- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-01
- Bylos Nr.
- 1-69-830/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23765-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Česlovas Kulikauskas
- Nukentėjusysis
- R. B.
- Kaltinamasis
- V. G.
- Civilinis atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“, (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 1.1.7.3.1Bauda (BK 47 str. 4 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), latvis, Latvijos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G., 2016 metų spalio 28 dieną, apie 12.10 val., Panevėžio rajone, kelio (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas krovininį automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 punkto reikalavimus – atsižvelgdamas į greitį, privalėdamas laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, to nepadarė, nepasirinko saugaus atstumo nuo priekyje jo ta pačia kryptimi tiesiai važiavusio ir prieš kitą priekyje jo važiavusį ir posūkiui į kairę sustojusį automobilį pristabdžiusio krovininio automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamo R. B., ir atsitrenkė į jo galinę dalį, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta krovininio automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo R. B. sveikata, - jam nustatyta kairės alkūnės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu ir poodine kraujosruva šioje srityje, kairio viršdyglinio raumens, pomentinio raumens plyšimai, dvigalvio raumens ilgosios galvos sausgyslės plyšimas.
Dėl kaltinamojo dalyvavimo teisiamajame posėdyje
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 246 str. nurodo, kad byla pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjama dalyvaujant kaltinamajam. Kaltinamajam atvykti į teismą privaloma. Nagrinėti bylą, kai nedalyvauja kaltinamasis, leidžiama tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą.
Kaltinamasis V. G. gyvena Latvijos Respublikoje, į teisiamuosius posėdžius neatvyko, jam apie bylos nagrinėjimo datas, laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai. Teismas konstatavo, kad V. G. vengia atvykti į teismą. Įvertinus tai byla išnagrinėta nedalyvaujant V. G..
Žemesnės instancijos teismas
Bylos įrodymai
BPK 276 str. 4 d. pagrindu teismo posėdyje buvo pagarsinti kaltinamojo V. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Iš jų matyti, kad V. G. pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jis parodė, kad 2016 m. spalio 28 d. apie 12 val. jis vairavo vilkiką „Mercedes Benz Astros“, valst. registracijos numerio neprisimena, su puspriekabe. Puspriekabės modelio ir valst. registracijos numerio neprisimena. Vairavo Lietuvoje, iš Lenkijos važiavo į Latviją, autostrada (duomenys neskelbtini), link Panevėžio. Puspriekabėje buvo metaliniai vamzdžiai ir konstrukcijos, kurių bendra masė buvo apie 24 tonos. Vilkikas „Mercedes“ buvo beveik naujas, techniškai tvarkingas, atlikta techninė apžiūra. Oro sąlygos buvo nepalankios, lijo, snyguriavo. Buvo šviesus paros metas. Vilkike buvo įjungti artimųjų šviesų žibintai. Važiavo apytiksliai 70 km/h greičiu, apie 1 metro atstumu nuo dešiniojo kelkraščio. Šioje kelio atkarpoje yra dvi eismo juostos, po vieną eismo juostą kiekvienai krypčiai. Priekyje jo ta pačia kryptimi važiavo nedidelis krovininis automobilis „Mercedes Benz“ su liftu - pakeltuvu iš galo. Jis išlaikė atstumą nuo šio krovininio automobilio. Koks konkrečiai buvo tarp jų atstumas, negali nurodyti. Priekyje šio krovininio automobilio važiavo lengvasis automobilis, raudonos spalvos, modelio jis neatsimena. Vienu momentu lengvasis