Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus (toliau – Institucija) vedėjos apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarties, kuria G. K. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta Institucijai tinkamam protokolo surašymui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas G. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 str. 1 d. buvo surašytas už tai, kad 2014-09-08, apie 9.00 val., į Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), kreipėsi G. K. nepilnametė dukra D. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir pranešė, kad nenori gyventi motinos namuose dėl patiriamo psichologinio smurto. Dėl to 2014-09-09, 10.00 val., Plutiškių seniūnijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), vyko posėdis dėl D. B. ir kitų vaikų padėties G. K. šeimoje, kurio metu dalyvavusieji asmenys pažymėjo, kad G. K. augindama aštuonis nepilnamečius vaikus: D. N., gimusią (duomenys neskelbtini), D. B., gimusią (duomenys neskelbtini), J. B., gimusį (duomenys neskelbtini), M. B., gimusį (duomenys neskelbtini), I. B., gimusį (duomenys neskelbtini), S. B., gimusį (duomenys neskelbtini), D. B., gimusį (duomenys neskelbtini), M. K., gimusią (duomenys neskelbtini), nevykdo pareigos dorai juos auklėti ir prižiūrėti, vaikai šeimoje užgauliojami, žeminami ir neatsižvelgdama į jų fizinę ir protinę būklę, nesudaro palankių sąlygų visapusiškam ir harmoningam vaikų vystymuisi, namuose nesilaikoma higienos, vaikams nėra sudaryta tinkamų sąlygų poilsiui, mokymuisi. Dėl to Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-09-09 įsakymu D. B. yra nustatyta laikinoji rūpyba. Laikotarpiu nuo 2014-09-03 iki 2014-09-09 LSMU Kauno klinikų Vaikų chirurgijos skyriuje G. K. mažametį sūnų D. B. prižiūrėjo jos nepilnametė dukra D. N., kuri tuo metu nelankė mokymo įstaigos. Dukrai D. N. laikotarpiu nuo 2014-04-18 iki 2014-07-22 buvo steigta laikinoji rūpyba, mergaitės teigimu, jos atžvilgiu motinos sutuoktinis V. K. naudojo fizinį smurtą. Be to, K. neleido savo sūnaus S. B. į ikimokyklinio ugdymo klasę, nors berniukas norėjo lankyti mokyklą, taip nesudarydama galimybių vaikui lavėti. Tokiu būdu, nesudarydama vaikams tinkamų gyvenimo ir auklėjimo sąlygų, pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus. Tokiais savo veiksmais G. K., nevykdydama pareigos dorai auklėti, prižiūrėti, rūpintis savo vaikais bei panaudodama motinos valdžią priešingai vaikų interesams, pažeidė Lietuvos Respublikos CK 3.155 str., 3.159 str. 3 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 str., 6 str. 1 d., 21 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas netenkintinas.

Vadovaudamasis ATPK 302¹¹ straipsniu, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismui pateiktame apeliaciniame skunde ginčijamas administracinio teisės pažeidimo protokolo, surašyto G. K., atitikimas ATPK 260 straipsnyje numatytiems reikalavimams. Institucijos teigimu, minėtame straipsnyje numatyti reikalavimai yra išpildyti, apylinkės teismo vertinimu trūkumai nepašalinti.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs Institucijos apeliacinio skundo ir skundžiamos nutarties motyvus bei susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, sprendžia, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-10-20 nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Apygardos teismas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra didelę reikšmę turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, t. y. byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. ATPK 280 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas), ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Taigi, tik po to kai įvykdomi ATPK 280 straipsnio reikalavimai, galima vykdyti ATPK 284 straipsnyje numatytus reikalavimus, tai yra aiškintis aplinkybes, kurias būtina išaiškinti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje yra išaiškinta, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei jo sudedamąja dalimi esančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT nutartis Nr. N575-2791/2009). Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LVAT nutartys Nr. N663-156/2007, Nr. N575-644/2012).

Apylinkės teismas nurodė, kad protokole nėra apibrėžto konkretaus pažeidimo padarymo laiko ar laikotarpio, jei tai buvo tęstinis pažeidimas, taip pat nepakankamai detalizuota, kuo pasireiškė pažeidimas. Institucijos teigimu, minėti trūkumai nėra esminiai, tačiau aukštesnės instancijos teismas tokį teiginį atmeta kaip nepagrįstą. Surašytame protokole fiksuojama, jog „<...> vaikai šeimoje užgauliojami, žeminami <...>“. Iš šios formuluotės neaišku, kurie iš aštuonių G. K. auginamų vaikų yra užgauliojami: visi ar, pavyzdžiui, tik į Vaikų teisių apsaugos skyrių kreipusis D. B.. Taip pat neaišku, kas šeimoje žemina, užgaulioja vaikus – motina, kuri patraukta administracinėn atsakomybėn, jos sugyventinis, galbūt vaikai nepagarbiai elgiasi vieni su kitais ir motina tai toleruoja ar kt. Įvertinus analizuojamo administracinio teisės pažeidimo protokolo tekstą, galima daryti išvadą, jog inkriminuotas pažeidimas yra daromas nuolat, nors iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad G. K. į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą įrašyta nuo 2006-12-29 (b. l. 20). Iš šeimos aplankymų aktų matyti, kad šeimos gyvenimo ir buities sąlygos būdavo tai geresnės, tai prastesnės, taigi visiškai neaišku, kuriais laikotarpiais G. K. vykdė ATPK 181 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Be to, iš protokole vartojamo esamojo laiko „<...> nesudarydama vaikams tinkamų gyvenimo ir auklėjimo sąlygų pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus <...>“, darytina išvada, jog pažeidimas nėra nutrauktas ir vis dar tebevykdomas, nors toliau vartojamas būtasis laikas „įvykdė pažeidimą“ suponuoja, jog pažeidimas yra baigtas. Tokių dviprasmybių aprašant inkriminuojamą konkretų pažeidimą neturi būti, kaltinimas visais atvejais privalo būti konkretus ir aiškus, nes tik tokiu atveju asmuo gali žinoti dėl ko jam reikia aiškintis ir gintis.

Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, nesant nurodyto konkretaus pažeidimo darymo laikotarpio, nėra galimybės spręsti dėl ATPK 35 straipsnyje įtvirtintų senaties terminų taikymo. Jų skaičiavimui lemiamą reikšmę turi nagrinėjamu atveju, manytina, tęstinio pažeidimo baigtumo momentas, kurį privalo išsiaiškinti įvykį tirianti Institucija. Tik turėdamas bazinę informaciją, pirmos instancijos teismas galės nuosekliai aiškintis pažeidimo padarymo aplinkybes, priežastis ir pan. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas Institucijai grąžinamas jau antrą kartą, tačiau pirmoji 2014 m. rugsėjo 30 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartis liko neįgyvendinta, nors bendro pobūdžio teiginių antrą kartą surašytame protokole yra mažiau, tačiau esminis trūkumas dėl pažeidimo padarymo laiko liko nepašalintas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nutartis buvo priimta dėl protokolo trūkumų pašalinimo, byla nebuvo nagrinėjama iš esmės, o dėl pažeidimo padarymo motyvų bus aiškinamasi bylos nagrinėjimo metu, kai bus išklausyti pareiškėjo, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens argumentai.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka ATPK 260 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl jo turinio. Tai apylinkės teismas laikė esminiu trūkumu, kurio teismas savo iniciatyva ištaisyti negali ir grąžino bylos medžiagą Institucijai. Skundžiamos nutarties naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėjos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.