- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2018-03-07
- Bylos Nr.
- AN2-87-485/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02316-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Pažeidėjas
- N. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties N. M. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2017 m. lapkričio 6 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus nutarimu N. M. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, nubaustas administracine nuobauda – 60 Eur bauda už tai, kad jis 2017 m. spalio 11 d., 22.30 val., Šiaurės prospekto ir S. Žukausko gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį Mercury Villager, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir keisdamas važiavimo kryptį persirikiuodamas nedavė kelio gretima eismo juosta važiavusiam automobiliui Ford Fiesta, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, nesilaikyta Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 104 punktų reikalavimų.N. M. skunde Kauno apylinkės teismui prašė 2017 m. lapkričio 6 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus (toliau – Institucija) nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nes jis KET punktų reikalavimų nepažeidė ir nepadarė administracinio nusižengimo. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartyje konstatavo 2017 m. lapkričio 6 d. Institucijos nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, o N. M. skundo netenkino. Teismo nuomone, byloje įrodyta, jog būtent N. M. padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą.Apeliaciniame skunde N. M. prašė Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.Skunde manė, jog nutarimas yra nepagrįstas. Teismas nevisapusiškai patikrino institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, neištyręs ar nebuvo padaryta įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimų, ko pasėkoje teismas neteisingai ir nevisapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus. Jo nuomone, teismas rėmėsi subjektyviu pareigūno manymu dėl jo kaltės, tačiau nevertino jų argumentų techniniu požiūriu, kritiškai neįvertino visų policijos išdėstytų argumentų, bylos aplinkybių ir faktų kurie yra netikslūs ir klaidingi, klaidinantys ir teismą, ir kitus byloje esančius dalyvius, tokių kaip: padangos stiliaus/dizaino elementas, t. y gumos raštas, kuris apibūdinamas kaip kontakto ant padangos žymė, priekinių Ford durelių apgadinimas bei kiti neteisingi faktai. Faktinis aplinkybių vertinimas yra neteisingas, kadangi buvo remiamasi transporto priemonių sustojimo lokalizacija po įvykio, kuri nebuvo adekvati eismo įvykiui, t. y. transporto priemonių susidūrimo (prisilietimo) vietai, nes susidūrimas įvyko visai kitoje vietoje nei po įvykio buvo sustojusios transporto priemonės. Nebuvo įmanoma sustoti būtent toje vietoje kur įvyko eismo įvykis, kadangi smūgis ir prisilietimas buvo į abiejų, ta pačia kryptimi, važiuojančių automobilių šoninę dalį, todėl tai jiems netrukdė sava eiga judėti toliau. Šiuo atveju, remtis transporto priemonių sustojimo vieta, nustatant eismo įvykio kaltininką yra neteisinga, reikia remtis susidūrimo vieta. Taip pat skunde nurodė, jog apylinkės teismui skundžiamas nutarimas priimtas remiantis naujomis aplinkybėmis, kurios atsirado tik vėliau parašytuose tarnybiniuose pranešimuose, o ne eismo įvykio dieną užfiksuotais faktais. Be to, po susidūrimo pavažiavęs į priekį Ford vairuotojas atsitraukė dešiniau, t. y. į pirmą juostą ir ten sustojo. Apeliantas, toliau važiuodamas antrąja juosta, sulėtinęs greitį ir matydamas, jog Ford vairuotojas įvykio vietoje nesustojo, o pasitraukė į kairią pirmąją eismo juostą ir sustojo tik dar pavažiavęs į priekį. N. M. nematė prasmės likti stovėti toje vietoje, kadangi ir jis jau nebuvo toje vietoje kur įvyko susidūrimas, o buvo pavažiavęs šiek tiek į priekį juo labiau, jog apie 22 valandą eismo žiede dar buvo pakankamai intensyvus eismas ir po įvykio tuo metu dar buvo važiuojančių automobilių, todėl toks žiedo „blokavimas“ jam stovint antroje, o automobilio Ford vairuotojui pirmoje juostoje gali sukelti avarinę situaciją kitiems neatsargiems eismo dalyviams. Pasak