automobilis pradėjo važiuoti, kad galėtų pasukti j kairę, į šalia esantį kelią. Krovininis automobilis „Mercedes Benz“ pradėjo stabdyti, jis taip pat pradėjo stabdyti. Važiuojamoji kelio dalis buvo šlapia, todėl nespėjo sustabdyti savo automobilio. Įvyko susidūrimas su priekyje važiavusiu „Mercedes Benz“ automobiliu - jo vilkiko priekis susidūrė su to automobilio galu. Jam atrodė, kad smūgis nebuvo stiprus. Priekyje važiavęs automobilis nieko nepajuto, nes gale buvo liftas. Jo vilkikui buvo sudaužta visa priekinė dalis, nes ten yra sumontuotos plastikinės dalys. Stabdė, kiek buvo įmanoma, nekeisdamas važiavimo trajektorijos. Priekyje važiavęs automobilis „Mercedes Benz“ stabdė tiesiai ir susidūrimo metu jau buvo sustojęs. Neturėjo galimybės pakeisti važiavimo krypties, kad išvengtų susidūrimo, nes dešinėje pusėje buvo neasfaltuotas kelkraštis, o kairėje pusėje - priešpriešinė eismo juosta. Negali pasakyti, kokiu atstumu prieš krovininį automobilį „Mercedes Benz“ važiavo lengvasis automobilis, nes jį pamatė tik tada, kai suko į kairę. Neatsimena, ar priekyje važiavęs automobilis „Mercedes Benz“ buvo įjungęs galinius žibintus ir ar degė galiniai stabdžių žibintai. Susidūrimas įvyko jo eismo juostoje, žiūrint iš jo judėjimo krypties. Po susidūrimo jo vilkikas ir priekyje važiavęs automobilis „Mercedes Benz“ pasiliko dešinėje važiavimo juostoje. Po susidūrimo jis iškart priėjo prie krovininio automobilio „ Mercedes“ vairuotojo, jo vardo neatsimena. Jis paprašė iškviesti policiją. Medicininės pagalbos nei vienam nereikėjo. Jis (V. G.) iškart pasakė, kad yra kaltas ir kad nepasirinko saugaus atstumo pagal oro sąlygas. Įvykio priežastis buvo akivaizdi. Jis iškart laikė save kaltu tame įvykyje. Matomumo jam niekas netrukdė. Kliūčių nebuvo. Tas kitas vairuotojas nieko nesakė ir atrodė visiškai sveikas. Jam pretenzijų nebuvo pareiškęs ir dėl skausmų nesiskundė. Jis atsimena, kad buvo atvykusi policija. Jam rodos, kad jis nedavė policininkui paaiškinimų ir protokolas nebuvo pasirašytas. Kai policininkas pabaigė darbą, vilkiko „Mercedes“ vairuotojas įlipo į savo mašiną ir nuvažiavo į stovėjimo vietą. Jis įlipo į savo mašiną ir nuvažiavo šiam iš paskos, iki stovėjimo vietos, kuri buvo netoli nuo kelio, prie Panevėžio aplinkkelio. Ten jie abu sustojo. Jis apžiūrėjo savo mašiną, plastikines dalis, kurios kabėjo po susidūrimo, ir tęsė kelionę į Latviją. (3 t., b.l. 161-168).
Nukentėjusysis R. B. parodė, kad 2016 m. spalio 28 d. apie 12.10 val. jis su automobiliu „Mercedes Benz“, v.n. (duomenys neskelbtini) važiavo link Panevėžio. Lijo lietus ir priekyje jo sustojo priekyje važiavęs automobilis „Citroen“, jis (R. B.) pristabdė savo automobilį, iš paskos važiavęs automobilis atsitrenkė į jo automobilį. Pajuto smūgį, trenkėsi pečiu į durų rankenėlę. Atsitrenkė automobilis „Mercedes-Benz“. Iš jo išlipo vyriškis, kaip vėliau sužinojo – V. G., ir rusiškai pasakė : „ką tu čia stabdai“, jis paaiškino situaciją apie priekyje stabdžiusi automobilį, V. G. apsiramino, atsiprašė, pripažino kaltę dėl įvykio. Po įvykio jo (R. B.) automobilio galas buvo truputi įlenktas. Užpildė eismo įvykio deklaraciją. Parvažiavus į namus, kitos dienos ryte atsikėlęs pamatė, kad ranka mėlyna, jos negalėjo pakelti. Nuvažiavo į ligoninės priėmimą, ten nustatė, kad yra raumenų plyšimai. Po įvykio turėjo šešių mėnesių nedarbingumą, nes buvo daryta operacija, o po jos buvo ilga reabilitacija. Pareikšto civilinio ieškinio atsisako, nes visą padarytą žalą atligino draudimas. Patirtas išlaidas - 670 eurų bylinėjimosi išlaidas (advokato pagalbai apmokėti) prašo priteisti iš kaltinamojo.
