- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-29
- Bylos Nr.
- 1S-790-594/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Nuteistasis
- A. K.
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus (toliau – Probacijos tarnybos) teikimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu buvo patenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. K. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. balandžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Be to, vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2019 m. rugsėjo 3 d. Marijampolės apylinkės teisme buvo gautas Probacijos tarnybos teikimas dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu A. K. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu.
3. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, Probacijos tarnybos teikimas buvo patenkintas: Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistajam A. K. paskirta ir neatlikta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista 90 (devyniasdešimties) parų areštu, bausmę atliekant Marijampolės pataisos namuose.
Šalies argumentai
4. Skundu nuteistasis A. K. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti.
4.1. Nuteistasis skunde nurodo, jog dirba UAB „M“ taros paruošėjo pareigose, todėl paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – pradėti dirbti, pilnai įvykdė. Nors Probacijos tarnyba teigia, kad probacijos metu jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau šis tyrimas yra nutrauktas. Be to, nuteistasis skunde pažymi, jog sutinka su tuo, kad probacijos metu du kartus buvo neblaivus, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad dėl neblaivumo jam nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kadangi jis neblaivus buvo namuose, vieną kartą jo girtumas tesiekė 0,44 promilės. Abu kartu alkoholį vartojo namuose, nes tai buvo jo šeimos šventės metu. Skunde nuteistasis pažymi, jog supranta, kad vartodamas alkoholį pasielgė blogai ir dėl to gailisi, tačiau nemano, kad dėl to yra pagrindas manyti, kad jis piktybiškai nevykdo teismo paskirtų įpareigojimų.
4.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – PĮ) 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu (probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisinės pasekmės) jam buvo galima papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, tačiau to nebuvo padaryta.
Atsiliepimas
5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras pateikė atsiliepimą į nuteistojo skundą, kuriuo prašo skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartį, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis tyčia ir sąmoningai vengė atlikti laisvės apribojimo bausmę.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.
7. Laisvės apribojimas yra viena iš vidutinio griežtumo bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Pagal BK 48 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 10 dalis).
8. Įstatymo nuostata, dėl bausmės pakeitimo griežtesne – areštu, yra imperatyvi, tačiau prieš keisdamas bausmę teismas turi nustatyti, kad laisvės apribojimo bausmę atlikti nuteistasis vengia. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir panašiai. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu.
9. Nepažeisdamas aukščiau aptartų teisės nuostatų, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis A. K. vengia vykdyti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtus įpareigojimus, taip pat netinkamai vykdo baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, laikydamasis BK nustatytos tvarkos, A. K. paskirtą ir neatliktą laisvės apribojimo bausmę pakeitė areštu. Šiam sprendimui, įvertinęs nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir apygardos teismas.
10. Nuteistajam A. K. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė apima du įpareigojimus – dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir nevartoti alkoholio, ir kitų psichiką veikiančių medžiagų bei vieną baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vertinant šių įpareigojimų bei baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą, pažymėtina, kad laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro visuma pareigų, numatytų BK 48 straipsnio 3 dalyje, todėl nevykdant tam tikrų šiai visumai priskiriamų pareigų, laikoma, kad laisvės apribojimo bausmė nevykdoma, o jos nevykdymas sudaro teisinį pagrindą šią bausmę keisti areštu (BK 48 straipsnio 10 dalis). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui akivaizdu, kad nuteistajam tinkamai vykdant vieną iš teismo paskirtų įpareigojimų, tačiau netinkamai vykdant, ar visai nevykdant kito įpareigojimo ar jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, laisvės apribojimo bausmė vis tik gali būti pakeista areštu.
