Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. D. (nusikaltimo metu buvo nepilnametis), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., LR pilietis, turintis 7 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, mokosi ( duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje 9 klasėje, gyv. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Šiaulių r., teistas 4 kartus, teistumas neišnykęs: 1) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008-05-06 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, bylą nutraukiant ir paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę – apriboti jo elgesį 6 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., tęsti mokslą, uždraudžiant be organo, prižiūrinčio auklėjamojo poveikio priemonių vykdymą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos; 2) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008-11-24 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. - laisvės apribojimu 6 mėn.; pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės apribojimu 7 mėn.; vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., galutinė paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei tęsti mokslą; 3) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009-04-22 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės apribojimu 10 mėn.; vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirta bausmė iš dalies subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008-11-24 nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 4) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009-07-31 pagal BK 178 str. 2 d. - laisvės apribojimu 1 metams.; pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės apribojimu 9 mėn.; vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., galutinė paskirta subendrinta bausmė laisvės apribojimas – 1 metai 3 mėn.; vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirta bausmė iš dalies subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009-04-22 nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 7 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 5) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-07-31 pagal BK 284 str. 1 d. – 25 paroms arešto; pagal BK 180 str. 1 d. – 40 parų arešto; vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., galutinė paskirta subendrinta bausmė – 45 paros arešto, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 5, 7 p.; 187 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. 2009-12-31 apie 23 val. kartu su L. A. parėjęs į negyvenamąjį namą, adresu: Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) g., kuriame kartu su ja apie savaitę laiko gyveno, ir antrame namo aukšte išgirdo žmonių balsus. Palipęs laiptais ir įsitikinęs, kad ten yra nepažįstamų žmonių, norėdamas juos išvaryti iš namo, L. A. išėjus iš namo ir nežinant apie jo ketinimus, tyčia pirmame namo aukšte padegė plastmasinį butelį, kurį padėjo ant stalo, ir pats iš įvykio vietos pasišalino. Dėl to kilo gaisras ir gaisro metu nuo ūmaus apsinuodijimo anglies monoksidu vietoje mirė N. J. (kraujyje rasta 52,10 procentai karboksihemoglobino) ir R. B. (kraujyje rasta 56,92 procentai karboksihemoglobino), ir visiškai sudegė UAB „B. H.“ priklausantis negyvenamasis namas, tokiu būdu jis tyčia nužudė du žmones – N. J. ir R. B. kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu ir visuotinai pavojingu būdu sunaikino UAB „B. H.“ priklausantį turtą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. D. apie jam pareikštą kaltinimą ir apie žinomas bylos aplinkybes kaltu prisipažino ir parodė, kad su L. A. nuėjo į namą (duomenys neskelbtini) pažiūrėti. Name buvo žmonių, girdėjo balsus, bet žmonių nematė. Iš balsų suprato, kad du žmonės. Jie buvo antrame aukšte. Jis uždegė 2 l tuščią plastikinį „bambalį“ ir paliko ant stalo pirmame aukšte. Degtukus turėjo su savimi. „Bambalį“ uždegė, nes norėjo, kad tie žmonės išeitų iš namo, nes jis su L. A. neturėjo kur nakvoti. Nurodė, kad nežino, ar L. A. matė, kad jis uždegė „bambalį“, nes ji buvo kieme. Jam padegus „bambalį“, į namą nebegrįžo. Jis nematė, kaip pradėjo degti namas. Gaisrinė ir policija nuo to namo netoli. Apie gaisrą niekam nepranešė. Manė, kad tie žmonės užuos dūmus ir išeis, negalvojo, kad namas užsidegs. Jo tikslas buvo išvaryti ten buvusius žmones iš namo. Matė pašvaistę ir pamena, kad užsidegė tas namas, kuriame paliko degantį butelį. Parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi. Tada gerai atsiminė, jais galima vadovautis. Gynėjas apklausose dalyvavo. L. A. yra giminaitė. Tarp jų piktumų nėra. Namo languos nebuvo stiklų, todėl į vidų patekdavo per langą. Nakvodavo antrame aukšte. Suprato, kad antrame aukšte yra žmonės, kad gali kilti gaisras. Jaučia kaltę, kad žuvo du žmonės. Pareikštus civilinius ieškinius pripažįsta, sutinka juos atlyginti.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. J. parodė, kad N. J. buvo jo brolis. Brolis šeimos neturėjo, gyveno kartu su mama M. J.. Paskutinį kartą brolį matė 2009-12-25 per Šv. Kalėdas. Žino, kad pastaruoju metu brolis turėjo draugę R. B., kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Brolio laidotuvėmis rūpinosi jis, todėl dėl jo mirties jam yra padaryta materialinė žala ir labai didelė moralinė žala, nes brolis buvo nužudytas gana jauno amžiaus ir jo mirties aplinkybės buvo labai žiaurios. Nors brolis buvo mėgėjas vartoti alkoholį, bet tiek jam, tiek mamai padėdavo ūkio darbuose, brolis augino sūnų, todėl dėl brolio mirties byloje reiškia 52065,77 litų civilinį ieškinį, kurį sudaro 2065,77 litų turtinė ir 50000 litų neturtinė žala.

Nukentėjusysis A. B. patvirtino, kad R. B. buvo jo sesuo. Seniai nepalaikė jokių ryšių. Sesuo vedė asocialų gyvenimo būdą, buvo mėgėja vartoti alkoholį, savo šeimos neturėjo, gyveno kažkur Šiaulių rajone. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja L. A. parodė, kad su D. D. apie du mėnesius dirbo ir gyveno pas ūkininką, beveik iki 2010 Naujųjų Metų. Kuršėnuose susipažino su dviem benamiais, kurie jiems parodė šitą namą ir pasakė, kad galima jame apsigyventi, nes jame niekas negyvena. Jie apsigyveno antrame aukšte. Name buvo rūbų, sofa-lova, čiužinys, „kaldra“, tuščių butelių. Namo languose stiklų nebuvo. Į antrą aukštą užlipdavo kopėčiomis. Pirmame aukšte taip pat buvo šiukšlių. Šiame name jie gyveno 2–3 dienas. Gruodžio 31 d. apie 19.00 val. išėjo su D. D. pasivaikščioti po miestą, D. D. buvo nuėjęs pas tetą, ten valgyti davė, o apie 23.00 val. grįžo į namą. Prie keliuko išgirdo balsus, tik nesuprato, ar tie balsai sklido iš namo, ar šalia namo. Ji girdėjo vyrišką balsą. Iš D. D. sužinojo, kad name yra vyras ir moteris. Matė, kaip D. D. įlipo per langą. Iš namo jis labai greitai išėjo. D. D. išėjęs pasakė, kad nebėra jiems kur miegoti, kad jų vieta užimta. Paėjus už kapinių, matė pašvaistę, girdėjo sproginėjant šiferį, buvo labai šviesu. D. D. pasakė, kad jis name padegė plastmasę, sakė: „Negi nuo to galėjo namas užsidegti“. Jis pasakė, kad nėra kur permiegoti, jau kiti įlindo į namą. Nurodė, kad negrįžo pasižiūrėti, kaip dega namas, nes toli buvo nuėję. Nepagalvojo, kad nuo to galėjo užsidegti namas.

Liudytojas V. Š. parodė, kad 2009-12-31 22.29 val. iš bendrojo pagalbos centro gautas telefoninis pranešimas, kad dega apleistas medinis negyvenamas namas adresu: Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) g. Pranešimas buvo gautas klaidingu adresu, nes nuvykus nustatyta, kad dega namas, esantis (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą, namas degė atvira liepsna, visas stogas jau buvo apimtas liepsnos. Name nebuvo durų, o languose stiklų. Užgesinus gaisrą ir apžiūrint įvykio vietą nustatyta, kad name jokios elektros instaliacijos, jokių elektros įvadų nebuvo. Gaisro židinys buvo namo pirmame aukšte, įėjus pro lauko duris, kairėje pusėje esančiame kambaryje, šiukšlių krūvoje. Matėsi, kad toje vietoje yra buvęs kažkoks medinis daiktas, galbūt ir staliukas. Apie 23.10 val., atliekant žvalgybą, pastato palėpėje buvo rastas vienas nenustatytos lyties sudegęs kūnas, o apie 23.31 val., jau atliekant ardymo darbus, palėpėje buvo rastas antras nenustatytos lyties sudegęs kūnas. Gaisro kilimo priežastis yra žmogaus elgesys su ugnimi, savaiminio užsidegimo požymiai nenustatyti ir tokia versija visiškai atmetama.