Iš 2017-07-04 Parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. B. parodė vietas Panevėžio rajone, kelyje (duomenys neskelbtini), kurioje įvyko eismo įvykis; kurioje pamatė priekyje sustojusi automobilį, kurioje pradėjo stabdyti, kurioje pajuto smūgį; kurioje sustojo; automobilių išsidėstymą po įvykio (1 t., b.l. 70-78).
Iš 2017-05-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr.G517/2017(05) matyti, kad R. B. nustatyta kairės alkūnės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu ir poodine kraujosruva šioje srityje, kairio viršdyglinio raumens, pomentinio raumens plyšimai, dvigalvio raumens ilgosios galvos sausgyslės plyšimas – nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai susiformavo nuo bukos kairio peties sąnario traumos, galimai ranką sumušant užduotyje nurodyto eismo įvykio metu 2016-10-28. (1 t., b. l. 123-124).
Iš 2016-10-28 Eismo įvykio deklaracijos, matyti, kad joje nurodyta, kad automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis numeris JL 8029, vairuojamas V. G., atsitrenkė į priekyje važiavusio automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo R. B. galinį kairįjį kampą, pažymėta, kad apgadintas automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinis kairysis kampas, o automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris JL(duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis dešinysis kampas. Nurodyta, kad V. G. patvirtino, jog yra atsakingas už padarytą žalą, po kuo yra V. G. parašas. (1 t., b.l. 54).
Liudytojas K. Ž. parodė, kad 2016 m. spalio 28 d. įvykio aplinkybių jis nepamena, tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.
BPK 276 str. 4 d. pagrindu, kitiems byloje įrodymams patikrinti, teismo posėdyje buvo pagarsinti liudytojo K. Ž. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Iš šių parodymų matyti, kad K. Ž. parodė, kad 2016-10-28 dirbo ekipaže kartu su Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyr. patruliu K. M.. Apie 12.17 val. iš Panevėžio apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, kad Panevėžio rajone, važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) susidūrė 4 automobiliai, vienas iš jų sunkiasvoris su latviškais numeriais, dėl kaltės sutaria, bet nori policijos pareigūnų (šią informaciją prisiminė, peržiūrėjęs policijoje registruojamų įvykių registre esančius duomenis apie įvykius, į kuriuos buvo reaguota). Nuvykę į įvykio vietą, esančią kelyje (duomenys neskelbtini) km, rado krovininį automobilį su latviškais numeriais, tikslių krovininio automobilio duomenų: markės, modelio ir valstybinių numerių tikrai neprisimena, kuris stovėjo dešinėje kelio pusėje (žiūrint nuo Ramygalos pusės), tikslių atstumų nežino, priekiu pasisukęs link Panevėžio m. pusės. Kiek prisimena, to krovininio automobilio vairuotojas buvo latvis, pagal apgadintą jo vairuojamo krovininio automobilio priekinę dalį ir netoli stovinčio kito krovininio automobilio su lietuviškais numeriais apgadintą galinę dalį suprato, kad jis atsitrenkė į to kito krovininio automobilio galą. Kokie buvo kito krovininio automobilio su lietuviškais numeriais tikslūs duomenys: markė, modelis ir valstybiniai numeriai neprisimena, prisimena, kad jis stovėjo taip pat dešinėje kelio pusėje (žiūrint nuo Ramygalos pusės). Pabendravus su abiejų krovininių automobilių vairuotojais, paaiškėjo, kad krovininis automobilis su latviškais numeriais atsitrenkė į priekyje jo važiavusį ir stabdžiusį krovininį automobilį su lietuviškais numeriais. Koks atstumas buvo tarp šių stovinčių krovininių automobilių, nežino, taip pat tiksliai neprisimena, kokie buvo jų apgadinimai. Kelių šimtų metrų atstumu nuo šios vietos važiuojant link Ramygalos pusės, važiuojamojoje