11. Analizuojant aukštesniajam teismui pateikto A. K. skundo argumentus, jų kontekste vertinant skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos turinį, matyti, kad įpareigojimą dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje įvykdė tinkamai, todėl apie šio įpareigojimo vykdymą, įvertinus aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, šioje nutartyje plačiau nepasisakytina. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad 2019 m. gegužės 13 d. A. K. buvo išsamiai ir pasirašytinai supažindintas su jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, jam išaiškintas bausmės atlikimo turinys, dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti bausmę ir teismo skirtų įpareigojimų ar pareigų nevykdymą, draudimų nesilaikymą, ar teisės pažeidimų padarymą, jis buvo įspėtas tinkamai. Tačiau, nepaisydamas šių aplinkybių, nuteistasis, skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, jau sekančią dieną (2019 m. gegužės 14 d.) buvo rastas namuose neblaivus, nors nustatyti girtumo ir nepavyko (nuteistasis miegojo ir jo pažadinti nepavyko), tačiau buto, kuriame jis nuomojosi kambarį, šeimininkė patvirtino, kad A. K. vartojo alkoholį. Savo 2019 m. birželio 13 d. paaiškinime dėl 2019 m. gegužės 14 d. pažeidimo A. K. pripažino, kad tą dieną buvo išgėręs alaus (b. l. 14). 2019 m. birželio 11 d. nuteistasis A. K. namuose vėlgi rastas neblaivus, jam buvo nustatytas 0,44 promilės girtumas, todėl 2019 m. birželio 13 d. nuteistajam pakartotinai išaiškintos bausmės sąlygos, atsakomybė už teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą, tame tarpe ir dėl bausmės pakeitimo areštu. 2019 m. rugpjūčio 25 d. nuteistasis A. K. būdamas neblaivus (2,57 promilės girtumas) V. K. namuose sukėlė konfliktą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 15-16). Be to, A. K. 2019 m. gegužės 17 d. ir 2019 m. rugsėjo 3 d. neatvyko į Probacijos tarnybą pasiaiškinti dėl padarytų pažeidimų, kas neabejotinai atskleidžia itin atsainų nuteistojo požiūrį į jo, kaip probuojamo asmens pareigas ir jį neabejotinai charakterizuoja labiau neigiamai. Darant šią išvadą svarbu paminėti ir tai, kad nors nuteistasis ir dalyvauja smurtinį elgesį keičiančioje programoje, tačiau užsiėmimus lanko nereguliariai (programos vedėjai informavo, jog 2019 m. birželio 20 d. ir 2019 m. rugpjūčio 29 d. A. K. neatvyko į užsiėmimus). Be to, bausmės vykdymo laikotarpiu nuteistasis A. K. baustas pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. birželio 18 d. V. K. išvadino necenzūriniais žodžiais girdint nepilnametei dukrai, dėl ko ši išsigando, tokiais veiksmais nuteistasis elgėsi priešingai vaiko interesams, pažeidė nepilnametės teisę būti apsaugotai nuo neigiamos socialinės aplinkos, teisę į psichinę sveikatą, į sveiką gyvenimo būdą (b. l. 17-18).
12. Nors A. K. skunde nurodo, kad alkoholį vartoja tik namuose ir šeimos švenčių metu, tačiau tai niekaip nepateisina teismo paskirto įpareigojimo nevykdymo – priešingai, leidžia teigti, jog jis savo elgesį pateisina ir jam paskirto įpareigojimo sąmoningai nevykdo. Šiame kontekste pažymėtina, kad įpareigojimas nevartoti alkoholį reiškia visišką alkoholinių gėrimų vartojimo draudimą, todėl sprendžiant dėl šio įpareigojimo nevykdymo, pakanka nustatyti alkoholio vartojimo faktą, o girtumo laipsnis esminės reikšmės neturi. Iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis A. K. nors ir neigia turintis problemų su alkoholio vartojimu, tačiau tiek Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esantys duomenys, tiek ir šios bylos duomenys patvirtina, kad A. K. turi problemų su alkoholio vartojimu, kadangi 2019 m. balandžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu už tai, kad neblaivus smurtavo prieš savo šeimos narius, 2016 m. buvo nuteistas už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kurį vėlgi įvykdė būdamas neblaivus, 2010 m. ir 2016 m. baustas už tai, kad vairavo automobilį būdamas girtas. Be to, probacijos laikotarpiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, jog jis 2019 m. rugpjūčio 25 d. būdamas neblaivus sukėlė konfliktą žmonos namuose ir nors skunde pagrįstai teigiama, kad šis ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas (IBPS sistemos duomenimis tyrimas nutrauktas 2019 m. spalio 9 d.), tačiau ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas nepaneigia aplinkybės, kad 2019 m. rugpjūčio 25 d. A. K. buvo nustatytas 2,57 promilės girtumas, t. y. aplinkybės, kuri reikšminga sprendžiant klausimą dėl paskirto įpareigojimo – nevartoti alkoholio, nevykdymo. Šios aplinkybės rodo, jog A. K. nusikalstamam elgesiui įtakos turi būtent alkoholio vartojimas, tačiau iki šiol jis nesiėmė jokių priemonių išspręsti šiai problemai ir jokių išvadų dėl savo priešingo teisei elgesio nepadarė. Šių duomenų kontekste akivaizdu, kad A. K. pasiteisinimas dėl padarytų pažeidimų yra deklaratyvus siekis sušvelninti savo teisinę padėtį.
