Kauno apygardos teismo nutartis

2012-01-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-285-238/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-20
Bylos Nr.
1S-285-238/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Nerijus Meilutis, Regina Majauskienė
Nuteistasis
A. J.
Kategorijos
1S-285-238/2012;
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Reginos Majauskienės ir Nerijaus Meilučio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo A. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos administracijos teikimas dėl A. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-05-30 nuosprendžiu A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 6 dalį, BK 144 straipsnį laisvės atėmimu 4 metams 3 mėnesiams, taikytas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-12-18 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, nuteistasis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Bausmę atlieka nuo 2009-01-05, bausmės pabaiga – 2013-04-05.

Šalies argumentai

Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos administracija su teikimu kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą dėl nuteistojo A. J. paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2011-12-21 nutartimi atmetė pataisos namų administracijos teikimą. Nutartyje nurodyta, kad Bausmių vykdymo kodeksas numato galimybę lygtinai paleisti asmenis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, kai jie yra faktiškai atlikę 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tačiau teismas, spręsdamas, ar lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes – nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį. Teismas nurodė, jog nuteistasis A. J. bausmės atlikimo metu padarė šešis režimo pažeidimus, tris kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, septynis kartus paskatintas. Taip pat teismas įvertino tą aplinkybę, kad nuteistajam buvo taikytas BK 75 straipsnis ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, tačiau už nustatytų įpareigojimų nesilaikymą bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pataisos namų administracijos charakterizuojamas patenkinamai, bausmės atlikimo metu civilinių ieškinių nedengė, likusi dar nemaža bausmės dalis, psichologinės tarnybos išvadoje teigiama, kad A. J. integracija į visuomenę yra tik patenkinama. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad nuteistajam nėra pagrindo taikyti lygtinį paleidimą.

Nuteistasis A. J. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-12-21 nutartį, prašo ją panaikinti ir tenkinti pataisos namų administracijos teikimą dėl lygtinio paleidimo. Teigia, jog atmesdamas teikimą apylinkės teismas neįvertino, jog skundo autorius iš paskirtos 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės buvo atlikęs 2 metų 10 mėnesių ir 23 dienas bausmės, bausmę atlieka už neatsargaus nusikaltimo padarymą, nėra ankščiau teistas, dirba atvirosios kolonijos tvarkdariu, buvo 7 kartus skatintas už gerą elgesį ir darbą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. skundas atmestinas.

LR BVK 157 straipsnio 1 dalis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš įstatymo normos matyti, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į nuteistojo pavojingumą bei pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos veikos, už kurią atlieka bausmę. Todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, taip pat ir padarytos veikos, už kurią atlieka bausmę, pavojingumas bei nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Nuteistasis A. J. yra atlikęs LR BVK 157 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą 1/3 dalį paskirtosios bausmės. Tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka. Būtina pagrįsti išvadą, jog įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, tai yra teismas privalo visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikaltimo, už kurį atlieka bausmę, pobūdį bei pavojingumą, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę bei psichologinės tarnybos išvadą.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė į skatinimus, į tai, kad bausmės atlikimo metu buvo padaryti 6 režimo pažeidimai, 3 kartus nuteistasis buvo baustas administracinėmis nuobaudomis bei kad priėmus nuosprendį, jam buvo taikytas BK 75 straipsnis, tačiau už nustatytų įpareigojimų nesilaikymą bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas. Teismas įvertino nusikaltimo, už kurį nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą ir pobūdį, didelę neatliktos bausmės dalį ir tai, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nedengė civilinio ieškinio. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas vertino visas aplinkybes, kurias vertinti yra privalu, jos nurodytos teismo nutartyje. Nurodytos aplinkybės pagrįstos, jas patvirtina teismui pateikta medžiaga.

Teismo išvada, jog šiuo metu nėra galimybės toliau nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, padaryta įvertinus visas anksčiau paminėtas aplinkybes, kiekvienos jų reikšmę bei jų visumą, todėl skundo argumentas, jog teismas rėmėsi vien formalia išvada dėl bausmės tikslų, nepagrįstas. Ta aplinkybė, kad nuteistasis buvo skatintas, dirba, ankščiau neteistas, buvo nuteistas už neatsargaus nusikaltimo padarymą, dar neduoda pagrindo teigti, kad yra privalu taikyti lygtinį paleidimą. Kaip minėta anksčiau, vertinamos ir kitos jau paminėtos aplinkybės, jų visuma.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog A. J. atlieka bausmę už nusikaltimo, dėl kurio padarymo yra atsiradusios negrįžtamosios pasekmės, o neatlikta bausmės dalis yra gana didelė, konstatuoja, jog teismo išvada, kad nuteistąjį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, būtų neįgyvendinta bausmės paskirtis, pagrįsta ir motyvuota.

LR BK 41 straipsnyje išdėstyta nuostata, kas yra bausmė, ir jos paskirtis. Šioje įstatymo normoje teigiama, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, ir bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas vertino BK 41 straipsnio nuostatas, medžiagos duomenis ir šiuo atveju pasisakė, kad ir toliau turi būti vykdomas reikalavimas dėl bausmės paskirties. Teismo išvada, jog taikant lygtinį paleidimą A. J., nebūtų įgyvendinta BK 41 straipsnyje nustatyta bausmės paskirtis, nepasiekti bausmės tikslai, pagrįsta.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam A. J. nėra pagrindo taikyti BVK 157 straipsnį ir lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos.

Teismo nurodytos išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teisėjų kolegijai nekelia. Esant šioms aplinkybėms, teikimas atmestas pagrįstai, tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti nutartį nėra įstatyminio pagrindo. Todėl nuteistojo A. J. skundas atmetamas, teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo A. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė teisėja Danguolė ŠiugždinytėTeisėjai Regina MajauskienėNerijus Meilutis