dalyje stovėjo du lengvieji automobiliai, kurių markių modelių ir valstybinių numerių taip pat neprisimena. Šių stovinčių lengvųjų automobilių situacija buvo analogiška, vienas iš jų buvo atsitrenkęs į ta pačia važiavimo kryptimi priekyje jo važiuojantį kitą automobilį. Kadangi abiejų eismo įvykių aplinkybės nekėlė abejonių, sužalotų asmenų nebuvo, ir tiek vieno lengvojo automobilio, tiek krovininio automobilio su latviškais numeriais vairuotojai pripažino savo kaltes, todėl nurodė jiems, kad čia yra du atskiri eismo įvykiai, ir abu jie gali pildyti eismo įvykio deklaracijas su apgadintų transporto priemonių vairuotojais. Vairuotojams patraukus transporto priemones nuo važiuojamosios dalies ir nuėjus pildyti deklaracijų, jie išvažiavo. Po tiek laiko tiksliai nurodyti, kuris iš jų su kolega bendravo būtent su to krovininio automobilio su latviškais numeriais vairuotoju, negali, nes to tikrai neprisimena. Jei eismo įvykio metu nėra sužalotų asmenų ir eismo įvykio aplinkybės aiškios, automobilių vairuotojams visada nurodo pildyti eismo įvykio deklaraciją, taip pat paaiškino, kad vėliau pasijutus blogai jie gali kreiptis į ligoninės priėmimo skyrių, šiuo atveju jie buvo kviesti dėl to, kad vienas iš eismo įvykio dalyvių yra užsienietis, nes tada daugelis asmenų nežino, ar užpildytos eismo įvykio deklaracijos su užsieniečiais yra galiojančios. (1 t., b. l. 62).
Liudytojas K. M. teismo posėdyje parodė, kad neatsimena 2016 m. spalio 28 d. įvykio aplinkybių. Tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.
BPK 276 str. 4 d. pagrindu, tikslu patikrinti kitus bylos įrodymus, teismo posėdyje buvo pagarsinti liudytojo K. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Iš šių parodymų matyti, kad K. M. parodė, kad peržiūrėjęs policijos registruojamų įvykių registre registruotus įvykius, prisimena, kad 2016-10- 28 dirbo ekipaže kartu su Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyr. patruliu K. Ž.. Apie 12.17 val. iš Panevėžio apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, kad Panevėžio rajone, važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), susidūrė 4 automobiliai, vienas iš jų sunkiasvoris su latviškais numeriais, dėl kaltės sutaria, bet nori policijos pareigūnų. Nuvykę į nurodytą įvykio vietą, rado du apgadintus krovininius automobilius, vienas iš jų buvo su latviškais numeriais, daugiau šių krovininių automobilių duomenų neprisimena. Apie 200 metrų atstumu už jų (žiūrint nuo Panevėžio m. pusės) stovėjo du apgadinti lengvieji automobiliai. Visos transporto priemonės stovėjo pasisukusios link Panevėžio m. pusės. Aiškinantis aplinkybes, paaiškėjo, kad vienas lengvasis automobilis buvo atsitrenkęs į priekyje jo ta pačia važiavimo kryptimi važiavusį ir stabdžiusį kitą lengvąjį automobilį, o krovininis automobilis su latviškais numeriais buvo atsitrenkęs į priekyje jo ta pačia važiavimo kryptimi važiavusį ir stabdžiusį kitą krovininį automobilį. Kokiose tiksliai padėtyse stovėjo transporto priemonės ir kokiais atstumais nutolusios vienos nuo kitų, neprisimena. Kadangi visi eismo įvykių dalyviai buvo nesužaloti, kalti automobilių vairuotojai savo kaltes pripažino, todėl jie užpildė eismo įvykio deklaracijas, tiksliau: lengvųjų automobilių vairuotojai vieną eismo įvykio deklaraciją, krovininių automobilių vairuotojai kitą eismo įvykio deklaraciją, nes čia buvo du atskiri eismo įvykiai. Tiksliai pasakyti, ar kolega bendravo su krovininio automobilio su latviškais numeriais vairuotoju, negali, nes neprisimena, bet mano, jei jis kalbėjo rusų kalba, tai su juo galėjo bendrauti K. Ž.. Šis įvykis buvo įprastas, kaip ir visi, todėl daugiau apie jį nieko papasakoto negali, nes neprisimena. ( 1 t., b.l. 60).