Iš 2009-12-31 Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus akto dėl kilusio gaisro Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad gaisro kilimo priežastis-neatsargus žmogaus elgesys ( 1 t., 26 b. l.).

Įvykio vietos apžiūros protokolas 2010-01-01 liudija, kad įvykio vieta yra Šiaulių r., (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus įvykio vietą buvo rasti nenustatytos asmenybės vienas vyriškos ir vienas moteriškos lyties lavonai (1 t., 21–25 b. l.).

Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo 2010-01-01 protokole nurodyta, kad iš nukentėjusiojo E. J. buvo paimtas lyginamajam tyrimui kraujo mėginys (1 t.1,155 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis D. D. patvirtino savo parodymus, parodydamas, kur ir kaip jis įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (2 t., 11–14 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja L. A. patvirtino duotus parodymus (1 t., 189–191 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto 2010-01-15 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2009-12-31 (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., negyvenamame name, gaisravietėje rastas sudegęs nenustatytos asmenybės vyro lavonas ir E. J. susiję giminystės ryšiais pagal vyriškąją liniją su ne mažesne nei 99,99 % tikimybe (1 t.1 37–38 b. l.).

Mykolo Romerio Universiteto teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus specialisto 2010-01-06 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad N. J. mirtis įvyko nuo apsinuodijimo anglies monoksidu. Tai nurodo šviesiai raudonos lavondėmės, šviesiai raudonas kraujas širdies ertmėse, šviesiai raudoni vidaus organai pjūviuose, kraujyje rasta 52,10 procentai karboksihemoglobino. N. J. mirtis įvyko maždaug prieš 6 paras iki jo kūno tyrimo pradžios 2010-01-06 13 val. Mirusiojo N. J. kraujyje rasta 2,89 promilės alkoholio. Tokia alkoholio koncentracija kraujyje atitinka sunkų girtumo laipsnį. Mirusiojo N. J. kūno tyrimo metu nerasta morfologinių požymių, nurodančių, kad jis prieš mirtį vartojo nuodingas, narkotines ar stipriai veikiančias medžiagas (1 t., 32–34 b. l.).

Iš pateiktų Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos asmens duomenų matyti, kad A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) yra susiję giminystės ryšiais kaip brolis ir sesuo (1 t., 49–51 b. l.).

Mykolo Romerio Universiteto teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus specialisto 2010-01-06 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nežinomos moters mirtis įvyko nuo apsinuodijimo anglies monoksidu. Į tai nurodo šviesiai raudonos lavondėmės, šviesiai raudonas kraujas širdies ertmėse, šviesiai raudoni vidaus organai pjūviuose, kraujyje rasta 56,92 procentai karboksihemoglobino. Nežinomos moters mirtis įvyko maždaug prieš 6 paras iki jo kūno tyrimo pradžios 2010-01-06 15 val. Mirusiosios nežinomos moters kraujyje rasta 3,00 promilės alkoholio. Tokia alkoholio koncentracija kraujyje atitinka sunkų girtumo laipsnį. Mirusiosios nežinomos moters kūno tyrimo metu nerasta morfologinių požymių, nurodančių, kad ji prieš mirtį vartojo nuodingas, narkotines ar stipriai veikiančias medžiagas. Mirusiosios nežinomos moters kūne sužalojimų, išskyrus pomirtinį jos apdegimą, nėra (1 t., 43–45 b. l.).

