose patikrindamas institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, įvertinti byloje surinktus įrodymus ir konstatuoti, kad nėra surinkta jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų dėl inkriminuojamo pažeidimo, juolab, kad tie asmenys net nebuvo institucijos apklausti, juos įspėjus dėl melagingų parodymų, todėl teismas privalėjo pareiškėjo atžvilgiu bylą nutraukti.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į administracinėn atsakomybės patraukto asmens apeliacinį skundą, nepateikta.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės ginčija administracinio nusižengimo padarymą ir pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą. Taigi, administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka nagrinėjama šioje apimtyje.

8. Pažymėtina, kad teismo procesiniai sprendimai administracinio nusižengimo byloje laikomi teisėtais ir pagrįstais tik tokiu atveju, kai juose išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir jų visumą. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (ANK 567 straipsnio 2 dalis).

9. Pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, taip pat yra numatyta pareiga aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

10. Kaip matyti iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų ir nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai, visapusiškai ištirtos ir įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi neaiškumai ir prieštaravimai.

11. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog jis padarė ANK 481 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apelianto teigimu, apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nesiaiškino jokių papildomų aplinkybių, nevertino pareiškėjo pateiktų fotonuotraukų ir vaizdo įrašų, nemėgino sukonkretinti tikslios įvykio vietos, laiko ir atliktų veiksmų sekos, nenustatė kada galėjo vykti inkriminuojami veiksmai, lyginant su vaizdo įrašo ir nuotraukų padarymo momentais ir priėmė nepagrįstą, nemotyvuotą sprendimą.

12. Apygardos teismas, įvertinęs pateiktoje byloje esančius duomenis, skundžiamo apylinkės teismo nutarimo motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, sutinka su kai kuriais apeliacinio skundo teiginiais. Šioje byloje esminės aplinkybės, kurios sudaro pagrindą skundžiamą apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui, yra tai, jog teismas neišsamiai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, netinkamai nustatė ir ištyrė faktines bylos aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę asmens atsakomybės klausimui teisingai išnagrinėti.

13. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, priimdamas 2021 m. balandžio 21 d. nutarimą ir grįsdamas V. R. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, iš esmės rėmėsi liudytojų R. K., V. U., J. A., I. M., A. V. parodymais, kurie buvo apklausti pirmosios instancijos teisme administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmą kartą. Teismas įvertino minėtų liudytojų parodymus bei nustatė, kad jais netikėti pagrindo nėra ir priėjo išvados, kad pagrįstai V. R. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip pažymėta ir apeliaciniame skunde, Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartyje teisėjas, kuris pirmą kartą nagrinėjo V. R. administracinio nusižengimo bylą ir kuris betarpiškai teismo posėdyje išklausė liudytojus, pažymėjo, jog teismo posėdžio metu liudytojai R. K. ir V. U. nurodė, jog Institucijos nutarime nurodyti V. R. veiksmai nebuvo atlikti vieną dieną. Jie abu buvo apipilti vandeniu, tačiau apipylimai vyko skirtingomis dienomis, kelių dienų ar savaičių skirtumu. Be to, liudytojai patvirtino, kad V. R. 2019 m. spalio 25 d. nebuvo nusileidęs žemyn ir tąkart neplūdo jų necenzūriniais žodžiais, o plūdosi kitą dieną, kai buvo apipiltas vandeniu R. K.. Teismas nutartyje konstatavo, jog byloje nėra aišku, kur tiksliai įvyko Institucijos nutarime nurodyti įvykiai: iš kurio konkrečiai lango buvo pilamas vanduo, kurioje tiksliai vietoje pilant vandenį buvo MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai V. U. ir R. K., kur vyko jų plūdimas necenzūriniais žodžiais. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra tinkamai nustatytos ir ištirtos faktinės bylos aplinkybės, todėl panaikino Institucijos nutarimą kaip neteisėtą. Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 2 d. išnagrinėjęs V. R. skundą, dėl minėtos apylinkės teismo nutarties, sutiko su apylinkės teismo motyvais, kad administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime nustatytos administracinio nusižengimo aplinkybės ne visiškai atitinka liudytojų V. U. ir R. K. nurodytas aplinkybes dėl V. R. galimai atliktų veiksmų, kvalifikuotų kaip nedidelės viešosios tvarkos pažeidimas, apimties (necenzūrinių žodžių vartojimo, išėjimo į kiemą, asmenų, kurie buvo apipilti vandeniu skaičiaus) ir sprendė, jog šie netikslumai gali būti pašalinti nagrinėjant bylą teisme. Apygardos teismas pažymėjo, jog teismo posėdžio metu apklausiant administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, liudytojus, ištyrus rašytinius įrodymus, galima patikslinti, kur tiriamo įvykio metu buvo AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, abu jie ar vienas jų galimai apipilti vandeniu, ar be pylimo vandeniu galimai buvo atlikti ir kiti administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime nurodyti veiksmai (pavartotini necenzūriniai žodžiai). Aukštesnysis teismas taip pat pažymėjo, jog pirmosios teismas gali susiaurinti kaltinimo apimtį, t.y. pašalinti tam tikras nepasitvirtinusias aplinkybes, taip pat pakeisti nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties, apylinkės teismas iš naujo nagrinėdamas V. R. skundą, dėl Institucijos priimto nutarimo, kuriuo jis buvo pripažintas padaręs nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, nesiaiškino jokių papildomų aplinkybių, nemėgino sukonkretinti tikslios įvykio vietos, laiko ir atliktų veiksmų sekos, nenustatė kada galėjo vykti inkriminuojami veiksmai ir ar be pylimo vandeniu galimai buvo atlikti ir kiti administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime nurodyti veiksmai (pavartotini necenzūriniai žodžiai). Nors kaip jau buvo minėta, apeliacinės instancijos teismas 2021 m. vasario 2 d. nutartyje nurodė, jog netikslumai/ neatitikimai, gali būti pašalinti teismo posėdžio metu papildomai apklausiant administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir liudytojus bei ištyrus rašytinius įrodymus, tačiau apylinkės teismas nagrinėdamas V. R. skundą, apsiribojo tik jau anksčiau apklaustų liudytojų parodymų vertinimu bei papildoma liudytojos S. L. A. apklausa, kurios beje duoti parodymai prieštaravo kitų byloje apklaustų liudytojų parodymams bei byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Šios aplinkybės nebuvo įvertintos pirmosios instancijos teismui priimant procesinį sprendimą bei nebuvo atlikti papildomi veiksmai turėję reikšmės detalesniam bylos aplinkybių ištyrimui. Todėl daroma išvada, kad apylinkės teismas neišsamiai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, nesiaiškino ir nepatikrino esminių, reikšmingų aplinkybių, todėl apylinkės teismo priimto nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu.

14. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad V. R. administracinio nusižengimo bylą apylinkės teismas išnagrinėjo neišsamiai, nevisapusiškai, neištyrė visų aplinkybių bei nepašalino prieštaravimų ir neaiškumų. Būtent bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui tenka pareiga išsiaiškinti anksčiau paminėtas aplinkybes, kurių šiam teismui neišsiaiškinus ir neįvertinus, jų tyrimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų V. R. teisę į apeliaciją. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apygardos teismas, vengdamas iš anksto daryti galimą įtaką iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimui dėl V. R. kaltės/nekaltumo dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, šiame nutarime plačiau nepasisako. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarimas naikintinas ir grąžintina administracinio nusižengimo byla iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 21 d. panaikinti ir priimti naują nutarimą – grąžinti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėjas Gytis Večerskas