Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Gudyno ( kolegijos pirmininkas ir pranešėjas ), Algio Markevičiaus ir Janinos Vitunskienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl oficialaus perspėjimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas P. M. kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ONTV 2-jo skyriaus tyrėjo 2009 m. rugsėjo 14 d. oficialų perspėjimą Nr. 20-6-1-64.

Pareiškėjas nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 14 d. jam buvo pareikštas oficialus perspėjimas. Mano, kad toks perspėjimas nepagrįstas ir turi būti panaikintas, nes jis nedaro veiksmų, duodančių pagrindą taikyti oficialų perspėjimą. Oficialiame perspėjime nėra nurodyti jokie konkretūs pareiškėjo veiksmai, varžantys kitų žmonių teises bei skatinantys organizuoti nusikalstamumą. Nežinoma pretenzijų esmė, todėl nežino kokia linkme keisti gyvenimo būdą.

Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, jog gyvena šeimyninį gyvenimą, dirbo, dabartiniu metu atlieka laisvės atėmimo bausmę dėl autoavarijos.Patvirtino, kad su organizuotų grupių ar nusikalstamų susivienijimų nariais nepalaiko jokių santykių.Dabartiniu metu atliekas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, kur jam pareikšti įtarimai dėl svetimo turto sunaikinimo, o pas tyrėją buvo iškviestas vieną kartą .

Atsakovo atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad oficialus perspėjimas yra prevencinio pobūdžio priemonė, todėl negali riboti pareiškėjo teisių ir laisvių. Duomenys, dėl kurių P. M. pritaikyta prevencinio poveikio priemonė, yra gauti operatyvinių veiksmų atlikimo metu bei užfiksuoti teisės aktų nustatyta tvarka, kaip tai numato LR operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 4 dalis.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas paaiškino, jog pareiškėjas kartu su kitais asmenimis yra įtariamas padaręs nusikaltimą, priskiriamas grupuotei, kuo remiantis buvo jam pareiktas oficialus perspėjimas. Dėl nusikalstamo susivienijimo policijos įstaigoje atliekamas ikiteisminis tyrimas, oficialus perspėjimas pareiškėjui pateiktas vadovaujantis šios baudžiamosios bylos duomenimis. Kitokių duomenų, kurie būtų gauti operatyvinės veiklos būdu ir pagrįstų pareiškėjo priklausymą organizuotoms grupėms, neturi ir pateikti negali.

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamos bylos esmė - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ONTV 2-jo skyriaus tyrėjo 2009 m. rugsėjo 14 d. oficialaus perspėjimo Nr. 20-6-1-64, kuriuo oficialiai perspėtas P. M., teisėtumas ir pagrįstumas (b.l. 11).

Ginčijamame akte yra nurodyta, jog P. M. veiksmai, vadovaujantis LR organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1,4,5 straipsniais vertinami kaip keliantys grėsmę visuomenės saugumui. Teigiama, jog pareiškėjo veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves, būtinas demokratinėje visuomenėje, sudarydami palankias sąlygas atsirasti ir plėtoti organizuoto nusikalstamumo socialinėms bei ekonominėms prielaidoms.

Oficialus perspėjimas yra viena iš LR organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo (toliau – Įstatymo) 3 straipsnyje įtvirtintų prevencinio poveikio priemonių rūšių. Oficialus perspėjimas – tai įgalioto policijos pareigūno rašytinis reikalavimas asmeniui būtinai laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis (Įstatymo 5 str.).

Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 29 d. nutarime yra pažymėjęs, kad asmenų ryšiai su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais reiškia, jog „vienas iš būtinų pagrindų asmeniui taikyti Įstatyme nustatytas prevencines poveikio priemones turi būti duomenys, kurie atspindi tokius minėtų asmenų veiksmus, kurie liudija ne tik tai, kad šie asmenys palaiko ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais, bet ir tai, kad šie ryšiai leidžia pagrįstai manyti, jog šie asmenys gali daryti sunkius ( ar labai sunkius ) nusikaltimus“.

Byloje esantis pareiškėjo ginčijamas atsakovo oficialus perspėjimas yra abstraktaus pobūdžio, jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog pareiškėjas palaiko ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir kad, be to, gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, nėra.

Ginčijamo administracinio akto pagrįstumas šioje byloje yra grindžiamas vieninteliu įrodymu - baudžiamosios bylos Nr. 23-1-00563-09 procesiniais dokumentais (b.l.l.20-21) iš kurių matyti, jog P. M. yra pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 str. 2 d., 22 str. 1 d., 187 str. 2 d., 253 str. 1 d., 187 str. 2 d. tai reiškia, jog 2009 m. rugsėjo 14 d., P. M. buvo pareikšti įtarimai dėl pasikėsinimo sunaikinti turtą visuotinai pavojingu būdu, savavaldžiavimo ir kitų nusikaltimų, t.y. dėl nusikalstamų veikų, kurias LR BK priskiria prie apysunkių nusikaltimų. Nors pranešime apie įtarimą nurodoma, kad veikos atliktos bendrininkų grupėje kartu su R. Č., R. J., A. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tačiau atsakovas nepateikė duomenų, kad ir šie asmenys priklauso ar remia organizuotas grupuotes.

Prevencinių priemonių – oficialaus perspėjimo ir teismo įpareigojimo – taikymo pagrindai yra reglamentuoti LR organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme, kur nustatyta, jog prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves (Įstatymo 4 str.). Taigi, oficialaus perspėjimo priemonei taikyti būtini du įstatymo leidėjo nustatyti faktai: asmens priklausymas organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui bei tikslas daryti sunkius arba labai sunkius nusikaltimus, t.y. nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato laisvė atėmimo bausmę nuo šešerių metų (BK 11 str. 5 d., 6 d.). Atsakovas duomenų ar informacijos, jog pareiškėjas palaiko ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir kad gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus Įstatymo 4 straipsnio prasme ir kuri leistų teismui spręsti apie prevencinės priemonės – oficialaus perspėjimo – taikymo pagrįstumą nepateikė.Priimto oficialaus perspėjimo teisėtumas grindžiamas tik ikiteisminio tyrimo medžiaga ir įrodinėjamas baudžiamojo proceso tvarka. Jis pareikštas tą pačią dieną , t.y. 2009 m. rugsėjo 14d. kaip ir įtarimai baudžiamojoje byloje. Visi procesiniai suvaržymai pareiškėjo kaip įtariamojo atžvilgiu gali būti realizuojami tik BPK nustatyta tvarka ir šiuo atveju nesietini su Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nuostatomis. Iš to darytina išvada, kad oficialus perspėjimas P. M. pareikštas neteisėtai ir nepagrįstai, todėl yra naikintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniu 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ONTV 2-jo skyriaus tyrėjo 2009 m. rugsėjo 14 d. oficialų perspėjimą Nr. 20-6-1-64.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.