Lenkijos Respublikos Teismo Genetikos Instituto išvadoje, (duomenys neskelbtini), biologijos ir teismo genetikos srities išvadoje, išduotoje remiantis DNR polimorfizmo profiliavimu, nurodyta, kad A. B. genetinis profilis pagal DNR mitochondrinį HV1 atitinka nenustatyto moteriškos lyties asmens, kurio palaikai buvo rasti 2009 m. gruodžio 31 d. apie 23 val. 10 min. gaisravietėje (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, genetinį DNR mitochondrinį HV1 profilį. Remiantis gautais rezultatais reikia teigti, kad A. B. ir nenustatytos moteriškos lyties asmuo, kurio palaikai buvo rasti 2009 m. gruodžio 31 d. apie 23 val. 10 min. gaisravietėje (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, priklauso tai pačiai moteriškajai linijai. Remiantis gautais rezultatas reikia teigti, kad A. B. ir nenustatytos moteriškos lyties asmuo, kurio palaikai buvo rasti 2009 m. gruodžio 31 d. apie 23 val. 10 min. gaisravietėje (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, yra A. B. sesuo arba kitas moteriškos lyties asmuo, giminingas A. B. pagal motinos liniją (1 t., 121–123 b. l.).

Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) žemės sklypas ir gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso UAB „B. H.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) (1 t.1, 194–197 b. l.).

UAB „ B. H.“ 2010-02-09 raštas liudija, kad dėl 2009-12-31 Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) įvykusio gaisro metu padarytos žalos bendrovė atsisako reikšti civilinį ieškinį (1 t., 199 b. l.).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto 2010-09-22 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 nurodyta, kad D. D. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, nes nėra duomenų, kad jis sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste (2 t., 59 b. l.).

Įrodymų analizė, vertinimas, veikos teisinė kvalifikacija.

Teisėjų kolegija remiasi kaltinamojo D. D., nukentėjusiųjų A. B., E. J., liudytojų L. A., V. Š. parodymais, surinktais rašytiniais įrodymais, gretina dėl jų įrodomosios reikšmės, liečiamumo, leistinumo ir tarpusavio ryšio su parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Vertindama baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu, nustatė, kad kaltinamajam D. D. inkriminuojamas BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktas (dviejų ir daugiau asmenų nužudymu) ir 187 straipsnio 2 dalis (turto sunaikinimas ar sugadinimas), tačiau apklausius kaltininką iš jo parodymų matyti, kad jis nenorėjo, kad žūtų žmonės, tikėjosi, kad jie nežus, pajutę dūmų kvapą išbėgs į gatvę ir išsigelbės. Jis nenorėjo jų mirties. Tokie parodymai nepatvirtina norėjus žmonių mirties, o tai savo ruožtu eliminuoja tiesioginę tyčią. Ar tokiu atveju kaltinamajam BK 129 straipsnis, jei jis nenorėjo kilusių padarinių (žmonių mirties)?. Tačiau pagal įstatymą kaltinti tokį asmenį padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnyje, nes tyčia nužudant apima ir tiesioginę, ir netiesioginę tyčią. Taigi bylos duomenys liudija, kad kaltinamasis D. D. žinojo, kad padegimo metu name yra žmonės. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. D. parodė, kad jis nenorėjo, kad name esantys žmonės sudegtų, o tik norėjo, kad jie išeitų iš namo (2 t., 3–7 b. l.). Teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad kartu su L. A. parėjęs į negyvenamąjį namą, adresu: Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), kuriame kartu su ja apie savaitę laiko gyveno, ir antrame namo aukšte išgirdęs žmonių balsus, palipęs laiptais ir įsitikinęs, kad ten yra nepažįstamų žmonių, norėdamas juos išvaryti iš namo, L. A. išėjus iš namo ir nežinant apie jo ketinimus, tyčia pirmame namo aukšte padegė plastmasinį butelį, kurį padėjo ant stalo ir pats iš įvykio vietos pasišalino. Byloje esantis įvykio vietos apžiūros 2010-01-01 protokolas patvirtina, kad šalia sudegusio namo stovėjo mikroautobusas, mūrinis pastatas, sandėliukas, t.y. kilo pavojus nurodytiems objektams (1 t., 21–25 b. l.). Taigi kaltinamasis D. D. suvokė, kad daro veiką, pavojingą kitų žmonių gyvybei. Be abejo, kaltininkas šio atveju numatė, kad dėl jo veikos gali sudegti net tik namas, bet gali žūti ten buvę benamiai. Kitaip tariant, kaltininkas abejingas nukentėjusiųjų gyvybės atėmimui dėl savo veikos, jam nesvarbūs kilsiantys padariniai, tačiau nors jis ir neturėjo tikslo atimti gyvybės, suvokė, kad atitinkamai veikdamas gali sukelti kitų žmonių mirtį. Tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra objektyvusis priežastinis ryšys (BK 15 straipsnio 3 dalis, 129 straipsnio 2 dalis 5 punktas, 7 punktas ). Byloje esantys duomenys liudija, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, gali teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos visiškai valdyti. Todėl turi būti baustinas už padarytas nusikalstamas veikas.

