- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-22
- Bylos Nr.
- e2-1562-823/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00532-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Pareiškėjas
- A. K.-Z.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K.-Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarties, kuria buvo netenkintas jo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K.-Z. skundą dėl 2016 m. sausio 18 d. žemės ūkio bendrovės „Aves ūkis“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2016 m. sausio 18 d. įvykusio ŽŪB „Aves ūkis“ kreditorių susirinkimo nutarimą dėl bankroto proceso pradėjimo ne teismo tvarka. Prašymo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti bankrutuojančios ŽŪB „Aves ūkis“ bankroto administratoriui atlikti bet kokius veiksmus ŽŪB „Aves ūkis“ bankroto procese iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje.Pareiškėjas paaiškino, kad, nepaisant nagrinėjamo ginčo ir pareiškėjo galiojančio turtinio reikalavimo, bankroto administratorius neinformuoja pareiškėjo apie ŽŪB „Aves ūkis“ bankroto proceso eigą, vilkina šios bylos nagrinėjimą, o be to, ir toliau vykdo ŽŪB „Aves ūkis“ bankroto procedūrą, kurios metu yra priimami neteisėti sprendimai, kuriems esant, teismo sprendimo vykdymas šioje byloje pasunkėtų arba taptų neįmanomas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 20 d. nutartimi netenkino pareiškėjo A. K.-Z. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2016 m. sausio 18 d. įvykusio ŽŪB „Aves ūkis“ kreditorių susirinkimo metu buvo priimti nutarimai nustatyti kreditorių susirinkimo darbo reglamentą, ŽŪB „Aves ūkis“ iškelti bankroto bylą ne teismo tvarka, paskirti bankroto administratorių bei patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Šioje byloje ginčo dalyką sudaro klausimas tik dėl 2016 m. sausio 18 d. įvykusio ŽŪB „Aves ūkis“ kreditorių susirinkimo nutarimo dėl bankroto proceso pradėjimo ne teismo tvarka panaikinimo, tuo tarpu laikinosiomis apsaugos priemonėmis pareiškėjas siekia uždrausti ŽŪB „Aves ūkis“ bankroto administratoriui atlikti bet kokius veiksmus ŽŪB „Aves ūkis“ bankroto procese.Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo prašomi taikyti laikini suvaržymai ŽŪB „Aves ūkis“ bankroto administratoriaus atžvilgiu ne tik neužtikrintų pareikštų reikalavimų įvykdymo, bet ir nepagrįstai suvaržytų kitos proceso šalies teises daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Be to, teismo vertinimu, net ir panaikinus ginčijamą nutarimą, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės niekaip neužtikrintų galimai palankaus pareiškėjui teismo sprendimo įgyvendinimo ar realaus jo įvykdymo.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas A. K.-Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas jokiais argumentais nepagrindė savo išvados, kad kitos proceso šalies teisės bus nepagrįstai suvaržytos. Pareiškėjo nuomone, toks suvaržymas proporcingas, kadangi visi atliekami veiksmai ir priimami nutarimai bankroto procese tiesiogiai susiję su ginčo dalyku, t. y. paties bankroto proceso teisėtumu.Teismas neįvertino bylos aplinkybių, jog net ginčijant bankroto procesą ne teismo tvarka, pareiškėjas neinformuojamas apie bankroto proceso eigą, toliau priimami nutarimai, pavyzdžiui, likviduoti įmonę dėl bankroto, dėl ko kils nauji teisminiai ginčai. Teismas neįvertino ir to, kad atsakovė vilkina šios bylos nagrinėjimą tam, kad būtų atlikta kuo daugiau bankroto procedūrų, ką ji naudoja kaip argumentą atsikirsdama į skundą.Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą atsakovė ŽŪB „Aves ūkis“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir ginčijamą Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais: Pareiškėjo prašymas nustatyti draudimą atlikti bet kokius veiksmus yra neįmanomas praktiškai, kadangi administratorius privalo teikti informaciją, finansinės ir statistikos ataskaitas valstybės institucijoms, mokėti einamuosius mokesčius, nagrinėti kreditorių prašymus, užtikrinti įmonės turto apsaugą. Nevykdant šių funkcijų gali būti daroma žala kreditoriams ir pačiai bendrovei, taip pat tai reikštų faktinį bankroto administratoriaus atstatydinimą.Net tenkinus pareiškėjo skundą, bendrovė netaps vėl veikiančia, be to, teisiškai neįmanoma, jog prarastų likviduojamos statusą.Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neproporcingos kitų kreditorių, kurie administratoriui neturi jokių pretenzijų, atžvilgiu.Pareiškėjas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, t. y. nuo kokių konkrečių veiksmų siekia apsisaugoti.Nagrinėjamoje byloje pagal pareiškėjo skundą teismas 2016 m. birželio 30 d. nutartimi jau pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovei vykdyti turto pardavimo procedūras, išregistruoti įmonę ir kt. Laikinosios apsaugos priemonės dėl turto pardavimo atsakovės atžvilgiu yra pritaikytos ir kitoje civilinėje byloje BAB bankas „Snoras“ prašymu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių ginčijamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo (pareiškėjo) reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo formuojama laikinųjų apsaugos priemonių instituto (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) normų taikymo bei aiškinimo praktika, teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenagrinėja ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (pareiškimo, skundo) faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Taigi, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas atlieka tik preliminarų ieškinio (pareiškimo, skundo) reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, o ne bylos nagrinėjimą iš esmės.Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė pripažinti negaliojančiu 2016 m. sausio 18 d. ŽŪB „Aves ūkis“ kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą iškelti ŽŪB „Aves ūkis“ bankroto bylą ne teismo tvarka. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas ir tenkintas – Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 14 d. sprendimu panaikino ŽŪB „Aves ūkis“ 2016 m. sausio 18 d. pirmojo kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 nutarimą pradėti ŽŪB „Aves ūkis“ bankroto procesą ne teismo tvarka ir kitus šiame susirinkime priimtus nutarimus, susijusius su minėtu klausimu. Tokioje situacijoje pripažintina, kad egzistuoja viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – ieškinio (prašymo) tikėtinas pagrįstumas. Tai, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 14 d. sprendimas yra apskųstas, nekeičia šių teismo išvadų, kadangi pagal teismų formuojamą praktiką ieškovui (pareiškėjui) palankaus sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo faktas yra pakankamas, kad būtų galima konstatuoti tikėtiną reikalavimų pagrįstumą CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme. Pagal ĮBĮ nuostatas, taikant bankroto procesą ne teismo tvarka, bankroto procedūros pradžia siejama su kreditorių susirinkimo nutarimo įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka priėmimo diena, todėl kreditoriams nesutinkant su kreditorių susirinkimo nutarimu įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, vienintelė priemonė šią procedūrą sustabdyti yra kreipimasis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnis). Pažymėtina, kad nustačius reikalavimo tikėtiną pagrįstumą, pats ginčo pobūdis leidžia teigti, kad netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali apskritai netekti prasmės atsižvelgiant į bankroto proceso ne teismo tvarka metu kylančias pasekmes susijusias įmonės veiklos nutraukimu, darbuotojų atleidimu bei galiausiai bendrovės pripažinimu bankrutavusia ir likvidavimu, todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog prašomi taikyti laikini suvaržymai ŽŪB „Aves ūkis“ bankroto administratoriaus atžvilgiu neužtikrintų pareikštų reikalavimų įvykdymo.Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo klausimu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2699/2011, taip pat žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą byloje JGK Statyba ir Guselnikovas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 3330/12), pažymėtina, kad byloje gali būti taikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais materialiaisiais teisiniais reikalavimais ir neiškreipia bylos šalių interesų pusiausvyros, t. y. taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti proporcingumo principo reikalavimus. Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad pareiškėjas skundė 2016 m. sausio 18 d. ŽŪB „Aves ūkis“ kreditorių susirinkimo nutarimą tik dėl bankroto proceso pradėjimo ne teismo tvarka, tačiau kaip matyti iš paties skundo ir jo priedų turinio, kiti susirinkimo metu išnagrinėti klausimai buvo neatsiejamai susiję su bankroto bylos ne teismo tvarka iškėlimu, todėl nėra pagrindo teigti, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos pareikštiems materialiniams reikalavimams.Sutiktina, kad pareiškėjo prašymas uždrausti bankroto administratoriui atlikti bet kokius veiksmus ŽŪB „Aves ūkis“ bankroto procese nėra konkretus, tačiau tiek iš paties skundo, tiek iš atskirojo skundo turinio akivaizdu, jog siekiama sustabdyti bankroto procedūrų vykdymą, o vien nepakankamai tiksli prašymo formuluotė nesudaro pagrindo apskritai netenkinti pareiškėjo prašymo.Atsakovė taip pat nurodo, kad nagrinėjamoje byloje teismas 2016 m. birželio 30 d. nutartimi jau pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovei vykdyti turto pardavimo procedūras, išregistruoti įmonę ir kt., tačiau kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties, teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones susijusias tik su bendrovės turtu. Kaip nurodyta aukščiau bankroto proceso ne teismo tvarka metu kylančios pasekmės susijusios ne tik su įmonės turtu, bet ir įmonės veiklos nutraukimu apskritai, darbuotojų atleidimu bei galiausiai bendrovės pripažinimu bankrutavusia ir likvidavimu, be to, vykstant bankroto procesui, didinamos administravimo išlaidos, todėl nėra pagrindo teigti, kad 2016 m. birželio 30 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka šios bylos, nagrinėjamos apeliacine tvarka, ginčo dalyką.Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo prašymas tenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti A. K.-Z. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti žemės ūkio bendrovės „Aves ūkis“ 2016 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1888-555/2016.