Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-05-03 · Civilinė byla Nr. 2-291/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-05-03
Bylos Nr.
2-291/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas, Audronė Jarackaitė
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-291/2007Procesinio sprendimo kategorija 110.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gegužės 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino (pirmininkas ir pranešėjas) ir Audronės Jarackaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. M. ir V. M atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria uždarosios akcinės bendrovės ,,Agaras” prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-1741-38/2007.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

UAB ,,Agaras” kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo teismui dienos, kuriuo prašė areštuoti R. M. nekilnojamąjį turtą, turtines teises, o tokio turto neturint ar turint nepakankamai-pinigines lėšas, esančias atsiskaitomosiose sąskaitose ar pas kitus asmenis, uždraudžiant turtu ir/ar lėšomis disponuoti 200 000 Lt sumoje. Nurodė, kad V. M. pagal 2005 m. kovo 9 d. išduotą neprotestuotiną vekselį neįvykdė ieškovo atžvilgiu savo prievolių ir nesumokėjo 183 659,63 Lt skolos sumos. Perdavus minėtą vekselį priverstiniam vykdymui, paaiškėjo, kad atsakovas V. M. visą savo turtą, kuris buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pagal 2005 m. balandžio 21 d. vedybų sutartį perdavė R. M. dovanojimo sandorio pagrindu. Tokiu būdu, V. M. turto neturi, o R. M. ėmėsi veiksmų, kuriais būtų panaikintas areštas turtui, uždėtas neprotestuotino vekselio priverstinio vykdymo metu. Todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo ieškinio, kuriuo būtų ginčijami vedybų ir dovanojimo sandoriai, įvykdymas taptų apsunkintas. Su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjas kreipėsi dar iki ieškinio pateikimo teismui dienos, kadangi būtiniems dokumentams, pagrindžiantiems vedybų sutarties bei dovanojimo sutarties tarp atsakovų R. M. ir V. M. neteisėtumą, surinkti reikalingas ilgesnis laikas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gegužės 22 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino. Uždėjo R. M. nekilnojamajam turtui ir turtinėms teisėms areštą bendrai 200 000 sumai, uždraudžiant jai šiuo turtu disponuoti. Tuo atveju, jeigu R. M. tokio turto neturi arba turi nepakankamai, areštuoti jos pinigines lėšas, esančias atsiskaitomosiose sąskaitose ar pas kitus asmenis, tai pačiai sumai. Teismas taip pat nustatė UAB “Agaras” atstovams 14 dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos ieškiniui pateikti, priešingu atveju, taikytas laikinąsias apsaugos priemones nutarė panaikinti. Teismas nurodė, kad V. M. po prievolės ieškovui atsiradimo momento ėmėsi veiksmų, kuriais savo turimą turto dalį sumažino. Be to, teismui pateikti dokumentai leidžia daryti išvadą, kad R. M. inicijavo trukdžių, kurie nesuteikia jai galimybės disponuoti turimu turtu visa apimtimi, pašalinimą. Dėl to teismas konstatavo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ar pasidaryti visiškai neįmanomas. (LR CPK 144 str.1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas išsprendė neinformuodamas apie tai būsimų atsakovų, nes pranešimas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą iškeltų realią grėsmę šiam procesiniam veiksmui atlikti arba jis taptų visiškai neįmanomas.(LR CPK 148 str.1 d.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu R. M. ir V. M. prašo šią teismo nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą apeliantai grindžia šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai areštavo R. M. priklausantį turtą, nes: (a) R. M. yra netinkama šalis (CPK 45 str. 1 d.); (b) ji nėra atsakovė (CPK 145 str. 1 d. 1 p.); (c) reikalavimo teisė pagal neprotestuotiną vekselį atsirado nuo 2005 m. birželio 9 d., t. y. po vedybų sutarties, numatančios asmeninės sutuoktinių nuosavybės teisės režimą.UAB ,,Agaras“ kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2006 m. gegužės 10 d., nutartis šio prašymo pagrindu priimta 2006 m. gegužės 22 d., o pats areštas įregistruotas tik 2006 m. rugsėjo 27 d. Apeliantų manymu, tokios aplinkybės patvirtina, kad pažeidžiamas proceso koncentruotumo principas (CPK 7 str.) bei CPK 148 straipsnio antrojoje dalyje nustatytas reikalavimas pateikti ieškinį per 14 dienų, taip pat rodo, kad ieškovas piktnaudžiavo savo teisėmis bei nesirūpino proceso eiga.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 144 straipsniu, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Minėtos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, taip pat ir nepareiškus ieškinio, kaip ir yra nagrinėjamu atveju (CPK 144 str. 3 d., 148 str. 2 d.). Šiuo atveju šiomis priemonėmis siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, kurios galėtų lemti paties ieškinio reiškimo beprasmiškumą, nes būtų prarasta reali galimybė įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Teisėjų kolegija byloje esančios medžiagos pagrindu daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju taikydamas laikinąsias apsaugos priemones būsimo ieškinio užtikrinimui, CPK nuostatų, reglamentuojančių šių priemonių taikymą. Susiklosčiusi teismų praktika rodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymą paprastai sąlygoja didelė ieškinio suma. Tad vertinant šią aplinkybę bei UAB ,,Agaras“ ketinimą pareikšti ieškinį 183 659,63 Lt sumai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, kaip prevencinę ieškinio užtikrinimo priemonę.

Apeliantų argumentas, kad R. M. nėra atsakovė bei kad R. M. yra nesusijusi su būsimais ieškinio reikalavimais, yra nepagrįstas. Iš ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones matyti, kad jis atsakovais nurodė abu apeliantus – V. M. ir R. M., be to, iš bylos duomenų matyti, kad ieškinys Vilniaus apygardos teisme jau pareikštas, jame yra keliami reikalavimai pripažinti negaliojančią tarp apeliantų sudarytą 2005 m. balandžio 21 d. vedybų sutartį bei 2005 m. gegužės 17 d. dovanojimo sutartį. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą areštuoti atsakovei R. M. priklausantį turtą (CPK 145 str. 1 d. 1 p.).

Skundžiamoje nutartyje teismas nustatė ieškovui 14 dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos ieškiniui pateikti. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo atstovui nutarties nuorašas buvo įteiktas 2006 m. rugsėjo 28 d. (b. l. 68), o ieškinys surašytas 2006 spalio 12 d. (b. l. 66). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo manyti, kad buvo pažeisti CPK 148 straipsnio antrosios dalies reikalavimai.

Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, jog atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartį.

Teisėjai Alė BukavinienėKonstantinas GurinasAudronė Jarackaitė