Aptartos aplinkybės, surinktų įrodymų visuma leidžia teisėjų kolegija konstatuoti, kad kaltinamojo D. D. nusikalstamoje veikoje nėra Lietuvos Respublikoje BK 132 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių. Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nerūpestingumo ( BK 16 straipsnio 3 dalis, 132 straipsnio 2 dalis) yra tada, kai kaltininkas nenumato, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes, asmenines savybes turi ir gali tai numatyti. Tai reiškia, kad darydamas veiką kaltininkas nesupranta, jog kelia pavojų kito žmogaus gyvybei. Turėjimas numatyti mirties pasekmes - objektyvus kriterijus, siejamas su pareiga būti atsargiam. Tokia pareiga gali išplaukti iš įstatymo, taisyklių, tarnybos pareigų, gyvenimiško patyrimo. Galėjimas numatyti kito žmogaus mirtį konkrečioje situacijoje-tai kaltininko (turinčio atitinkamą pareigą) reali galimybė suprasti veikos pavojingumą bei numatyti pasekmes ( gyvybės atėmimą).

Tiek esant neatsargios kaltės subjektyviajam požymiui, tiek netiesioginės tyčios kaltės formai, BK 132 straipsnio 2 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų sukelti padariniai-kito žmogaus gyvybės atėmimas-sutampa, tačiau veikos ir jų motyvacija – skiriasi. Atribojant šias nusikalstamas veikas, nustatant subjektyviuosius požymius, pirmiausia turi būti remiamasi objektyviais duomenimis, aplinkybėmis, apibūdinančiomis įvykio situaciją, kaltininko veiksmus, panaudotą įrankį, elgesį prieš ir po nusikaltimo padarymo.

Taigi D. D. nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalį 5 punktą, 7 punktą; Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalį.

D. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta ( BK 60 str.).

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai.

Teisėjų kolegija skiriant bausmę kaltinamajam D. D. vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str., t. y. padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Bausmės skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis BK 61 str., bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus, numatytus BK 91 str. Taip pat į BK 42 str. 2 d. kur nurodyta, jog bausmė paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatytų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamasis D. D. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas. Viena iš jų – apysunkis nusikaltimas (BK 11 str. 4 d.), kita padaryta nusikalstama veika įstatymo yra priskiriama prie labai sunkių veikų (BK 11 str. 6 d.), turinti du kvalifikuojančius požymius ir sukėlusią negrąžinamus padarinius – žmonių mirtį, ir ypatingą žalą visuomenei, nusikalto būdamas nepilnametis, eilę kartų baustas administracine tvarka (2 t., 61–64, 73 b. l.); Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas neigiamai (2 t., 74 b. l.). Aptartos aplinkybės, esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinus kaltinamojo D. D. asmenybę, atsižvelgiant į bausmės skyrimo ypatumus, t. y. į BK 91 str.3 d. nuostatas, kur nurodoma, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo D. D. atžvilgiu bus pasiekti jam skiriant terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamajam D. D. taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 str., 54 str. 3 d. nuostatas bei paskirti švelnesnę bausmės rūšį nėra teisinio pagrindo.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į kaltinamojo D. D. paskirtąją bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas.

