- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-12
- Bylos Nr.
- I-3005-422/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02095-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- I.E.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant pareiškėjui I.E., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo I.E. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I.E. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde, patikslintame skunde ( I t., b.l. 1-10, 165-167) nurodė, kad 2005-2006 m. laikotarpiu, t.y. nuo 2005-04-14 iki 2005-04-28 (15d.), nuo 2005-05-13 iki 2005-05-27 (15d.), nuo 2015-05-31 iki 2005-06-15 (15d.), nuo 2005-06-16 iki 2005-06-29 (15d.), nuo 2005-06-21 iki 2005-08-05 (15d.), nuo 2005-08-11 iki 2005-09-19 (9d.), nuo 2005-09-13 iki 2005-09-23 (11 d.), nuo 2005-09-29 iki 2005-10-14 (15d.), nuo 2005-10-18 iki 2005-10-26 ( 9 d.), nuo 2005-10-27 iki 2005-11-11 (15 d.), nuo 2005-12-15 iki 2005-12-21 (7d.), nuo 2006-01-17 iki 2006-01-24 ( 7d.), nuo 2006-02-20 iki 2006-02-23 ( 3 d.), nuo 2006-03-01 iki 2006-03-08 ( 8 d.), nuo 2006-03-16 iki 2006-04-11 (27d.) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje buvo laikomas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis sąlygomis. Tvirtino, jog visose kamerose (Nr. 9,10,6,7, 4), kuriose teko gyventi, jam nebuvo užtikrintas teisės aktais nustatytas minimalus gyvenamasis plotas. Kamerose per langus pūtė vėjas, žiemos metu buvo labai šalta ir drėgna. Nebuvo jokios ventiliacijos, neužteko apšvietimo. Tualeto įrengimas atviro pobūdžio, todėl kamerose nuolatos tvyrojo blogas kvapas. Pasivaikščioti išleisdavo tik 1 val. per parą mažoje patalpoje ( 4kv.m. x 74kv.m.)
Pažymėjo, kad minėtos kalinimo sąlygos žemino pareiškėjo orumą, pareiškėjas patyrė dvasinių skausmų ir fizinių nepatogumų. Atsakovo veiksmus vertina kaip pažeidžiančius Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos, Europos komiteto prieš kankinimą nuostatas. Neturtinę žalą vertina 10 000 Eur, kurią prašo priteisti iš atsakovo.
Pareiškėjo nuomone, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnis nenumato jokio senaties termino šio straipsnio pažeidimui konstatuoti. Tačiau iš kitų teismo sprendimų sužinojęs, kad yra praleidęs senaties terminą, prašo jį atnaujinti. Prašo atsižvelgti į tai, kad yra Turkijos pilietis, lietuvių kalbos nemokėjo, todėl negalėjo susipažinti su teisės aktais, buvo didelė problema susirasti vertėją, advokatą ar kitą žmogų, kuris galėtų jam padėti apginti pažeistas teises. Pažymėjo, jog tik šiuo metu pradėjo susikalbėti buitiniu lygmeniu lietuvių kalba, anksčiau lietuvių kalbos nemokėjo. Nežinodamas savo teisių ir galimybių bei būdų kaip jas ginti, negalėjo įstatymo nustatytu terminu kreiptis į teismą
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, atsiliepimuose į skundą, į patikslintą skundą ( I t., b.l. 124-125, 170-171, II t., b.l. 2-4) su pareiškėjo skundu nesutiko.
Pažymėjo, kad duomenų dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su jo kalinimu Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2005-2006 metais neturi, kadangi vadovaujantis Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle, patvirtinta Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 ir Policijos įstaigų veiklos dokumentų saugojimo terminų rodykle, patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro ir Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 5-V-959/V-98 bei Klaipėdos miesto (apskrities) vyriausiojo policijos komisariato 2006-2013 metų dokumentacijos planais, jų pakeitimais ir papildymais, Asmenų laikomų policijos areštinėje paskirstymo knygos saugomos 3 metus, po to sunaikinamos. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pažeidė pareiškėjo teisę būti laikomam areštinės kamerose, kuriose laikymo sąlygos atitinka higienos normų reikalavimus, prašė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą atmesti, pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senatį. Atsakovo atstovas nurodė, jog prieštarauja pareiškėjo prašymui dėl ieškinio senaties atnaujinimo, nes terminas kreiptis į teismą yra praleistas ženkliai. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl lietuvių kalbos nemokėjimo negali būti svarbi priežastis ieškinio senaties termino atnaujinimui, nes pareiškėjas Klaipėdos apskrities VPK areštinėje buvo laikomas atliekant ikiteisminį tyrimą dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminio tyrimo metu naudojosi tie vertėjo, tiek advokato paslaugomis, būdamas apdairus bei rūpestingas turėjo galimybę kreiptis į teismą įstatymo nustatytu terminu.
Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas I.E. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovas, apie posėdį pranešta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 str., 79 str. 5 d. ).
Pareiškėjo skundas netenkinamas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais 2005-2006 metais tam tikrais laikotarpiais jam kalint Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje (toliau – ir Klaipėdos aps. VPK) netinkamomis sąlygomis. Savo reikalavimą pareiškėjas grindžia tuo, kad, pažeidžiant taikytinus teisės aktus (Konstituciją, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Higienos normas, jis buvo laikomas minėtu laikotarpiu perpildytose patalpose, kuriose nebuvo užtikrintos higieninės ir sanitarinės sąlygos.
Atsakovo atstovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).
CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo.
Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo siejamas su 2005-2006 metais. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nenumato jokio senaties termino šio straipsnio nuostatoms. Tačiau teismas pažymi, kad Konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir ieškinio senaties klausimų, o Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽŽT) yra pažymėjęs, jog Konvencijos narėms yra paliekama plati nuožiūros laisvė žalą atlyginti pagal savo teisinę sistemą bei tradicijas, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį toje konkrečioje šalyje (žr., pvz., EŽTT 2006 m. kovo 29 d. sprendimą byloje S. prieš Italiją).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose ne kartą yra nurodęs, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pažeidimų pobūdį, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Klaipėdos aps. VPK pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei antisanitarinių sąlygų į Klaipėdos aps. VPK administraciją. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš Klaipėdos aps. VPK administracijos, be to, pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismą kreipėsi tik 2015 m. balandžio 7 d. (b.l. 24), todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už skunde nurodytą laikotarpį.
Motyvuojamoji dalis
CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).
Konkrečiu atveju pareiškėjas pareiškė prašymą dėl ieškinio senaties atnaujinimo, nurodydamas, jog yra Turkijos pilietis, todėl nemokėdamas lietuvių kalbos, negalėjo domėtis teisės aktais, nesuprato savo teisių pažeidimo ir praleido terminą kreiptis į teismą.
Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011).
Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, jog 2006 m. kovo 3 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-42-113/2006. Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme pareiškėjas turėjo advokatą, naudojosi vertėjos paslaugomis. Kadangi minėta byla buvo nagrinėjama tuo pačiu laikotarpiu, kai, pareiškėjo teigimu, buvo pažeistos jo laikymo sąlygos Klaipėdos VPK areštinėje 2005-2006 metais, teismo vertinimu, pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę kreiptis dėl teisinės konsultacijos bei į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo įstatymo nustatytu terminu. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas tiek vertėjo, tiek advokato paslaugomis taip pat naudojosi ikiteisminio tyrimo metu, o atliekant ikiteisminį tyrimą buvo laikomas Klaipėdos apskrities VPK areštinėje. Šių aplinkybių pareiškėjas nepaneigė. Priešingai, iš teismo nuosprendžio turinio spręstina, jog jis naudojosi advokato ir vertėjo paslaugomis ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat minėtas nuosprendis patvirtina, jog pareiškėjas turi aukštąjį išsilavinimą, 2006 metais buvo trijų Lietuvoje veikiančių įmonių (UAB „Kristalzita“, UAB „Lezetas“ ir UAB „Gradelija“) administracijos vadovas. Taigi, kalbos nepakankamas mokėjimas netrukdė užsiimti verslu, gyventi Lietuvoje, todėl minėta aplinkybė negali būti laikoma svarbia priežastimi, objektyvia kliūtimi, sutrukdžiusia kreiptis teisinės pagalbos į kvalifikuotą teisininką ir į teismą dėl pažeistų teisių gynybos įstatymo nustatytu terminu. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi procesinius dokumentus ir prašymus surašydamas lietuvių kalba.
Teismo nuomone, pareiškėjo nurodytos priežastys, įvertinus jas nustatytų aplinkybių ir įrodymų kontekste, nepripažintinos svarbiomis. Įstatymo nustatytas ieškinio senaties terminas įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį elgtis racionaliai ir laiku ginti savo teises. Praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai į pareiškėjo interesus, nes būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, teisinių santykių stabilumas. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas į teismą delsė kreiptis nepateisinamai ilgai, nesant duomenų, jog jam būtų sutrukdžiusios į teismą kreiptis objektyvios priežastys, prašymas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo netenkintinas.
Pagal CK 1.131 str. 1d. ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.
Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, todėl ieškinio senaties termino pabaiga iki skundo padavimo sudaro pagrindą skundą atmesti (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).
Esant šioms aplinkybėms, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos aps. VPK prašymas tenkintinas, pareiškėjo reikalavimui taikytinas ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už skunde nurodytą laikotarpį atmestinas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 79 straipsnio 5 dalimi, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo I.E.skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.