- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-09
- Bylos Nr.
- e2-1330-178/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00631-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Voltima“
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Voltima“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. eB2-4352-619/2015 pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Voltima“, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos UAB „Voltima“ iškėlimo.
Šalies argumentai
Ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Voltima“ iškėlimo. Nurodė, jog atsakovo įsiskolinimas sudaro 9 327,28 Eur. Siekiant išieškoti šią mokestinę nepriemoką priimti sprendimai dėl išieškojimo iš atsakovo turto, tačiau antstolis 2015 m. kovo 12 d. pateikė išieškojimo negalimumo aktą, kuriame nurodė, kad įmonė neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto, kredito įstaigose lėšų nerasta, turto į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą nerasta, išieškojimą nukreipti į trečiuosius asmenis galimybės nėra. Ieškovas taip pat nurodė, kad turimais duomenimis bendrovėje yra apdraustas vienas darbuotojas, pagal kitų kreditorių reikalavimus vykdomųjų bylų nėra, registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nerasta. Atsakovo paskutinė pateikta finansinė atskaitomybė yra už 2010 metus, pagal kurią įmonės nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų suma sudaro 238 242 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 128 535 Lt. Todėl atsakovas negali vykdyti savo finansinių įsipareigojimų ir yra nemokus.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV) atsiliepime sutiko su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui. Nurodė, kad atsakovo įsiskolinimas sudaro 8 685,19 Eur, nes nuo 2011 m. kovo mėn. nesilaikyta įstatymuose nurodytų reikalavimų laiku mokėti VSD įmokas. Siekiant išieškoti įsiskolinimą, VSDFV taikė atsakovui priverstinio poveikio priemones, tačiau jos buvo neveiksmingos ir įsiskolinimas nepadengtas. UAB „Voltima“ yra vienas darbuotojas, tačiau nuo 2011 m. kovo mėn. apie jį duomenys neteikiami, todėl nustatyti tikslaus įsiskolinimo VSDF biudžetui nėra galimybės. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad pagal įmonės pateiktą balansą už 2010 m. atsakovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Trečiojo asmens nuomone, atsakovas yra nemokus ir jam keltina bankroto byla.
Atsakovas atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovui UAB „Voltima“, bankroto administratoriumi paskyrė MB In Solidum. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad UAB „Voltima“ nepateikė atsiliepimo į ieškinį bei rašytinių įrodymų, numatytų ĮBĮ 9 straipsnyje, duomenis apie atsakovo finansinę padėtį rinko viešai prieinamuose registruose. Iš Nekilnojamojo turto registro ir VĮ Regitra duomenų nustatė, kad UAB „Voltima“ neturi nekilnojamojo turto, atsakovo vardu nėra registruota transporto priemonių. Pagal paskutinius atsakovo 2010 m. finansinės atskaitomybės dokumentus balansinė turto vertė sudarė 238 242 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 128 535 Lt, t. y. viršijo pusę į balansą įrašytos turto vertės. Tačiau teismas sprendė, kad šiai dienai atsakovo finansinė situacija neatitinka duomenų, nurodytų 2010 m. finansinės atskaitomybės dokumentuose. Teismo dokumentai, siųsti registruotu įmonės buveinės adresu, grįždavo neįteikti. Todėl tikėtina, jog šiuo metu įmonė nevykdo jokios ūkinės-komercinės veiklos. VSDFV 2015 m. gegužės 6 d. duomenimis įmonėje yra vienas