Kauno apygardos teismo nutartis

2014-09-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1512-245/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-04
Bylos Nr.
1S-1512-245/2014
Teisminio proceso Nr.
1-82-1-00069-2010-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Dargužis
Nuteistasis
J. P.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-1512-245/2014
Teisminio proceso Nr. 1-82-1-00069-2010-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo J. P. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria nuteistojo J. P. skundas dėl 2014-06-17 Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 795 panaikinimo atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. teistas 2010-10-18 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 3 d., 253 str. 1 d., 63 str. 1, 4 d. - 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2010-02-12, bausmės pabaiga – 2015-02-12.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2014 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 795 nutarė nuteistajam J. P. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, padariusi išvadą, kad nuteistasis nėra vertas pasitikėjimo, nes teismas anksčiau jam buvo taikęs bausmės vykdymo atidėjimą bei lygtinį paleidimą, tačiau J. P. vėl nusikalto.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi atmetė nuteistojo skundą motyvuojant tuo, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad J. P. pasitaisė ir būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

J. P. skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-08-05 nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde pripažįsta, kad anksčiau jam buvo taikytas lygtinis paleidimas bei bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tuomet dar buvo socialiai nesubrendęs, negalvojo apie pasekmes, dabar teigia esantis, nors ir jauno amžiaus, tačiau suaugęs ir socialiai subrendęs. Jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (58 balai), artima žemai rizikai. Per 4 metus ir 7 mėnesius jis nė karto nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, buvo skatintas. Taigi, jo elgesys yra ne teigiamas, kaip nurodo teismas, o nepriekaištingas, matyti aiškūs korekcijos požymiai. Be to, likusi neatlikta bausmės dalis nėra didelė. Atkreipia dėmesį, kad tai paskutinis svarstymas dėl jo lygtinio paleidimo, nes po šešių mėnesių jis jau bus iš esmės atlikęs paskirtą bausmę. Prašo įvertinti tai, kad turi legalų pragyvenimo šaltinį, t. y. paleistas lygtinai dirbtų su tėčiu. Be to, planuoja su gyvenimo drauge susituokti, kurti šeimą. Pažymi, kad jam būtų lengviau integruotis į visuomenę palaipsniui, iš pradžių su probacijos tarnybos priežiūra, o ne atlikus visą bausmę, t. y. paleistas be įsipareigojimų. Nuteistojo teigimu, reikiamas išvadas jis jau padarė, dėl padarytų nusikaltimų gailisi, nuoširdžiai atsiprašo, mano, kad juo galima pasitikėti.

Motyvuojamoji dalis

J. P. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas – nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, bei materialusis pagrindas – pagrįsta teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti ar nepaleisti iš pataisos įstaigos.

Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad J. P. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka – sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Aukštesniojo teismo nuomone, tiek Komisijos nariai, tiek apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo charakteristiką, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam J. P. lygtinis paleidimas dar netaikytinas. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė atsiliepimu taip pat nepritarė lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam.

Svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (BVK 8 straipsnio 1 dalis), taip pat neatliktos bausmės dydį, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą, mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones. Teismas turi vertinti ne tik tai, ar taikant lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti probacijos tikslai, bet ir atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kuri užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad J. P. bausmę atlieka už dviejų tyčinių nusikaltimų – vieno sunkaus (kvalifikuotas plėšimas) ir vieno apysunkio (neteisėtas šaunamojo ginklo laikymas) - padarymą. Šis teistumas nuteistajam nėra pirmas, anksčiau J. P. taip pat buvo teisiamas dėl smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Be to, nuteistajam anksčiau taikytos poveikio priemonės – bausmės vykdymo atidėjimas, vėliau ir lygtinis paleidimas, teigiamo poveikio jo elgesiui neturėjo ir bausmės tikslų neužtikrino - J. P. vėl pažeidė baudžiamajame įstatyme numatytus draudimus. Apeliacinės instancijos teismas palankiai vertina tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu sugebėjo laikytis režimo reikalavimų – nė karto nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, todėl nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, yra du kartus skatintas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors nuteistasis yra jauno amžiaus, tačiau mokyklos nėra baigęs, vidurinio išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos nėra įgijęs, pataisos įstaigoje nesimokė. J. P. stinga motyvacijos siekti išsilavinimo ar konkrečios profesijos. Nuteistasis taip pat nelabai geba tvarkyti savo lėšų, nusikaltimai padaryti siekiant tiesioginės finansinės naudos. Nors nuteistajam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta vidutinė (57 balai pagal „OASys“ metodiką), sėkmingai integracijai į visuomenę svarbūs išlieka asmeniniai faktoriai. Iš psichologinės tarnybos išvados matyti, kad J. P. savivertė yra neadekvačiai aukšta, stokojama savivokos, savikritikos jausmo. Nors nuteistasis ir prisiima kaltę dėl padarytų nusikaltimų, tačiau linkęs atsakomybę perkelti netinkamai draugų kompanijai. Gyvenimo stilius ir draugai kaip kriminogeninis veiksnys pažymimas ir socialinio tyrimo išvadoje.

Aukštesnės instancijos teismas įvertina ir tai, kad nors nuteistasis neturi psichologinių problemų, tačiau pripažįsta anksčiau save žalojęs, priežasčių tokiam elgesiui neįvardija, yra gana uždaras. Detalesnio pokalbio, apklausos metu išryškėja diskriminacinės nuostatos. Taip pat aukštesnės instancijos teismui kelia susirūpinimą nuteistojo mąstymo problemos – J. P. nėra linkęs apsvarstyti savo veiksmų pasekmių, dėl to įsivelia į problemas. Taigi objektyvus, kritinis mąstymas vis dar turi būti lavinamas.

Nuteistojo puoselėjami planai dėl šeimos sukūrimo, legalaus pragyvenimo šaltinio įgijimo vertinami teigiamai, tačiau tai nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas visapusiškai įvertino visą su nuteistojo elgesiu, socialine aplinka, nusikalstamos veikos padarymu susijusią medžiagą ir nutartyje pažymėjo tuos aspektus, kurie vis dar kelia dvejonių, yra visiškai neįgyvendinti arba kuriuos reikėtų keisti ar taisyti, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas.

Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėms, konstatuojama, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartis yra motyvuota ir pagrįsta išsamia surinktų duomenų analize, todėl ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

nutaria:

nuteistojo J. P. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Dargužis