- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-29
- Bylos Nr.
- 2S-521-267/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-01432-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė (pran.), Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė
- Kreditorius
- AB „Citadele“
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja J. Sedalienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-01432-2011-6 Procesinio sprendimo kategorija 122.4; 128.17.
2011 m. rugpjūčio 29 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Burbulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (skolininkės) E. S. skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. birželio 16 d. nutarties panaikinimo, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kreditoriaus AB „Citadele“ bankas pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė.
2011 m. kovo 2 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo nutartimi areštuotas nekilnojamasis turtas – 0,0588 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantis J. R., ir pastatas – gyvenamasis namas su kiemo statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės teise priklausantis E. S. ir J. R., įkeistas hipotekos lakštu, uždraudžiant juo disponuoti, įspėjant skolininką BUAB „Juodoji aronija“ bei įkeisto turto savininkes, kad per vieną mėnesį negrąžinus kreditoriui skolos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių skolos padengimui. Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011-03-02 nutartis skolininko BUAB „Juodoji aronija“ bankroto administratoriui UAB „Valdsita“ įteikta 2011-03-04 (54 b. l.), o įkeisto turto savininkėms 2011-03-09 (59 b. l.). Nutartis įsiteisėjo 2011-04-18 Šiaulių apygardos teismui išnagrinėjus atskirąjį skundą ir palikus arešto nutartį nepakeistą.
Šalies argumentai
2011 m. birželio 7 d. į hipotekos skyrių prie Šiaulių miesto apylinkės teismo pakartotiniu pareiškimu kreipėsi pareiškėjas (kreditorius) AB „Citadele“ bankas ir nurodė, kad skolininkas po teismo įspėjimo bankui skolos negrąžino ir liko skolingas pagal 2004-08-23 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 51 016,94 Eurų negrąžinto kredito, 34,07 Eurų palūkanų, viso 51 051,01 Eurų skolos. Kreditorius prašė parduoti iš varžytinių bankui įkeistą turtą ir išieškoti banko naudai nurodytą skolą, 1388,00 Lt draudimo mokestį, sutartines palūkanas (6 mėnesių LIBOR EUR + 1,8 procentų) nuo negrąžintos kredito sumos nuo pakartotinio pareiškimo padavimo teismui dienos iki visiško skolos išieškojimo, ir 135,00 Lt žyminio mokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.
Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011 m. birželio 16 d. nutartimi kreditoriaus prašymą patenkino ir nutarė: 1) priverstinai parduoti iš varžytinių J. R. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 0,0588 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 2) priverstinai parduoti iš varžytinių J. R. ir E. S. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: pastatą–gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (tvorą, šulinį, šaligatvį), esančius (duomenys neskelbtini); 3) priverstinai išieškoti 51 016,94 Eurų negrąžinto kredito, 34,07 Eurų palūkanų, viso 51 051,01 Eurų skolos, 1388,00 Lt draudimo mokesčio, 6 mėnesių LIBOR EUR + 1,8 procentų sutartines metines palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos (51 016,94 Eurų) nuo pakartotinio pareiškimo padavimo teismui dienos (2011-06-13) iki visiško skolos išieškojimo, ir 135,00 Lt žyminio mokesčio; 4) pardavus įkeistąjį turtą, pardavimo (perdavimo) aktą pateikti hipotekos skyriui prie Šiaulių miesto apylinkės teismo, o gautas lėšas, atskaičius pardavimo iš varžytynių išlaidas, pervesti į Centrinės hipotekos įstaigos filialo hipotekos skyriaus prie Šiaulių miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.
