Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo byloje E. A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2017-12-04 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimo Nr. AM-KLAANN-133006806-17 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017-11-17 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau ir - Institucija) Palangos miesto agentūros vedėja R. L. E. A. P. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-KLAANP-129605947-17 už tai, jog 2017-11-09, 15:30 val., nustatyta, kad E. A. P. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) neteisėtai įrengė - 1,0 m aukščio akmeninę užtvanką paviršiniame vandens telkinyje - kanale, tokiu būdu pažeisdamas aplinkos apsaugos reikalavimus bei neteisėtai pakeldamas vandens lygį. Vykdant darbus išplatinta kanalo vaga, įrengtas apie 1,0 a dirbtinis tvenkinys bei pažeistas kanalo pakrantės apsaugos juostos naudojimo režimas. Tokiais savo veiksmais E. A. P. pažeidė natūralią vandens tėkmę, pakeitė reljefą, kranto liniją bei padarė žalą aplinkai. Dėl šių veiksmų pažeisti šių teisės aktų nuostatos – Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 9 straipsnis, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (toliau – VĮ) 41 straipsnio 8 dalis, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – STĮ) 20 straipsnio 4 dalies 2 punktas, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų 1992-05-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343, (toliau – SŽMNS) 124.2, 214.3 papunkčiai, ir E. A. P. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 256 straipsnio 1 dalį (b. l. 54-55).

Dėl to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – AAVKĮ) 18 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, AAĮ 9 straipsniu, STĮ 20 straipsnio 4 dalies 2 punktu, SŽMNS 124.2 - 124.3 punktais, 2017-11-17 Institucijos Palangos miesto agentūros vedėja R. L. priėmė privalomąjį nurodymą Nr. (14)-LT2-30 (toliau – Privalomasis nurodymas), kuriuo, siekiant pašalinti žalą aplinkai, E. A. P. nurodyta pašalinti neteisėtai įrengtą akmeninę užtvanką paviršiniame vandens telkinyje – kanale, ties nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Palangoje, iki 2018-01-17 (b. l. 56-57).

2017-12-04 Institucijos vyresnioji specialistė V. B. E. A. P. už 2017-11-17 protokole Nr. AM-KLAANP-129605947-17 (toliau ir – Protokolas) nurodytą 2017-11-09 veiką priėmė nutarimą Nr. AM-KLAANN-133006806-17 (toliau ir – Nutarimas). Nutarime nurodyta, jog dėl Protokole įvardytos E. A. P. veikos, užfiksuotos 2017-11-09, pažeistos šių teisės aktų nuostatos – AAĮ 9 straipsnis, STĮ 20 straipsnio 4 dalies 2 punktas, SŽMNS 124.2, 124.3 papunkčiai, ir E. A. P. veika kvalifikuota pagal ANK 256 straipsnio 1 dalį, 256 straipsnio 3 dalį, 264 straipsnio 1 dalį. Taikant ANK 38 straipsnį, E. A. P. paskirta subendrinta nuobauda – 300 Eur bauda (b. l. 58-61).

2018-01-25 Institucijos direktoriaus raštu Nr. (2)-LV4-189 dėl Privalomojo nurodymo Nr. (14)-LT2-30 panaikinimo pažymima, jog, remiantis AAVKĮ 20 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 3, 8 straipsniais, minėtame Privalomajame nurodyme nesuformuluotas įstatymų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą ir kitų teisės aktų pažeidimas, neaišku, kaip privalomame nurodyme įvardyti pareiškėjo veiksmai pažeidžia teisės normų reikalavimus. Esant šiems trūkumams, Privalomąjį nurodymą pripažįsta neatitinkančiu turinio reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui ir jį panaikina.