Iš 2016-10-29 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, jo priedo ir schemos matyti, kad eismo įvykio vieta yra Panevėžio rajone, kelio (duomenys neskelbtini), km, kelio dangos būklė - asfaltbetonis, važiuojamosios dalies plotis 6,5 m, vienos eismo juostos plotis 3,2 m, priešingų krypčių srautus skiria siaura ištisinė linija (KET 3 pr. p. 1.1), važiuojamosios dalies kraštą skiria siaura ištisinė linija (KET 3 pr. p. 1.1), įvažiavimą į kelią žymi siaura brūkšninė linija (KET 3 pr. p. 1.7). Schmoje pažymėta automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)judėjimo kryptis - link Panevėžio, pažymėta, kad automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), judėjo ta pačia kryptimi iš paskos. (1 t., b.l. 51-53).
Iš 2017-05-16 Objektų apžiūros protokolo matyti, kad jame aprašytos iš karto po 2016-10-28 įvykusio eismo įvykio R. B. mobiliuoju telefonu užfiksuotos nuotraukos, kuriame fiksuotas eismo įvykyje dalyvavęs automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad apžiūrai pateiktos iš karto po 2016-10-28 įvykusio eismo įvykio mobiliuoju telefonu nukentėjusiojo R. B. fotografuotos penkios nuotraukos, kuriose užfiksuota eismo įvykyje dalyvavusio krovininio automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinė dalis. Nuotraukos vadinasi: „20161028_123524“, „20161028_123533“, „20161028_123553“, „20161028_131450“ ir „20161028_131535“. Pagal užfiksuotus pavadinimus, matosi, kad visos nuotraukos darytos 2016-10-28, laikotarpyje nuo 12:35:24 val. iki 13:15:35 val. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad krovininiam automobiliui „Mercedes-Benz“ apgadinta priekinės dalies dešinioji pusė – sulaužytas priekinis bamperis dešinėje pusėje, iškritęs priekinis dešinysis šviesų žibintas, taip pat atsikabinusios grotelės, esančios iš karto po priekinėje dalyje įmontuotu „Mercedes-Benz“ ženklu. ( 1 t., b. l. 136-139).
Iš 2017-11-13 Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio hidrometeorologijos stoties pažymos „Apie hidrometeorologines sąlygas“ matyti, kad 2016 m. spalio 28 d., 10.52-15.00 val. buvo silpnas lietus. ( 1 t., b. l. 143).
Iš 2018-01-10 (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Latvija) pateiktų duomenų matyti, kad V. G. dirbo (duomenys neskelbtini), krovininės transporto priemonės vairuotoju nuo 2016-10-17 iki 2016-11-04. 2016m. spalio 28 dieną, kai įvyko eismo įvykis, jis vykdė darbo pareigas. (2 t., b. l. 35).
Iš 2018-04-23 Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro rašte „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad jame nurodyta, kad Latvijos draudimo bendrovę AAS „BALTA“ Lietuvoje atstovauja AB „Lietuvos draudimas“ ( J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius). (1 t., b. l. 162),
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikacija
BK 281 str. 1 d. yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Įstatymo saugoma vertybė – transporto eismo saugumas. Papildoma vertybė – žmogaus sveikata. Veika pasireiškia kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimu. Pasekmės – eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Taip pat būtinas priežastinis ryšys tarp pažeidimo ir atsiradusios žalos. Kaltė pasireiškia neatsargumu. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės (KET).
KET 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais.
Techniniu požiūriu, pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui buvo V. G. veiksmai – važiuodamas automobiliu, atsižvelgdamas į greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr.G517/2017(05) matyti, kad R. B. nustatyti sužalojimai - kairės alkūnės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu ir poodine kraujosruva šioje srityje, kairio viršdyglinio raumens, pomentinio raumens plyšimai, dvigalvio raumens ilgosios galvos sausgyslės plyšimas susiformavo nuo bukos kairio peties sąnario traumos, galimai ranką sumušant užduotyje nurodyto eismo įvykio metu 2016-10-28. (1 t., b. l. 123-124).