apdraustasis, atsakovo įsiskolinimas VSDF biudžetui sudaro 8685,19 Eur. Atsakovo deklaruotų mokesčių mokestinė nepriemokos suma yra 9 327,28 Eur. Teismas pažymėjo, kad antstolis R. K. 2015 m. kovo 12 d. išieškojimo negalimumo akte taip pat nurodė, kad atsakovas neturi jokio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas ir šiuo metu veiklos nevykdo. Nurodė, kad neturi galimybės formaliai patikrinti atsakovo mokumą ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkto prasme, nes nėra realių duomenų apie šiai dienai atsakovo turimą turtą, jo mastą ir vertę, taip pat nėra žinomi visi įmonės pradelsti įsiskolinimai kreditoriams, tačiau, atsižvelgęs į aukščiau nustatytų aplinkybių visumą, sprendė, kad UAB „Voltima“ yra nemokus. Teismo vertinimu, nėra pagrindo tikėtis, kad atsakovas bus pajėgus atstatyti savo mokumą ir atsiskaityti su įmonės kreditoriais, nes byloje nėra jokių duomenų, kad įmonė užsiima ūkine-komercine veikla. Pats atsakovas nereagavo į teismo įpareigojimus pateikti atsiliepimą (nuomonę) į ieškovo reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nesiėmė jokių priemonių, kad būtų užkirstas kelias bankroto bylos įmonei iškėlimui. Teismas sprendė, kad būtent dėl nemokumo atsakovas negali atsiskaityti su kreditoriais, todėl, siekiant užtikrinti įmonės kreditorių teises bei teisėtus interesus, atsakovui iškėlė bankroto bylą (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
Atsakovas UAB „Voltima“ (toliau – apeliantas) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškimą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neteisingai konstatavo, kad apeliantas yra nemokus. Teismas labai formaliai vertino UAB „Voltima“ finansinę būklę už 2010 m., nes turėjo atsižvelgti, kad skirtumas tarp nemokumo ir mokumo buvo tik 9 414 Lt. Todėl vertinant 2010 metų pajamas, kurios buvo 539 894 Lt, 9 414 Lt dydžio įsipareigojimų suma, kuri įtakojo sprendimą nuspręsti, kad įmonė yra nemoki buvo labai nereikšminga. Be to, iš pelno (nuostolių) ataskaitos aiškiai matėsi, kad 2010 metai buvo pirmi veiklos metai, kurie buvo labai sėkmingi.UAB „Voltima“ veikla buvo laikinai sustojusi, nes direktoriaus ir vienintelio akcininko D. J. R. (JAV piliečio) nebuvo Lietuvos Respublikoje. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimu jis buvo įpareigotas palikti Lietuvos Respublikos teritoriją, viršijus 90 dienų limitą būti Lietuvos Respublikoje. Vėliau buvo išduota viza atvykti ir būti Lietuvoje nuo 2010 m. lapkričio 19 iki 2011 m. gegužės 12 d. Todėl sklandi įmonės veikla sutriko, nutrūko programavimo paslaugų teikimas JAV įmonei „Three seventy“, taip pat atsiskaitymai už teikiamas paslaugas. Sugrįžus į Lietuvą įmonės direktoriui, įmonė toliau tęsė veiklą su kitais užsakovais, tačiau, nutrūkus sutarčiai su pagrindine užsakove JAV įmone „Three seventy“, verslo prasme įmonės perspektyvos tapo ne tokios geros kaip buvo planavęs vadovas. Todėl įmonės veikla 2011 m. viduryje sustabdyta. Apie tai, kad atsakovui keltina bankroto byla direktorius sužinojo 2015 m. gegužės 15 d. Atsakovo direktorius Lietuvoje nuolat negyvena, čia neturi laikinojo leidimo gyventi, nuo 2014 m. pabaigos daugiausiai buvo Ukrainos teritorijoje. Tik 2015 m. gegužės 5 d. atvykęs į Lietuvą, neturėjo jokios galimybės sužinoti apie keliamą bankroto bylą, nes kitų darbuotojų įmonėje nėra, nekalba lietuviškai, todėl per keletą dienų nespėjo susipažinti su keliama bankroto byla. Neturėjo galimybių pasirašyti sutarties su advokatu, kad tinkamai galėtų organizuoti teisinę gynybą, nes su