E. A. P. teismui pateikė skundą, kuriuo nurodo, jog su Nutarimu ir Privalomuoju nurodymu nesutinka. Teigia, jog jo sklypas yra rekreacinėje Palangos miesto dalyje, teritorijoje, kurioje prieš kelis dešimtmečius buvo kasamas molis plytų gamybai ir per kurią buvo prakastas melioracijos griovys. Kadangi, tai rekreacinė teritorija, 2012-12-09 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-229 buvo parengtas ,,Gamtinio karkaso teritorijų - Palangos miesto bendrojo plano V1 ir V2 rajonų intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų - apsaugos ir naudojimo specialusis planas“. Jo sudėtyje, taip pat, buvo parengtas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas „Atranka dėl strateginių pasekmių aplinkai vertinimo privalomumo“. 2016-08-17 Specialusis planas buvo nustatyta tvarka suderintas ir Palangos miesto savivaldybės tarybos patvirtintas 2016-10-27 sprendimu Nr. T2-265. Specialiame plane yra nurodyta, kad melioracijos grioviui nustatoma 15 m priežiūros juosta. Melioracijos griovys neturi apsaugos juostos, kokias turi Rąžės ar Žiogupio upeliai. Pažymi, kad Specialiojo plano sprendinyje nurodyta, jog rekreacinėje teritorijoje galimas tvenkinių įrengimas, kurių kiekvienas nedidesnis, nei 0,1 ha. Tvenkinių įrengimas matomas ir „Atrankos dėl strateginio pasekmių aplinkai vertinimo privalomumo“ brėžinyje. 2007-02-14 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro (toliau – AM) įsakymu Nr. D1-98 patvirtintas „Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo aprašas“. Jame nurodoma, kad prie melioracinių griovių nenustatomos apsaugos juostos, o pagal Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastrą (toliau – UETK), patvirtintą 2009-12-07 AM įsakymu Nr. D1-751, melioracijos griovys, kuris yra jo sklype, nepriskiriamas nei upėms, nei kanalams ir neturi apsaugos zonų ir apsaugos juostų. Taip pat, tvirtina, jog jis yra vandentvarkos inžinierius ir šia profesine veikla užsiima daugiau nei penkiasdešimt metų. Todėl, nagrinėjamu atveju, sąmoningai sutvarkė 3 m gylio griovio pakrantę, įrengė tvenkinėlį, pakeldamas akmenų metiniu vandens lygį 0,5 m. Mano, kad šis vandens pakėlimas, kuris nusitęsia 200 m, visiškai nekenkia nei esamai melioracijos sistemai, nei aplinkinėms teritorijoms, nes jos yra 2-3 m aukščiau griovio vandens lygio. Griovio išplatinimas padidina vandens talpą. Taip pat, atkreipia teismo dėmesį, jog Institucija, priimdama nutarimą byloje, remiasi Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašu jo žemės sklypui. Kadangi, šis išrašas yra išvestinis dokumentas, sudaromas ankščiau paminėtų skunde dokumentų pagrindu, todėl jis 2017-12-15 kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Palangos miesto skyrių dėl vandens telkinio įvardinimo jo sklype. Mano, jog Institucija tiek surašydama Protokolą, tiek priimdama Privalomąjį nurodymą ir Nutarimą klaidingai pritaikė materialinės teisės normas - melioracijos griovį prilygindama kanalui. Todėl, prašo Nutarimą ir Privalomąjį nurodymą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti (b. l. 46-47).

Teismo posėdžio metu E. A. P. palaikė skundą jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad tvenkinėlį melioracijos griovyje įrengė remdamasis Palangos miesto savivaldybės tarybos patvirtintu specialiuoju planu ir laiko jį viršesniu prieš kitus susijusius išvestinius dokumentus. Pagal šį reglamentavimą ryžosi tvarkyti melioracijos griovį. Jo atlikti darbai ir tvenkinėlio buvimas yra priimtini aplinkinių sklypų savininkams. Sutinka, kad tvenkinėlį įrengė be institucijų žinios, tačiau ketina kreiptis dėl jų oficialaus leidimo ir pritarimo. Pateikė gretimų sklypų savininko J. K. pritarimą dėl melioracijos griovio išplėtimo įrengiant tvenkinėlį ir vandens pakėlimą 0,5 m. Dokumentas pridėtas prie bylos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Byloje su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, E. A. P., pateiktu skundu, Institucijos priimtų procesinių dokumentų kopijomis, išnagrinėti ir šie rašytiniai duomenys, esantys byloje:

Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, apžiūros akto su fotofiksacijomis kopijos (b. l. 5-9, 11);

Melioracijos griovio schemos, parengtos E. A. P., kopija (b. l. 10);

Gamtinio karkaso teritorijų - Palangos miesto bendrojo plano V1 ir V2 rajonų intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų - apsaugos ir naudojimo specialiojo plano sprendinių kopija (b. l. 13);

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopija (b. l. 15-16);

E. A. P. paaiškinimo kopija (b. l. 17);

Valstybinio georeferencinių erdvinių duomenų rinkinio M 1: 10 000 specifikacijos kopija (b. l. 20-21);

GRPK duomenų išrašų su GRPK objekto vaizdų kopijomis (b. l. 22-30);

Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, plano ištraukos iš „REGIA.lt“ elektroninio puslapio kopija (b. l. 31), šio sklypo ištraukos iš Palangos miesto bendrojo plano kopija (b. l. 32);

Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano Žemės sklypų tvarkymo ir naudojimo režimo brėžinio kopija (b. l. 33).

Aplinkai padarytos žalos skaičiavimo kopija (b. l. 37-38);

2016-08-17 Aplinkos apsaugos agentūros rašto kopija (b. l. 48);

2016-08-17 Palangos miesto savivaldybės Teritorijų planavimo komisijos Teritorijų planavimo dokumento kompleksinio derinimo protokolo Nr. (18.2.) ATPS20-22/1 kopija (b. l. 49-51);

2016-10-27 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo dėl Gamtinio karkaso teritorijų - Palangos miesto bendrojo plano V1 ir V2 rajonų intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų - apsaugos ir naudojimo specialiojo plano patvirtinimo Nr. T2-265 kopija (b. l. 52);

EPIĮ „(duomenys neskelbtini)“ akmenų metinio melioracijos griovyje greičiui mažinti sprendinių kopija (b. l. 53) bei kita su pareiškėjo ir Institucijos dokumentų priedais pateikta medžiaga.