Nurodė, kad pareiškėjo (kreditoriaus) AB „Citadele“ bankas prašymas tenkintinas, kadangi skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto turto savininkams įteikimo dienos negrąžinta ir hipotekos kreditorius pakartotinai kreipėsi su pareiškimu į hipotekos skyrių. Teismas nusprendė, kad nors iš byloje esančių dokumentų matosi, kad paskola buvo suteikta UAB „Juodoji aronija“, kuriai iškelta bankroto byla, tačiau prievolei pagal 2004-08-23 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) užtikrinti įkeistas tik šis tretiesiems asmenims E. S. ir J. R. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, paties skolininko nekilnojamojo turto įkeista nebuvo, tik piniginės lėšos banko sąskaitoje, išieškojimas iš kurių gali būti vykdomas tik atliekant bankroto procedūras bankroto byloje, todėl skolos išieškojimas kreditoriui prašant ne ginčo tvarka nukreiptinas į hipotekos lakštu įkeistą nekilnojamąjį turtą.
III. Apeliacinio skundo esmė.
Atskiruoju skundu įkeisto turto savininkė (skolininkė) E. S. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. birželio 16 d. nutartį, o kreditoriaus AB „Citadele“ bankas pareiškimą dėl priverstinės skolos išieškojimo atmesti.
Atskirajame skunde nurodė, kad hipotekos teisėjo 2011-03-02 nutartimis, priimtose civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įspėta, jog per 30 dienų neįvykdžius kreditoriaus reikalavimų bus pradėta priverstinio išieškojimo procedūra parduodant kreditoriui įkeistą jos turtą. Atsižvelgdama į gautų nutarčių turinį, ėmėsi priemonių kreditoriaus reikalavimams įvykdyti. 2011-03-29 teismo nutartyje nurodytas sumas apmokėjo kreditoriui pateikdama 2 vekselius – 31518,60 Lt ir 51523,61 EUR sumoms. Mano, kad jos piniginė prievolė pagal UAB „Juodoji aronija“ su AB „Parex“ banku sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra pasibaigusi jos įvykdymu, o patenkinus kreditoriaus prašymą, šis nepagrįstai praturtėtų. Pažymi, kad apeliantės žiniomis, po 2011-03-02 nutarties priėmimo J. R. kreditoriui pinigais sumokėjo dalį jo reikalaujamos sumos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą AB „Citadele“ bankas, prašo atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nurodė, kad atskirojo skundo argumentai dėl nutarties naikintinumo, kurie grindžiami tuo, kad neva J. R. sumokėjo dalį skolos AB „Citadele“ bankas, todėl bankas nepagrįstai praturtėtų, jei nutartis nebūtų panaikinta, yra neanalizuotini, nes jie susiję su pagrindine prievole, o ne su hipotekos teisėjo atliekamomis procedūromis. Apeliantė tai pat teigia, kad išrašydama 2 vekselius 31 518,60 Lt ir 51 523,61 Eurų sumoms tinkamai įvykdė prievoles, kurių užtikrinimui buvo įkeistas jai nuosavybės teise priklausantis turtas. Mano, kad tokia išvada yra nepagrįsta, nes bankas su apeliante nesitarė dėl tokio prievolės įvykdymo būdo, vekselius ji išrašė ir pateikė bankui savo iniciatyva, vekseliai iki šios dienos nėra apmokėti. Be to, bankui nėra naudinga vietoj daiktinės hipotekos teisės turėti vekselius, nes jis netektų pirmumo į sumas, gautas realizavus apeliantės nekilnojamąjį turtą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Hipoteka yra daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas iš tikrųjų įvykdytų savo prievolę kreditoriui. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės – CPK XXXVI skyriaus – normos, pagal kurias nagrinėjami prašymai dėl hipotekos įregistravimo, hipotekos baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. Z. B., bylos Nr. 3K-3-12/2005; 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. AUB „Inrent“, bylos Nr. 3K-3-50/2010).
Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant bylas dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos hipotekos įregistravimo, keitimo, baigimo, priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto ir kt. sąlygos. Teismų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad hipotekos teisėjas įstatymų nustatyta tvarka nagrinėja bylas dėl sutartinės ir priverstinės hipotekos, įkeitimo, kitų daiktinių teisių, juridinių faktų bei daiktų registravimo Hipotekos skyriaus tvarkomuose registruose, dėl įkeisto turto arešto, išieškojimo iš įkeisto turto, išieškotų sumų paskirstymo išieškotojams, taip pat vykdo kitus įstatymų jam suteiktus įgaliojimus. CPK 544 straipsnyje nustatyta, kad XXXVI skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir sprendžiamos hipotekos teisėjo nutartimis, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip. Tai reiškia, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų, esminis momentas yra tai, kad priverstinis skolos išieškojimas iš nekilnojamojo daikto, kuriam nėra įregistruota hipoteka, negali būti vykdomas ne ginčo tvarka, o, minėta, pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant bylas dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos hipotekos įregistravimo, keitimo, baigimo, priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto sąlygos.
Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. birželio 16 d. nutartis turėtų būti panaikinta, nes jos piniginė prievolė pagal UAB „Juodoji aronija“ su AB „Parex“ banku sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra pasibaigusi jos įvykdymu, o patenkinus kreditoriaus prašymą, šis nepagrįstai praturtėtų. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformuotoje teismų praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad, nors įkeitimo teisė yra daiktinė teisė, bet pagal savo paskirtį ji tarnauja pagrindinės prievolės užtikrinimui, todėl įkeitimo teisė (hipoteka) ir kitos papildomos (šalutinės) teisės, atsirandančios iš pradinės prievolės, gali pasibaigti, pasibaigus pagrindinei prievolei CK šeštosios knygos IX skyriuje numatytais prievolių pabaigos pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-865/2002, 2007 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2007). Hipotekos pabaigos pagrindai yra įtvirtinti CK 4.197 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte yra nustatytas pagrindas baigti hipoteką, kai yra įvykdytas skolinis įsipareigojimas. Iš pirmiau nurodytų nuostatų išplaukia išvada, kad reikalavimas baigti hipoteką tenkintinas tik pervedus kreditoriui tenkančias lėšas skolai padengti. Prievolės vykdymas yra veiksmų, kurie yra prievolės dalykas, atlikimas. Piniginės prievolės dalykas – skolininko pareiga perduoti kreditoriui nustatytą pinigų sumą. Tinkamai įvykdžius iš paskolos sutarties kilusią piniginę prievolę – grąžinus kreditoriui paskolos sumą bei sumokėjus palūkanas, jeigu ko kita nenustato sutartis, prievolė pasibaigia įvykdymu, o netinkamai įvykdyta (ne visiškai įvykdyta) prievolė įvykdymu nepasibaigia (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Taigi būtent apeliantei, teigiančiai, kad prievolė baigėsi įvykdymu (CK 6.123 straipsnis), nagrinėjamoje byloje tenko pareiga įrodyti, kad ji tinkamai įvykdė prievolę – grąžino visą skolą. Tačiau E. S. teismui nepateikė jokių įrodymų, kad skola kreditoriui AB „Citadele“ bankas būtų grąžinta, tik nurodė, kad išrašė paprastuosius vekselius, jų teismui nepateikdama. Kolegija sutinka su AB „Citadele“ bankas atsikirtimais, kad bankas su apeliante dėl vekselių išrašymo nesitarė ir jam nėra naudinga vietoje daiktinės hipotekos teisės turėti vekselius.
Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties. Esant šioms faktinėms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog kreditorius, turėdamas galiojančią reikalavimo teisę skolininkei, kurios pasirašytas hipotekos lakštas užtikrina įsipareigojimų bankui įvykdymą pagal kredito sutartį iki apeliantė įvykdys savo prievolę kreditoriui ar kitu CK 4.197 str. numatytu pagrindu, neabejotinai turėjo procesinę teisę kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš skolininkės (įkeistų daiktų savininkės) turto (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.). Todėl apeliantės atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti nutartį nėra įstatyminio pagrindo, atskirasis skundas atmestinas, o Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. birželio 16 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Absoliučių Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. birželio 16 d. nutarties negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.