Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Jurgita Jasinskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. K. ir K. K. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2019 m. gegužės 31 d. gautas mediatorės V. B. teismui pateiktas prašymas priimti ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka patvirtinti pareiškėjų A. K. ir K. K. sudarytą taikos sutartį dėl pareiškėjų nepilnamečio sūnaus E. K. tėvystės nuginčijimo (e. b. l. 1–3).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė šalims taikos sutartimi tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą, užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniai) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Sprendžiant taikos sutarties tvirtinimo klausimą supaprastinto proceso tvarka, būtina nustatyti, ar dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų sutarties šalių valia, ar sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, taip pat ar nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų bei kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negalėtų būti tvirtinama. CK 6.984 straipsnyje numatyta, kad taikos sutartis dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyvios teisės normos, taip pat dėl klausimų, susijusių su viešąja tvarka, negalioja.

Pažymėtina, kad savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Kadangi esminis taikos sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. taikos sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę.

Susipažinus su teismui pateikta tvirtinti pareiškėjų 2019 m. gegužės 13 d. sudaryta taikos sutartimi, nustatyta, kad pareiškėjai neteisminės mediacijos metu išsprendė tarp jų kilusį ginčą dėl nepilnamečio sūnaus E. K. tėvystės nuginčijimo ir, be kita ko, susitarė pripažinti, kad nepilnametis E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nėra A. K. sūnus, ir A. K. nėra E. K. tėvas (e. b. l. 4–5).

Remiantis civilinės bylos duomenimis, nustatyta, kad 2018 m. liepos 31 d. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) vaiko E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o motina – K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 11). A. K. ir K. K. yra sutuoktiniai (e. b. l. 12).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.149 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią duomenis gimimo įraše apie vaiko tėvą ar motiną leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Tėvystės (motinystės) nuginčijimo klausimas nagrinėjamas CPK IV dalies XIX skyriaus ketvirtame skirsnyje nustatyta tvarka, t. y. ginčo (ieškinio) teisena (CPK 394–399 straipsniai). Nagrinėjant ginčus dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, tėvystės nustatymo, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas (CK 3.153 straipsnis). Byloje nustatyta, kad pareiškėjai klausimą dėl nepilnamečio E. K. tėvystės išsprendė ikiteisminės mediacijos metu jų sudarytoje taikos sutartyje, kai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą šis klausimas gali būti išspręstas tik teismo tvarka, bylą dėl tėvystės nuginčijimo nagrinėjant ieškinio (ginčo) teisenos tvarka. Įvertinęs pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju klausimas dėl vaiko kilmės negali būti taikos sutarties objektu, o pareiškėjų sudarytos taikos sutarties tvirtinimas prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl taikos sutarties tvirtinimo supaprastinto proceso tvarka netenkinamas (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

Teismo nutartys netenkinti prašymų, kurie yra nagrinėjami CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, išskyrus teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą arba atsisakyti duoti šį leidimą, atskiraisiais skundais neskundžiamos ir įsiteisėja nuo priėmimo (CPK 582 straipsnio 11 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 579–582 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymo netenkinti.

Atsisakyti patvirtinti pareiškėjų A. K. ir K. K. 2019 m. gegužės 13 d. pasirašytą taikos sutartį, sudarytą ne bylos proceso metu.

Nutartis apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.