skundo autoriaus teismas nusižengimo turinį atskleidė abstrakčiai, nenurodydamas konkrečių aplinkybių, kurios pagrįstų jo kaltę.Skunde nurodė, jog Ford automobilio vairuotojas P. K., tikslindamas apgadinimus, teisme nenurodė kur buvo apgadintas jo automobilis (ar nuo vairuotojo durelių, ar nuo keleivio (galinių)), o policijos pareigūno pildytoje įvykio schemoje irgi nepažymėjo apgadinimų ant priekinių Ford automobilio durelių. Nesutiko ir su policijos pareigūnų argumentais dėl padangos apgadinimo, nes įvykio vietoje buvo apžiūrėta, apgadinimai nepažymėti, todėl turi būti remiamasi eismo įvykio schema, o ne vėliau surašytu tarnybiniu pranešimu su naujomis aplinkybėmis. Be to, ant Ford automobilio likusių padangų žymių ar gumos pėdsakų nebuvo užfiksuota. Šie apgadinimai atsirado tik gerokai vėliau bylos medžiagoje, nes pareigūnai po trijų savaičių darė nuotraukas. Aplinkybes, kurios atsirado tik vėliau surašytuose tarnybiniuose pranešimuose (net neturinčiuose registracijos datos), kurios nebuvo žinomos prieš administracinio nusižengimo protokolo surašymą ir nebuvo užfiksuotos schemoje eismo įvykio dieną prie kitų apgadinimų, vadina įrodymų klastojimu. Taip pat mano, jog vairuotojai norintys žiedą įveikti greičiau ko pasėkoje važiuojantys dviejų juostų žiede tiesiai ir nedarantys posūkio, t. y. nesukantys vairo, turi įvažiuoti į kitą eismo juostą tuo sukeldami avarinę situaciją kitiems eismo dalyviams. Kaip šiuo atveju ir pasielgė Ford vairuotojas, turbūt pats to nesuprasdamas. Analizuodamas fotonuotraukas, kuriose nufotografuota žymės ant padangų, nurodė pastebėjimą, kad tikėtina, jog Kelių policijos valdybos stovėjimo aikštelėje, jam nežinant, tuomet kai rašė paaiškinimą, buvo daryta nuotrauka. Taip pat nurodė, jog Kauno apylinkės teismas neištyrė, jog šios naujos, tarnybiniuose pranešimuose vėliau atsiradusios, aplinkybės prieštarauja eismo įvykio schemai ir neįsitikino jų tikrumu, pagrįstumu ir autentiškumu. Skunde nurodė, jog nežino iš kur atsirado faktas, jog jis žiedą apvažiavo ratu, tačiau teismui nurodė, kad važiavo antra Šiaurės prospekto eismo juosta norėdamas apsisukti, įvažiavus į žiedą Ford automobilio vairuotojas mėgino jį apvažiuoti, t. y aplenkti. Apelianto greitis už P. K. buvo mažesnis, tačiau susidūrimas įvyko tarp dviejų ta pačia kryptimi važiuojančių automobilių bei buvo mažas sukimo kampas, apgadinimai nėra žymūs. P. K. važiavo žiedu, nesilaikydamas jame subraižytų juostų, neįsitikinęs, jog jam duodamas kelias ir neapskaičiavęs transporto priemonių greičio bei atstumo, reikalingo saugiai aplenkti ar apvažiuoti transporto priemonę, su N. M. susidūrė, atsitrenkdamas į dešinį priekinį jo automobilio šoną. Mano, jog neskaitant to kokia buvo nukentėjusiojo važiavimo kryptis, jo tikslas nebūtinai turėjo būti pilnas persirikiavimas į antrąją eismo juostą, o tiesiog netinkamas manevravimas važiuojant žiede tiesiai, t. y pilnai nedarant sukimo manevro ir nesilaikant žiede subraižytu juostų. Tvirtina, jog įvažiuodamas į žiedą antrąja juosta ir norėdamas apsisukti žiede, rikiuotis į pirmą juostą tik įvažiavus į žiedą neturėjo jokio pagrindo, kadangi norint apsisukti žiede reikia važiuoti antrąja juosta. Policijos valdybos subjektyvus argumentas ir teiginys, jog Ford vairuotojas, sukdamas į kairę, niekaip negalėjo savo galine dalimi liesti kitos transporto priemones nepagrįstas. Remiantis eismo įvykių statistika Ford transporto priemonės galinės dalies apgadinimas visiškai atitinka skundo autoriaus versiją, jo parašytą paaiškinimą, nupieštą susidūrimo schemą ir tokių eismo įvykių, kai važiuojant žiede iš pirmosios eismo juostos vairuotojas, rikiuodamasis į antrąją ar tiesiog netaisyklingai manevruodamas žiede ir įvažiuodamas į antrąją juostą, nepraleidžiant ja važiuojančių transporto priemonių, yra labai daug ir tai yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių autoįvykių, beveik visada apgadinant dešinėje važiuojančio automobilio kairįjį šoną.Taip pat skunde kėlė abejones dėl P. K. teiginio teisme, jog N. M. pradžioje savo kaltės neneigė, siūlė 20 ir 40 eurų pinigines išmokas nukentėjusiajam, tačiau pasak jo, tai neadekvatu ir netikslinga, to