keliama bankroto byla atsakovas nesutinka. Apeliantas iki 2011 m. vidurio vykdė veiklą, buvo išrašyta keletas didelės vertės PVM sąskaitų – faktūrų, pagal kurias klientams atsiskaičius, bus galima atsiskaityti su atsakovo kreditoriais. Apeliantas nurodo, kad derasi dėl buhalterinių paslaugų teikimo atnaujinimo, todėl artimiausiu metu bus parengta finansinė atskaitomybė už 2011 metus, įrodanti, kad atsakovas yra mokus, galintis atsiskaityti su kreditoriais. Apelianto vadovas teigia, kad asmeniškai, pasitelkdamas asmeninius resursus, atsiskaitys su UAB „Voltima“ kreditoriais. Bankroto procedūros tūrėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo VSDFV atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Apelianto atsiskaitymai su VSDF biudžetu nuo 2010 m. vasario mėnesio nuolat vėlavo, bendrovės vadovas apie įsiskolinimą buvo tinkamai informuotas, todėl apie jį žinojo, tačiau nesiėmė jokių veiksmų skolai padengti. Paskutinis 11 455,29 Lt mokėjimas į VSDF biudžetą atliktas 2010 m. spalio 10 d. VSDFV, siekdama iš apelianto išieškoti susidariusį įsiskolinimą, taikė priverstinio poveikio priemones. Paskutinį kartą iš apelianto sąskaitos piniginės lėšos (10,05 Lt) nurašytos 2010 m. liepos 24 d. Taigi, apelianto kredito įstaigos sąskaitose lėšų nėra. Be to, sąmoningai trukdoma tinkamai vykdyti įmonei priverstinį skolos išieškojimą, nes neteikiama jokia informacija apie įmonės turimą turtą ir jo buvimą vietą.Apelianto įsiskolinimas 2015 m. gegužės 26 d. sudaro 8 685,19 Eur. Be to, nustatyti tikslaus įsiskolinimo nėra galimybės, nes įmonėje yra vienas darbuotojas (įmonės vadovas), apie kurį nuo 2011 m. kovo mėnesio duomenys neteikiami. VĮ Registrų centras duomenimis apelianto vardu nekilnojamas turtas neregistruotas. VĮ Regitra duomenimis įmonės vardu transporto priemonių įregistruotų nėra. Apeliantas juridinių asmenų registrui yra pateikęs finansinės atskaitomybės dokumentus tik už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., kurio duomenimis mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iškelta UAB „Voltima“ bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Taigi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar apeliantui UAB „Voltima“ keltina bankroto byla nemokumo pagrindu. Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės - komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu.
Pirmosios instancijos teismas apeliantui iškėlė bankroto bylą nustatęs jo nemokumą pagal viešai prieinamuose registruose surinktus apelianto finansinę padėtį nusakančius duomenis inter alia UAB „Voltima“ finansinės atskaitomybės dokumentus už 2010 metus bei pareiškėjo ir trečiojo asmens pateiktus rašytinius įrodymus. Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nutartį, teigia, kad teismas neteisingai konstatavo apelianto nemokumą; formaliai vertino finansinę padėtį už 2010 metus; pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis 2010 metai buvo labai sėkmingi; apeliantas iki 2011 m. vidurio vykdė veiklą, buvo išrašyta keletas didelės vertės PVM sąskaitų – faktūrų, pagal kurias klientams atsiskaičius, bus galima atsiskaityti ir su apelianto kreditoriais; parengus finansinę atskaitomybę už 2011 metus, bus matyti, kad apeliantas yra mokus. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.
Įmonei bankroto byla dėl jos nemokumo keltina tuo atveju, jei yra objektyvios prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą išvadai, jog įmonė faktiškai yra nemoki. Kaip minėta, įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę.
Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas apelianto nemokumą, šiam nepateikus jokių jo finansinę padėtį pagrindžiančių duomenų, taip pat šio pobūdžio bylose vyraujant viešajam interesui, pagrįstai vadovavosi VĮ Registrų centras bei VĮ Regitra duomenimis bei kitais įrodymais, patvirtinančiais apelianto turimą turtą bei finansinius įsipareigojimus. VĮ Registrų centras duomenimis apeliantas paskutinius finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui yra pateikęs tik už 2010 metus. Balanso duomenimis apeliantui priklaususio turto vertė 2010 m. gruodžio 31 d. sudarė 238 242 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 128 535 Lt, taigi įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (b.l. 17). Nors byloje nėra duomenų apie apelianto pradelstus įsipareigojimus (šie duomenys nepateikti ir apeliacinės instancijos teismui), tačiau spręstina, kad 2010 m. balanse nurodytos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai ir yra apelianto pradelsti įsipareigojimai kreditoriams. Juo labiau, kad skunde apeliantas tokios išvados iš esmės ir nekvestionuoja. Be to, viešai skelbiamos informacijos duomenimis, UAB „Voltima“ įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2015 m. liepos 8 d. sudaro 8 685,19 Eur (29 988,22 Lt), o mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui sudaro 9 327,28 (32 205,23 Lt) Eur.
Apeliacinės instancijos teismui pagrįstų abejonių kelia į 2010 metų balansą įrašyto turto realumas. Visų pirma, Nekilnojamojo turto registro ir VĮ Regitra duomenimis apeliantas neturi nei nekilnojamojo turto, nei jo vardu registruotų transporto priemonių. Antra, byloje esantis 2015 m. kovo 12 d. antstolio R. K. išieškojimo negalimumo aktas patvirtina, kad apeliantas neturi registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei nerasta kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą (b.l. 19). Todėl balanse nurodytas ilgalaikis turtas (9 839 Lt) kelia pagrįstų abejonių jo realumu. Taip pat kelia pagrįstų abejonių ir trumpalaikio turto kaip atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys (21 108 Lt) bei pinigai ir pinigų ekvivalentai (9 372 Lt) egzistavimas, nes apeliantas pats nurodo, kad nuo 2011 m. vidurio veiklos nebevykdo. Be to, ir minėtame antstolio išieškojimo negalimumo akte taip pat nurodyta, kad apelianto vardu kredito įstaigose piniginių lėšų nėra. Nors atskirajame skunde apeliantas ir nurodo, kad teismas neteisingai konstatavo apelianto nemokumą, tačiau neginčija nei teismo nustatytos įsipareigojimų kreditoriams sumos, nei nurodo apeliantui priklausantį turtą bei jo vertę, taip pat ir nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių apelianto pagerėjusią finansinę padėtį (CPK 12 str., 178 str.). Skunde teigiama, kad bus parengta finansinė atskaitomybė už 2011 metus, kuri neva turėtų įrodyti apelianto mokumą bei galimybę atsiskaityti su kreditoriais, tačiau iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dienos ir šie dokumentai nepateikti. Taip pat nepateikti jokie apelianto skunde nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai inter alia, kad apelianto vadovas asmeniškai, pasitelkdamas asmeninius resursus, atsiskaitė/atsiskaitys su UAB „Voltima“ kreditoriais. Todėl apelianto skunde nurodyti argumentai faktiškai yra vien tik deklaratyvūs.
Atsižvelgiant į civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą, šalims numatyta pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12 str., 178 str.). Apeliantas, prašydamas panaikinti skundžiamą nutartį ir atmesti prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo, nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui įrodymų, paneigiančių skundžiamoje nutartyje nustatytas aplinkybes. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad UAB „Voltima“ yra nemoki įmonė, nes byloje nustatyti apelianto įsipareigojimai kreditoriams viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Be to, apeliantas, kaip matyti ir iš atskirojo skundo motyvų, ūkinės – komercinės veiklos ir nevykdo jau nuo 2011 m. vidurio, o iš aukščiau nurodytų duomenų spręstina, kad apeliantas neįrodė, jog realiai turi turto, kurio pakaktų finansiniams įsipareigojimams padengti, ar bent realiai deda pastangas įsiskolinimams likviduoti.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti priimto procesinio sprendimo iškelti apeliantui bankroto bylą pagrįstumu bei teisėtumu, nes nei bylos aplinkybių visuma, nei atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo manyti, kad įmonė ketina ir bus pajėgi vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.