Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-03-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-284-193/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-12
Bylos Nr.
1S-284-193/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Gilys
Advokatai
Stanislovas Butkevičius
Kategorijos
Teisėja Gražina Kazilionienė Nr. 1S-284-193/2014
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 12 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ričardas Gilys, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,

dalyvaujant prokurorei Sigitai Kairienei ,gynėjui advokatui Stanislovui Butkevičiui,įtariamojo V. B. atstovei pagal įstatymą V. B.,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo V. B. įstatyminės atstovės V. B. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-11 nutarties, kuria įtariamajam V. B. skirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. įtariamas tuo, kad jis 2014-02-08, apie 17.30 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Panevėžyje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo nustatinėjamu asmeniu, iš nukentėjusiojo A. D. rankų atvirai pagrobė svetimą, J. D. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S3“ su SIM kortele, bendros 1589 litų vertės, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-11 nutartimi įtariamajam V. B. skirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, motyvuojant tuo, jog egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, numatytas suėmimo pagrindas, tai yra, kad įtariamasis būdamas laisvėje gali padaryti naujų BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų.

Šalies argumentai

Skundu įtariamojo V. B. įstatyminė atstovė V. B. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-11 nutartį. Skunde nurodo, kad pats įtarimo pareiškimas V. B. neapsprendžia, kad paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Aplinkybės, kad V. B. yra teistas bei, kad šiuo metu teisme nagrinėjama kita baudžiamoji byla, neduoda pagrindo teigti, kad jis būdamas laisvėje darys naujas nusikalstamas veikas.

Taip pat teismas net nesvarstė galimybės, kad baudžiamojo persekiojimo tikslai galėtų būti pasiekti ir taikant kitą – švelnesnę kardomąją priemonę. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad pagal nusikalstamos veikos pobūdį, suėmimo terminas, kurio prašo prokuroras, yra aiškiai per ilgas, todėl nėra suprantama, kodėl trumpesnis šios kardomosios priemonės terminas galėtų pakeisti ikiteisminio tyrimo eigą. Net ir tuo atveju jei V. B. būtų padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, visi pagrindiniai duomenys, galimai pagrindžiantys V. B. kaltę yra užfiksuoti. Be to V. B. bloga sveikatos būklė, jam yra reikalingas tinkamas ir kvalifikuotas gydymas, o būdamas sulaikytas jis negaus tinkamos medicininės pagalbos, kas gali jo sveikatai sukelti žalingų padarinių.

Teismo posėdyje įtariamojo įstatyminė atstovė ir gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Skundžiamoje teismo nutartyje išvardintų bylos medžiagos duomenų pakanka pagristai manyti, kad V. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taigi kardomosios priemonės įtariamajam skyrimo pagrindas, numatytas BPK 121 straipsnio 2 dalyje, sprendžiant teismui kardomosios priemonės skyrimo klausimą buvo. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad svarstydamas kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo klausimą, teismas nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia, ar įtariamasis yra kaltas, taip pat nesprendžia klausimų susijusių su kardomosios priemonės pakeitimu į švelnesnę, o tik patikrina, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir ar buvo pagrindas paskirti jam kardomąją priemonę – suėmimą. Kad duomenų (ir kokių būtent) pakanka ir yra pagrindas skirti kardomąją priemonę skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pasisakė, taigi BPK reikalavimų nepažeidė.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, remiantis BPK 122 straipsnio nuostatomis, gali būti skiriamas, o vėliau pratęsiamas, esant bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui ir tik bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, ir tik kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti kardomosios priemonės tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje.

Kaip jau minėta, skundžiama nutartimi įtariamajam V. B. kardomoji priemonė – suėmimas, paskirta konstatavus BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, tai yra, kad įtariamasis būdamas laisvėje darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.

Skundą nagrinėjantis teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį bei įtariamojo įstatyminės atstovės skundą, konstatuoja, jog 2014-02-11 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi įtariamajam V. B., vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui paskirta teisėtai ir pagrįstai, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekti nėra galimybės.

Remiantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagal teismų praktiką, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Šiuo atveju pagrįstą manymą, kad V. B. gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, patvirtina, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ne tik tai, kad V. B. kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo metu buvo įtariamas padaręs vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau ir tai, kad jis būdamas jauno amžiaus, ne tik praeityje yra teistas, tačiau naują nusikalstamą veiką (kaip ir kitas dvi nusikalstamas veikas dėl kurių buvo pradėti atskiri ikiteisminiai tyrimai pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 1 dalį, kurie skundo nagrinėjimo metu yra sujungti į vieną) įtariamas padaręs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad T. B. byloje nuo 2013-08-12 iki 2013-12-06 buvo sulaikyme ir suėmime, įtariant jį plėšimu ir turto prievartavimu. 2013 m. gruodžio 6 d. jam suėmimas buvo pakeistas į švelnesnę kardomąją priemonę – namų areštą, šios kardomosios priemonės taikymo metu V. B. įtariamas vėl padaręs nusikalstamą veiką. Taigi, visos šios aplinkybės duoda pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje V. B. gali daryti naujus nusikaltimus numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, o švelnesnių kardomųjų priemonių taikymas jam nepasiekė BPK 119 straipsnyje nustatytų kardomųjų priemonių tikslų, todėl apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje suėmimo skyrimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte konstatavo pagrįstai. Iš naujo paskyrus suėmimą V. B. bendras jo suėmime išbūtas laikas neviršija šešių mėnesių, taigi skundžiama apylinkės teismo nutartimi jam suėmimas vieno mėnesio terminui paskirtas pagrįstai.

Įtariamojo V. B. įstatyminė atstovė V. B. skunde nurodo, kad V. B. bloga sveikatos būklė, jam yra reikalingas tinkamas ir kvalifikuotas gydymas, o būdamas sulaikytas jis negaus tinkamos medicininės pagalbos, kas gali jo sveikatai sukelti žalingų padarinių. Kaip matyti iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktų dokumentų – medicininio pažymėjimo, neįgalumo lygio pažymos, V. B. 2012-07-27 buvo nustatytas lengvas neįgalumo lygis pagal diagnozės kodą F70.1, kas pagal TLK-10 klasifikatorių (http://mdc.medcentras.lt/TLK-10.php) atitinka „lengvą protinį atsilikimą, reikšmingą elgesio sutrikimą, reikalaujantį dėmesio ar gydymo“ bei 2013-02-07 medicininiu pažymėjimu jį buvo rekomenduota atleisti nuo 10-os klasės egzaminų, tačiau šie duomenys nesudaro pagrindo manyti, kad V. B. negali būti laikomas suėmime dėl sveikatos sutrikimų, dėl kurių, kaip nurodo V. B. įstatyminė atstovė, jis negali gyventi be tinkamo ir kvalifikuoto gydymo, tuo labiau, jog pateiktuose medicininiuose dokumentuose neatsispindi kokia speciali medicininė pagalba, kurios jam nebūtų galima užtikrinti esant suimtam, yra reikalinga, todėl šie skundo argumentai yra atmetami.

Remdamasis išdėstytu, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-11 nutartis yra teisėta, kardomoji priemonė – suėmimas – įtariamajam V. B. paskirta esant įstatyme numatytiems pagrindams bei sąlygoms, nepažeidžiant jokių nacionalinių ar tarptautinių teisės aktų reikalavimų, todėl naikinti teismo nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

nutaria:

Suimtojo įtariamojo V. B. įstatyminės atstovės V. B. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Ričardas Gilys