13. Visi aukščiau aptarti duomenys leidžia pagrįstai sutikti su apylinkės teismo argumentais, jog nagrinėjamu atveju nuteistasis sąmoningai ir be pateisinamų priežasčių piktybiškai vengė atlikti teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir nuteistojo teiginiai, kad jam paskirtos laivės apribojimo bausmės vykdymo metu jis turėjo dirbti, dėl ko ne visuomet jam pavykdavo teismo skirtus įpareigojimus vykdyti tinkamai (du kartus neatvyko į smurtinį elgesį keičiančios programos užsiėmimus). Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo metu A. K. darbą turėjo, ši aplinkybė buvo žinoma ir Probacijos tarnybai vykdant jo priežiūrą, tačiau jokių pastabų dėl negalėjimo įvykdyti jam paskirtos bausmės nuteistasis neišreiškė, jokių prašymų probacijos tarnybai nepateikė. Šiuo aspektu analizuojant nuteistojo skundo argumentus atkreiptinas jo dėmesys ir į tai, kad už nusikalstamos veikos padarymą asmeniui skiriama bausme yra siekiama nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, sulaikyti tiek juos, tiek ir aplinkinius nuo pakartotinio nusikalstamumo, auklėti nuteistuosius laikytis įstatymų bei gerbti bendro gyvenimo taisykles, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistojo interesus ir norus tenkinančios bausmės paskyrimas bei jos vykdymas tik pagal nuteistojo norus, neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų.
14. Analogiškai pasisakytina ir sprendžiant klausimą dėl A. K. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu pagrįstumo. Minėta, jog tokiu atveju, kai asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustačius, jog minėtų taisyklių apylinkės teismas nepažeidė, nesutikti su apylinkės teismo motyvacija ar teigti, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi A. K. nustatytas 90 (devyniasdešimties) parų areštas neatitinka aptartų teisės normų, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
15. Nuteistasis skunde taip pat teigia, kad teismas, nustatęs probacijos sąlygų pažeidimus, turėjo galimybę jam skirti papildomas pareigas ar baudžiamojo poveikio priemones, tačiau sutikti su šiais nuteistojo skundo argumentais dėl papildomų pareigų ar baudžiamojo poveikio priemonių jam skyrimo nėra pagrindo. PĮ 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sąlygos, kuomet teismas probacijos tarnybos teikimu nuteistajam gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių būtent, kai: nuteistasis vykdo probacijos sąlygas, tačiau 1) padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės; arba 2) nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog galimybės skirti papildomas pareigas ar baudžiamojo poveikio priemones tais atvejais, kai nuteistas asmuo nevykdo probacijos sąlygų, nėra, juolab, kad A. K. ne kartą pažeidė probacijos sąlygas, be to, padarė administracinį teisės pažeidimą.
16. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo A. K. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.