jis nedarė. Pripažinus kaltę ir užpildžius eismo įvykio deklaraciją niekam nieko mokėti nereikėtų. Jo vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta ir atitiko visus KET reikalavimus, o šiais parodymais siekiama įtikinti teismą, jog dėl įvykio kaltas būtent jis, nors byloje esantys įrodymai jo kaltės nepagrindė. Institucija atsiliepime prašė Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad N. M. atžvilgiu inkriminuotas administracinis nusižengimas teisingai. ANK 417 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę asmeniui nustačius teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad nagrinėjamo įvykio metu jis, vairuodamas transporto priemonę, persirikiuodamas ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, nevykdė reikalavimo duoti kelią kitai transporto priemonei, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju kritikuojama tiek teismo nutartis, tiek Institucijos nutarimas, kur nustatyta ir įrodyta, jog N. M. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, nes 2017 m. spalio 11 d., 22.30 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairuodamas automobilį Mercury Villager, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir keisdamas važiavimo kryptį persirikiuodamas nedavė kelio gretima eismo juosta važiavusiam automobiliui Ford Fiesta, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ko pasekoje su juo susidūrė ir apgadino abi transporto priemones. N. M. savo kaltės nepripažįsta. Administracinis nusižengimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, Institucijos 2017 m. lapkričio 6 d. nutarimu, policijos pareigūnų R. L. ir M. P. tarnybiniais pranešimais, fotonuotraukomis, eismo įvykio vietos schema. Iš esmės apeliantas ginčija surinktų įrodymų vertinimą kaltės aspektu, tvirtina, jog ne jis kaltas dėl atsitikusio eismo įvykio, o būtent nukentėjusysis P. K., kuris vairavo transporto priemonę Ford Fiesta, tačiau tokios jo pozicijos nepatvirtino nei Institucija, nei apylinkės teismas, nagrinėdamas jo skundą. Nusižengimo įrodytinumas grindžiamas rašytine bylos medžiaga (pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kadangi tiesiogiai įvykyje dalyvavę asmenys yra tik abiejų transporto priemonių vairuotojų, kurių įvykio versijos skirtingos bei kartu su P. K. važiavęs jo draugas K. T. Nustatyta, jog apylinkės teismas išklausė tiek N. M., tiek P. K. paaiškinimus ir priimto procesinio sprendimo išvadas darė tinkamai vertindamas įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Visiškai sutiktina su tuo, jog administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančios nuotraukos patvirtina nustatytas aplinkybes, kad ant automobilio Mercury priekinės dešinės padangos užfiksuotos žymės, atsirasti galėjo tik posūkio metu. Šios aplinkybės nepaneigtos, nors pasak apelianto nuomone tai yra gumos raštas (dizaino elementas), tačiau iš byloje esančių nuotraukų yra skirtina kur padangoje dizaino elementai, o kur žymės atsiradusios eismo įvykio metu. Skunde akcentuotini prieštaravimai šio įrodymo pagrįstumo aspektu, tačiau aukštesniojo teismo jie išanalizuoti ir darytina išvada, kad tai deklaratyvaus pobūdžio skundo argumentai. Į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams padaryti apgadinimai buvo įvertinti ir kiek jie tuo metu nustatyti, užfiksuoti įvykio vietos schemoje. Byloje esančios nuotraukos, kurių turinys atskleidžia apgadinimus ir jų pobūdį, išsidėstymą, buvo darytos 2017 m. spalio 11 d., 22.40 val. Šias aplinkybes patvirtino policijos pareigūnė M. P. savo parašu. Analizuojant 2017 m. spalio 11 d. M. P. tarnybinį pranešimą nustatyta ir tai, kad pareigūnė jau būtent tą dieną nurodė, jog eismo įvykio vietoje buvo nubraižyta eismo įvykio vietos schema, padarytos fotonuotraukos ir surinkta medžiaga perduota Kelių policijos valdybai. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas 2017 m. spalio 12 d. Taigi, iki protokolo surašymo momento buvo renkami ir fiksuojami administracinį nusižengimą patvirtinantys arba paneigiantys reikšmingi duomenys, kurie vėliau Institucijos pareigūno buvo įvertinti priimant procesinį sprendimą (nutarimą). Apelianto nurodyti argumentai bei jo nuomone, klastojimo faktas yra nepagrįstas, tokios išvados nepadarė ir apylinkės teismo teisėjas, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat nurodytina, jog nepaneigus nuotraukų įrodomosios reikšmės, įvykio vietos schema kartu su kita bylos medžiaga, tame tarpe ir minėtos nuotraukos, buvo vertinama ne tik selektyviai ar tik atskirai, bet ir jų visumoje, kas formavo būtent tokias išvadas, kurios nulėmė, jog N. M. veiksmai buvo neteisėti. Šiuo aspektu nepasitvirtino tai, kad apylinkės teismas neįsitikino įrodymų tikrumu, pagrįstumu ir autentiškumu grįsdamas savo procesinį sprendimą ne tik įvykio vietos schema, bet ir fotonuotraukomis ir kita bylos medžiaga. Aukštesniojo teismo nuomone, abejoti teismo atliktu įrodymų vertinimu nėra jokių pagrindų.Taip pat akcentuotini skunde ir padaryti apgadinimai ant automobilių atitinkamų šonų, tačiau visiškai sutinkant su apylinkės teismo padaryta analize ir nurodytus ant Mercury transporto priemonės užfiksuotus apgadinimus (priekinis dešinysis šonas, apgadinimai ant rato ir jo gaubto) sugretinus su ant transporto priemonės Ford Fiesta padarytais apgadinimais nebuvo paneigtas teismo įsitikinimas nei dėl šoninio automobilio apgadinimo, nenustačius priekinių durelių kontakto, nei asmens kaltumo atžvilgiu. Sprendime motyvai išsamūs ir dar kartą nekartotini visiškai su jais sutinkant. Vis dar ir aukštesniajam teismui teikiant savą versiją dėl padaryto nusižengimo ir savo kaltumo neigimą, nurodyti argumentai nepaneigia nustatytų aplinkybių, nors ir pasak apelianto, pats nukentėjusysis teisme nenurodė kur tiksliai buvo apgadintas jo automobilis, tačiau tai nepaneigia N. M. kaltės. Pažymėtina, jog ne nukentėjusiojo ir su juo kartu buvusio draugo liudijimas buvo lemiantis traukiant N. M. administracinėn atsakomybėn, galutines teisines išvadas lėmė surinktų ir įvertintų objektyvių įrodymų visuma.Apelianto nuomone neturėjo būti vertinama sustojusių transporto priemonių lokalizacija po įvykio, nes čia svarbi jų kontakto vieta. Spręstina, jog būtent toks vertinimas nebuvo atliktas, nes nors ir pareigūnai atvykę eismo įvykio schemoje pažymėjo jau sustojusias transporto priemones būtent tokioje padėtyje, tačiau jie fiksavo būtent tą, ką atvykę rado ir matė, o dėl automobilių kontakto tikrosios vietos nustatymo ir visų kitų reikšmingų aplinkybių nustatymo procese buvo renkami papildomi įrodymai, kuriuos vertinus ir buvo nustatinėja būtent ta objektyvi tiesa šioje situacijoje, nes kaltės nepripažino nei vienas iš apgadintų transporto priemones vairavusių vairuotojų. Aukštesniojo teismo nuomone, ANK 417 straipsnio 3 dalyje nurodyta dispozicijoje būtinų požymių visuma nepaneigta, Institucija tinkamai kvalifikavo N. M. veiksmus neteisėtumo prasme ir todėl pagrįstai jį nubaudė, apylinkės teismas tai tik patvirtino ir išsamiai išnagrinėjo kaltininko skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo dar detaliau visa tai analizuoti ir vertinti, skundas iš esmės analogiškas duotam apylinkės teismui, todėl kaltės aspektu byla išspręsta teisingai. N. M., nesilaikydamas KET 9, 101 ir 104 punktų reikalavimų, nedavė kelio šalia pirmoje juostoje važiavusiam P. K. ir rikiuodamasis į pirmąją juostą neįsitikino, jog tai daryti saugu, kliudė Ford Fiesta automobilį taip apgadindamas tiek savo vairuojamą, tiek P. K. vairuojamą automobilį. Nubaustojo pozicija, jog būtent P. K. jį bandė apvažiuoti ir pralenkti ir taip galimai nedarydamas posūkio pavojingai manevravo eismo žiede, kas ir sukėlė eismo įvykį, nepasitvirtino išnagrinėta ir įvertinta bylos medžiaga, pareigūnų surinkti ir užfiksuoti įrodymai, jų pačių nurodytos aplinkybės nevertintinos kaip galimai suinteresuotų asmenų, kurie specialiai nerinko įrodymų patvirtinančių P. K. kaltę. Tokie šališkumo aspektai nenustatyti, pareigūnai tinkamai atliko savo pareigas ir dėl jų pareigų atlikimo teismui abejonių nekilo. Įvertinus visa kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, teisingai išanalizavo atsižvelgęs į skundo argumentus byloje nustatytus ir įvertintus įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį nepakeistą ir N. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.