Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-09-10 · Civilinė byla Nr. 2S-1518-619/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-10
Bylos Nr.
2S-1518-619/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-05786-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Kreditorius
UAB „Rimgeda“
Skolininkas
UAB „Medva“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1518-619/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-05786-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.; 122.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugsėjo 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „Rimgeda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Rimgeda“ pareiškimą skolininkui UAB „Medva“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas priėmė kreditoriaus UAB „Rimgeda“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininko UAB „Medva“ atžvilgiu, kuriuo prašoma iš skolininko kreditoriaus naudai priteisti 27.776,50 Lt skolos bei 208,32 Lt bylinėjimosi išlaidų, išieškojimo iš skolininko UAB „Medva“ (b.l. 1).

Vilniaus miesto 1 teismas LR CPK 436 str. 1 d. pagrindu priėmė 2012 m. balandžio 30 d. teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš UAB „Medva“ 27.776,50 Lt skolos kreditoriaus naudai bei 208,32 Lt bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2).

Reiškiamo reikalavimo užtikrinimui kreditorius prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininko turtą ir pinigines lėšas, nurodydamas, kad skolininkas nereaguoja į raginimus sumokėti skolą, skola yra didelė, turtinė skolininko padėtis nežinoma.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi kreditoriaus UAB „Rimgeda“ prašymą taikyti skolininkui UAB „Medva“ laikinąsias apsaugos priemones atmetė (b.l. 4). Teismas konstatavo, kad pareiškime kreditorius savo argumentams pagrįsti nepateikė duomenų apie skolininkui priklausantį turtą, nenurodė, dėl kokių priežasčių jis negalėjo pateikti tokių duomenų.

Šalies argumentai

Kreditorius UAB „Rimgeda“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2012 m. balandžio 30 d. nutarties, kuriuo teismo prašo minėtą nutartį panaikinti ir kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Nurodo, kad kreditorius informacijos apie skolininkui priklausantį kilnojamą ir nekilnojamą turtą bei pinigines lėšas, esančias pas jį ar kitus asmenis neturi ir neturi juridinės galios šiai informacijai gauti ir pateikti, todėl esant palankiam kreditoriui teismo sprendimui, tai padaryti pavestina antstoliams. Kadangi skolos suma yra pakankamai didelė, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, jų grąžinimas gali būti neįmanomas, nes pagal skolininko elgesį ir esamą padėtį daro išvadą, kad jis yra nemokus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos medžiaga nustatyta, Vilniaus miesto 1 teismas LR CPK 436 str. 1 d. pagrindu priėmė 2012 m. balandžio 30 d. teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš UAB „Medva“ 27.776,50 Lt skolos kreditoriaus naudai bei 208,32 Lt bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad minėtas teismo įsakymas įsiteisėjo 2012-06-05.

Civilinio proceso kodekso 144 str. numato, kad dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir šių priemonių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užtikrinti būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymą, o jų taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo sprendimo įvykdymą. Nagrinėjamu atveju kreditoriaus pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo jau yra patenkintas ir įsiteisėjęs, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebėra pagrindo.

Apeliantas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą sieja su didele reikalavimo suma. Pažymėtina tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra lokalus įrodinėjimo dalykas, t.y. klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įrodinėjamas ir sprendžiamas atskirai nuo pačios bylos įrodinėjimo dalyko. Todėl asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo įrodyti: pirma, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą ir, antra, nurodyti konkrečią laikinąją apsaugos priemonę, kad teismas galėtų įvertinti jos taikymo būtinumą. Antrosios aplinkybės įrodinėjimo reikalingumą lemia šalių procesinio dispozityvumo principas, besiremiantis prašančio asmens atsakomybe kitam asmeniui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu atsiradusios žalos atlyginimo. Kreditorius taip pat nurodė, kad skolininko turtinė padėtis nėra aiški, dėl to yra pagrindo manyti, kad teismo sprendimo įvykdymas gali apsunkėti arba bus neįmanoma jo įvykdyti.

CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Nagrinėjamu atveju kreditorius nei pradiniame pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas (teismo įsakymas) gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Vien apelianto nurodomos aplinkybės, kad būsimo teismo sprendimo (teismo įsakymo) neįvykdymo rizika atsiranda dėl didelės reikalavimo sumos, neaiškios atsakovo turtinės padėties, nenurodant jokių kitų motyvų ir jų nepagrindžiant įrodymais, nėra pakankamas teisinis pagrindas konstatuoti, kad teismo sprendimo (teismo įsakymo) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kreditoriaus prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti tenkinamas.

Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Naikinti ją atskirojo skundo motyvais teisinio pagrindo nėra. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 144, 148, 178 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu , teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė