Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-08-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-285-134/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-08-26
Bylos Nr.
1S-285-134/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronė Vidzėnienė
Nuteistasis
I. K.
Kategorijos
Nr. 1S-285-134/2016
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 26 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Bronė Vidzėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistosios I. K. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Panevėžio pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-04-07 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2015-06-19 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, I. K. nuteista už nusikaltimus, numatytus LR baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 147 str. 2 d. (2 veikos), BK 181 str.1 d., BK 302 str. 1 d., BK 293 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams.

Nuteistajai atlikus 4 mėnesius 7 dienas laisvės atėmimo bausmės, Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija), apsvarsčiusi nuteistosios I. K. prašymą dėl jos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau BVK)152 str. 7 p. (vadovaujantis motinos ir vaiko interesais) ir įvertinusi tai, kad nuteistoji I. K. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jos žemą (23 balai) nusikalstamo elgesio riziką, apsauginius riziką mažinančius veiksnius, elgesį bausmės atlikimo metu (atsakingai rūpinasi sūnumi, nebausta), remdamiesi socialinio tyrimo išvada nutarė taikyti nuteistajai I. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vadovaujantis motinos ir vaiko interesais pagal BVK 152 str. 7 d. ir nuteistajai ir siūlė teismui, vadovaujantis BK 75 str. 2 d. 3 p.nustatyti baudžiamojo poveikio pareigas: per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką mokėti ieškinį – ne mažiau 70 Eur per mėnesį.

Skundžiama nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas atsisakė patvirtinti komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajai, ir I. K. lygtinai iš pataisos įstaigos nepaleido. Teismas, įvertino pakartotinio nusikalstamumo rizikos laipsnį, kriminogeninių veiksnių buvimą, padarytų veikų sunkumą bei paskirtos bausmės ir neatliktos bausmės dalių neproporcingumą, padarė išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog I. K. ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

Skundu nuteistoji prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir ją lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad ji 2016-07-29 dienai yra atlikusi 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl apylinkės teismas neteisingai įvertino atliktos bausmės laiką. Jos nuomone, atlikta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra pakankamas laikas per kurį būdama nėščia ir nelaisvėje auginanti dar vieną vaiką, patyrė didžiulius nepatogumus, sunkumus. Ji teigia, kad atlikdama laisvės atėmimo bausmę, įvertino savo padarytą veiką bei veikos pasekmes, todėl padariusi teigiamas išvadas dėl padarytų veikų ir mano, kad bausmės paskirtis ir tikslai yra visiškai pasiekti. Skunde nurodo, kad jos nėštumas yra apsunkintas dėl nuolat gresiančio persileidimo, vartoja vaistus, buvo gydoma ir stacionariai, būdama įkalinta negali gauti visos būtinos medicininės pagalbos, kas kelia pavojų vaikui, kurio laukiasi. Nuteistoji nurodo, jog nusikalstamas veikas padarė būdama jauno amžiaus, pilnai nesuvokdama veikos pavojingumo, pasidavė kitų asmenų įtakai, tačiau nebuvo nusikalstamų veikų organizatorė, o į nusikalstamas veikas buvo įtraukta įtakojant kitiems asmenims. Šiuo metu suprato savo veiksmų pobūdį ir padarė teigiamas išvadas, mano, kad realiai nėra jokios tikimybės, jog ji vėl darys naujus nusikaltimus, neigia turinti diskriminacinių nuostatų tam tikrom socialinėms grupėms. Ji sutinka su socialinio tyrimo išvada, kad nusikalstamos veikos, už kurių padarymą nuteista, buvo padarytos įtakojant kitiems asmenims, tačiau atlikdama laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, suprato tokios įtakos pasekmes, todėl atmeta galimybę ateityje pasiduoti kitų asmenų įtakai. Ji nurodo, kad praeityje ji nebuvo teista, ji nepadarė pataisos įstaigos režimo pažeidimų, jos nusikalstamumo rizika įvertina žema, bausmės atlikimo vietoje augina sūnų, būdama laisvėje dirbo, ketina išėjusi į laisvę mokėti priteistus civilinius ieškinius dalimis, o būdama įkalinta ji negali to padaryti. Nuteistoji nurodo Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos nuostatas, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kuriuose konstatuota, kad jei yra galimybė, vaikus turi auginti ir auklėti tėvai, o tėvų teisė ir pareiga auginti ir auklėti vaikus nustatyta ne tik įstatymuose, bet įvirtinta ir moralės normose, o vaiko gyvenimas kartu su tėvais, jo auklėjimas ir auginimas savo tėvų šeimoje užtikriną visapusišką ir darnią vaiko raidą. Mano, kad šiuo atveju turi būti vadovaujamasi teisingumo ir proporcingumo principais, ir sprendžiant, ar ji gali būti lygtinai paleista iš pataisos namų, turi būti atsižvelgiama ne tik į tai, kad ji būtų kuo griežčiau nubausta, bet ir į nepilnamečio vaiko interesus. Mano, kad apylinkės teismo nurodyti motyvai, į kuriuos teismas atsižvelgė, priimdamas skundžiamą nutartį, prieštarauja tiek įstatymuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose suformuluotam reikalavimui – visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Šiuo atveju mažamečiui vaikui augant pataisų namų aplinkoje, akivaizdu, jog yra pažeistos pagrindinės vaiko teisės – gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamam, globojamam ar aprūpinamam savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, priešingai, tai gali atsiliepti vaiko psichikai, socialiniam vystymuisi, gali pakenkti vaiko formavimuisi, nes vaikui reikalinga ne tik materialinė priežiūra, bet svarbu užtikrinti saugią psichologinę aplinką, kurioje jis galėtų tinkamai augti. Nurodo, kad sprendžiant dėl galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, įstatymas nereikalauja, jog nuteistasis, lygtinai paleidžiant jį iš pataisos įstaigos, jau būtų pasitaisęs, pakanka, kad padaryti išvadą, jog toliau galima jį taisyti prižiūrimą, bet neizoliuotą nuo visuomenės. Apeliantės nuomone, siekiant užtikrinti prioritetinės vaiko teises yra pagrindas taikyti BVK 152 str. 7 d. nuostatas ir ją lygtinai paleisti iš pataisos namų.

Skundas atmestinas. Apylinkės teismas teismo išvada atsisakyti patvirtinti komisijos nutarimą dėl I. K. lygtinio paleidimo vadovaujantis motinos ir vaiko interesais, yra teista ir pagrįsta, procesinis sprendimas priimtas įvertinus abiejų pusių - motinos, jos vaiko bei ateityje gimsiančio vaiko iš vienos pusės ir visuomenės saugumo iš kitos pusės, interesus ir pripažįstant visuomenės saugumą nagrinėjamoje situacijoje nulemiančia ir šis sprendimas pagrįstas svariais ir įtikinamais motyvais.

BVK 152 str. 7 d. nustatyta, kad nėščios moterys ir vaikų iki trejų metų turinčios motinos, turi teisę pateikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nesilaikydamos šio Kodekso 157 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir komisija šio Kodekso 157 ir 164 straipsniuose nustatyta tvarka priima nutarimą taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vadovaudamiesi motinos ir vaiko interesais ir atsižvelgdami į atliktos bausmės dalį, įgyvendinamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat kai nusikalstamo elgesio riziką, jei yra pagrindo manyti, kad nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nagrinėjamu atveju komisija nuteistajai I. K. nutarė taikyti lygtinį paleidimą, vadovaudamasi BVK 152 str. 7 d. pagrindu, vadovaudamasi motinos ir vaiko interesais bei atsižvelgdama į atliktos bausmės dalį, nuteistosios elgesį bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, įvykdytas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat kai nuteistosios nusikalstamo elgesio riziką ir kitas reikšmingos aplinkybes kurios sudaro pagrindą manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios komisijos išvada nėra imperatyvus įpareigojimas teismui taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą, nes teismas, priimdamas sprendimus yra savarankiškas ir nepriklausomas, vadovaujasi tik įstatymais, ir jo nevaržo komisijos sprendimas nei BVK formalūs reikalavimai, jei teismas padaro priešingas išvadas.

Teismui pateiktos medžiagos duomenys patvirtina, kad nuteistoji I. K. priskirta paprastajai nuteistųjų grupei, išklausė adaptacijos programą, dalyvauja „Motinystės įgūdžių lavinimo“ bei „Sveikos gyvensenos“ programose, bausmės atlikimo metu įstaigos režimo nepažeidė, neskatinta, įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, jos pakartotinio nusikalstamumo rizika įvertinta kaip žema (23 balai), ji laisvės atėmimo vietoje augina mažametį vaiką, yra nėščia ir apylinkės teismas įvertino šias aplinkybes. Tačiau BVK 152 str. 7 d. nuostatos įpareigoja teismą ne tik atsižvelgti į motinos ir vaiko interesus ar individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, bet ir į atliktos bausmės dalį, nes vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad asmuo dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bausmės esmė būtų iškreipta. Apylinkės teismas, nustatęs, jog nuteistoji skundžiamos nutarties priėmimo metu iš teismo nuosprendžiu paskirtų 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės buvo atlikusi tik 4 mėnesius 7 dienas ir įvertinęs, kad ji bausmę atlieka už 5 nusikaltimus, kurių du yra labai sunkūs, vienas – sunkus, du apysunkiai, pagrįstai nurodė, kad ji atliko per mažą bausmės dalį, kad būtų pakankamas pagrindas pripažinti, kad nuteistoji ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas skundžiamoje nutartyje įvertino ir kitas nuteistosios savybes dėl kurių negalimas lygtinio paleidimo taikymas, t.y. socialinio tyrimo išvadoje nurodyti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo veiksniai: ji linkusi pasiduoti kitų įtakai, turi diskriminacinių nuostatų tam tikrų socialinių grupių atžvilgių, o būtent prieš tokių grupių asmenis ir buvo padaryti jos nusikaltimai, todėl pagrįsta teismo išvada, kad taikant nuteistajai lygtinį paleidimą būtų pažeista visuomenės saugumo pusiausvyra ir iškreiptas bausmės neišvengiamumo principas. Padarytų labai sunkių ir sunkių nusikaltimų pobūdis, jų kiekis (5 nusikaltimai) rodo ne tik nusikaltimų, bet ir pačios nuteistosios pavojingumą visuomenei, o atlikta labai maža dalis bausmės, palyginus su paskirtąja, neduoda pagrindo manyti, kad nuteistoji per tokį trumpą laiką suvokė savo pavojingo visuomenei nusikalstamo elgesio pobūdį bei pasekmes, padarė iš to teisingas išvadas ir būdama laisvėje nekels pavojaus visuomenei. Iš apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas skirdamas laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į tai, kad ji augina vaiką ir skyrė jai mažesnes bausmes, taikė palankesnį bausmių subendrinimo būdą. Esant ir tokioms nustatytoms aplinkybėms lygtinio paleidimo taikymas I. K. pažeistų visuomenės saugumo interesus, nes į ją būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuris dėl teismo sprendimo būtų susiformavęs nuomonę dėl švelnaus nubaudimo už jo padarytas nusikalstamas veikas ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų, nes bausme siekiama ir prevencinių tikslų.

Neginčytina, kad netaikant I. K. lygtinio paleidimo, bus neužtikrinta jos vaiko teisė gyventi ir būti auklėjamam abiejų tėvų, tačiau tokia situacija susidarė dėl pačios nuteistosios elgesio ir atsakomybė dėl tokio elgesio atsiradusių pasekmių, tenka tėvams. Kaip ir nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, siekiant apsaugoti vaiko interesus nuo 2016-05-12 nuteistajai I. K. suteiktos sąlygos gyventi Vaiko ir motinos namuose už pataisos namų teritorijos, suteikiant jai papildomas teises, numatytas BPK 152 str. 3 d., jai teikiamos visos medicininės paslaugos.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir jos paskirtis yra tiek nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tiek užtikrinti teisingumo principą, todėl, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, laikytina pagrįsta teismo išvada, jog šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąją iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta individualizuotos bausmės paskirtis.

Esant tokioms aplinkybėms, naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, skundo argumentai nepaneigia pirmos instancijos išvadų netaikyti nuteistajai I. K. lygtinio paleidimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistosios I. K. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Bronė Vidzėnienė