Išnagrinėjus pateiktą medžiagą, išklausius šalių pozicijas teisme, matyti, jog nagrinėjamu atveju kilo teisės aktų reglamentavimo kolizija, nėra aišku ar pagal teritorijų planavimo dokumentus vietovėje, prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, esantis vandens telkinys priklauso melioracijos grioviui ar kanalui. Aplinkybę, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, savininkas, norėdamas vykdyti statybos darbus, turėtų kreiptis į atsakingas institucijas ir koreguoti atitinkamus dokumentus, įtvirtinančius žemės sklypo teisinę padėtį, pripažino Institucijos atstovė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Tačiau, administracinių nusižengimų teisenos kontekste, nors skundžiamą nutarimą priėmė Institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už paminėtus nusižengimus (ANK 572 straipsnio 2 dalis, 589 straipsnio 1 dalies 31 punktas, 615 straipsnio 1 dalis), Institucijos pareigūnai, surašydami Protokolą, Privalomąjį nurodymą bei priimdami Nutarimą, tinkamai nesuformulavo aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų. Pvz. Protokolo grafoje – ,,Teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas” nurodoma pažeista VĮ 41 straipsnio 8 dalis, o Nutarime ši nuostata nepažymėta; Protokole įvardyti pažeisti SŽMNS 124.2, 214.3 papunkčiai, o Nutarime SŽMNS 124.2, 124.3 papunkčiai. Todėl, neaišku, kaip pareigūnų priimtinuose procesiniuose dokumentuose įvardyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai pažeidžia teisės normų reikalavimus. Šį atvejį pripažino ir pati Institucija 2018-01-25 Institucijos direktoriaus rašte Nr. (2)-LV4-189 dėl Privalomojo nurodymo Nr. (14)-LT2-30 panaikinimo. Tokia pozicija parodo, jog aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę atliekantys subjektai dvejoja dėl sprendimo patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagrįstumo.

Be to, Protokole esantis E. A. P. veiksmų inkriminavimas žymimas ANK 256 straipsnio 1 dalies kvalifikacija, o Nutarime asmens veiksmų inkriminavimo apimtis didėja – kvalifikacija nustatyta jau pagal ANK 256 straipsnio 1 dalį ir 256 straipsnio 3 dalį bei 264 straipsnio 1 dalį.

Taip pat, pažymėtina ir tai, jog minėtuose pareigūnų priimtinuose procesiniuose dokumentuose įvardytas objektyvusis nusižengimų sudėties požymis - žala aplinkai, nėra pagrįstas bylos medžiaga. Teismui pateiktame Aplinkai padarytos žalos skaičiavimo lape nurodyta tik žalos skaičiavimo tvarka pažeminus ar pakėlus paviršinio vandens telkinio vandens lygį, statant užtvankas, kitus hidrotechninius statinius ar įrenginius, tačiau joks žalos įvertinimas realia išraiška nenustatytas (b. l. 37-38). Realių padarinių – žalos aplinkai, atsiradimas dėl konkrečių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų – vienas iš esminių šiuo atveju inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėties elementų. Todėl, šio faktoriaus buvimas turi esmės įrodinėjant ir pažeidėjo kaltę.

ANK 609 straipsnio 1 dalis nurodo būtinus administracinio nusižengimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodyta administracinio nusižengimo padarymo esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys.

Teismų praktikoje pažymėta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas (taip pat ir administracinio nusižengimo protokolas) turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio (teisės pažeidimo) nusižengimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio (teisės pažeidimo) nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio (teisės pažeidimo) nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio (teisės pažeidimo) nusižengimo bylos baigtis, administracinio (teisės pažeidimo) nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis (teisės pažeidimo) nusižengimo pažeidimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio (teisės pažeidimo) nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo (pažeidimo) nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017).

Taigi, kaltinimas visais atvejais privalo būti konkretus ir aiškus, nes tik tokiu atveju asmuo gali žinoti dėl ko jam reikia aiškintis ir gintis.

Todėl, nagrinėjamu, siekiant išvengti teisingo proceso principų ir esminių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių pažeidimų, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, jog anksčiau aptartų Protokolo, Privalomojo nurodymo, Nutarimo trūkumų pašalinti teismas savo iniciatyva negali, jie laikytini esminiais bei kliudančiais bylą dėl skundo nagrinėti teisme.

Tuo pagrindu, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies. Institucijos Nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo bylos Nr. II-57-526/2018 medžiaga grąžintina institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą ir pašalinti minėtus trūkumus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 644, 646 straipsniais, teismas,

nutaria:

E. A. P. skundą tenkinti iš dalies.

2017-12-04 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimą Nr. AM-KLAANN-133006806-17 panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos Nr. II-57-526/2018 medžiagą grąžinti institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą - Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.