Kardomąją priemonę kaltinamajam D. D. šioje byloje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą – suėmimą.

Baudžiamojo proceso kodekso 115 str. nustato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, teismas visiškai ar iš dalies patenkina civilinį ieškinį arba jį atmeta, ir tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, gali pripažinti ieškovui teisę į ieškinį. Nukentėjusiojo E. J. civilinis ieškinys dėl 2060 litų (1 t., 148–149 b. l.) turtinės žalos atlyginimo tenkintinas. Ši žala padaryta tyčiniais neteisėtais kaltinamojo D. D. veiksmais, jos dydis patvirtinamas byloje esančiu pareiškimu bei pateiktais dokumentais, įrodančiais prašomą žalos sumą.

Be turtinės šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nukentėjusysis E. J. dėl įvykdyto brolio N. J. nužudymo iškentė dvasinį sukrėtimą, patyrė stresą. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone būtina įvertinti tai, kad D. D. nusikalto būdamas nepilnametis, neturi jokio registruojamo turto, jo turtinę padėtį, taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus neturtinės žalos nukentėjusiojo E. J. prašomą 50000 litų dydį sumažinti, priteisiant iš kalto asmens 20000 litų. Teisėjų kolegija, mažindama nukentėjusiojo E. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, atkreipia dėmesį į tokią aplinkybę, kad santykiai nebuvo artimi, kad jie negyveno kartu, bylos duomenys liudija, kad betarpiško bendravimo su žuvusiuoju broliu N. J. nebuvo.

Priimdamas nuosprendį teismas išsprendžia ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimą. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalį daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatas, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami. Vokas, kuriame yra A. B. kraujo mėginys ir 2009-12-31 apie 23 val. 10 min. gaisravietėje (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., negyvenamajame name po gaisro rasto tuo metu nenustatytos moters asmenybės kraujo mėginys (1 t., 137 b. l.), paliktinas prie baudžiamosios bylos.

Atsižvelgiant į LR BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 104 straipsnio 2 dalį išlaidos susijusios su dokumentų vertimą iš lenkų kalbos į lietuvių kalbą 317,63 litai, 400 EUR t.y. 1384 litų už mitochondrinį DNR tyrimą, kurį atliko Lenkijos Respublikos Teismo Genetikos institutas, pripažintos proceso išlaidomis, jos priteistinos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato naudai iš D. D.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas: D. D. nuosavybės teisės į turtą neapribotos, nes jokio turto neturi.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 str., 302–305, 307 str., 308 str. 2 d.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 5 p., 7 p. ir paskirti terminuotą laisvės atėmimą (9) devyneriems metams.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 2 d. ir paskirti terminuotą laisvės atėmimą (2) dvejiems metams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimti švelnesnę bausmę ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę terminuotą laisvės atėmimą (9) devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią laikyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., į bausmės laiką įskaityti sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2010 metų spalio 21 d. iki 2011 metų sausio 20 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vykdyti nuosprendį.

Nukentėjusiojo E. J. civilinį ieškinį dėl turinės žalos patenkinti, o dėl neturtinės tenkinti iš dalies. Priteisti iš nuteistojo D. D. nukentėjusiajam E. J. 2060,00 litų turtinei žalai atlyginti. Priteisti iš nuteistojo D. D. nukentėjusiajam E. J. (20000 ) dvidešimties tūkstančių litų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš nuteistojo D. D. už dokumentų vertimą iš lenkų kalbos į lietuvių kalbą 317,63 litai, 400 EUR t.y.1.384 litų už mitochondrinį DNR tyrimą, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas, kuriame yra A. B. kraujo mėginys ir 2009-12-31 apie 23 val. 10 min. gaisravietėje, (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., negyvenamajame name po gaisro rasto tuo metu nenustatytos moters asmenybės kraujo mėginys, paliktinas prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.