V. G. kaltę įrodo byloje ištirti įrodymai – nukentėjusiojo R. B. parodymai, specialisto išvada apie jam padarytus sužalojimus, liudytojų K. Ž., K. M. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, schema, paties V. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kita rašytinė bylos medžiaga.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo manymu, visų ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamasis V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d. t.y. jis 2016 metų spalio 28 dieną, apie 12.10 val., Panevėžio rajone, kelio (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas krovininį automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis (duomenys neskelbtini), privalėdamas laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, to nepadarė, nepasirinko saugaus atstumo nuo priekyje jo ta pačia kryptimi tiesiai važiavusio ir prieš kitą priekyje jo važiavusį ir posūkiui į kairę sustojusį automobilį pristabdžiusio krovininio automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamo R. B., ir atsitrenkė į jo galinę dalį, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta krovininio automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo R. B. sveikata.
V. G. padarytas KET taisyklių pažeidimas, kuris lėmė BK numatytų padarinių atsiradimą, padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis), nes iš ištirtų įrodymų darytina išvada, jog V. G. nesuprato daromos veikos rizikingumo ir nenumatė, kad jos padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes, vairavimo patirtį, oro ir vairavimo sąlygas, turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius reiškia asmens pareigą būti atsargiam vairuojant transporto priemonę. Tokia pareiga asmeniui kyla tiek iš turėjimo teisės vairuoti turinio, tiek iš transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus šaltinio, specifikos. V. G. vairuodamas transporto priemonę buvo nepakankamai atidus, nepakankamai dėmesingas, kas ir lėmė KET pažeidimo padarymą, dėl kurio kilo atitinkami padariniai – buvo nesunkiai sutrikdyta R. B. sveikata.
Skirdamas bausmę V. G. teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis, bei atsižvelgia į esmines susiformavusias teismų praktikos skiriant bausmes nuostatas.
Skiriant bausmę V. G. įvertintinas padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis, kurį lemia kilę padariniai. V. G. padarė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta R. B. sveikata. Veika neatsargi, padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo. V. G. atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi. V. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į kaltininko asmenybę. V. G. Lietuvos Respublikoje neteistas, administracine tvarka nebaustas. V. G. šiuo metu nedirba (pagal jo paties parodymus) vedęs.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. G. paskiriant jam BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – baudą, savo dydžiu mažesnę nei sankcijoje nurodytas vidurkis.
Nukentėjusysis R. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 81-120). Teisiamajame posėdyje R. B. parodė, kad draudimo bendrovė jam atlygino padarytą neturtinę žalą ir civilinio ieškinio atsisakė. Įvertinus tai, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 str.).
Nukentėjusiojo R. B. turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 670 Eur (1 t., b.l. 89-90; 4 t., b.l. 151), pripažintinos nukentėjusiojo proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo V. G. nukentėjusiajam R. B..
Iš kaltinamojo Valstybei priteistinos 234 Eur proceso išlaidų (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų).
Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 438 straipsniu, 107 straipsniu,
nusprendžia:
V. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 20 MGL (753 Eur, pagal MGL dydį veikos padarymo metu) dydžio bauda.
Išaiškinti V. G., kad teismo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB bankas Luminor, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos bankas; (įmokos kodas 6801), o dokumentus, patvirtinančius apie sumokėjimą, pristatyti (atsiųsti) Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai, taip pat gali būti sprendžiamas klausimas dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo perdavimo Latvijos Respublikai.
Procesą dėl nukentėjusiojo R. B. pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.
Priteisti iš V. G. 234 Eur proceso išlaidų (advokato atstovavimo) Valstybei.
Priteisti iš V. G. nukentėjusiajam R. B. 670 Eurų jo turėtoms proceso išlaidoms atlyginti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo įteikimo nuteistojo gynėjui gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismą. Išaiškinti proceso dalyviams, kad apeliacinis skundas paduotas BPK 327 straipsnyje, 328 straipsnio 1, 2 ar 4 punkte nurodytais pagrindais ir nesant BPK 325¹ straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, apeliacinėje instancijoje nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
Išaiškinti V. G., kad jis turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir praėjus tokio skundo padavimo terminams, taip pat pareikšti, kad jis dalyvaus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Jei nuosprendis jau pradėtas vykdyti, turintis teisę apeliacine tvarka nagrinėti tą bylą teismas savo iniciatyva ar nuteistojo arba jo gynėjo prašymu gali priimti nutartį sustabdyti nuosprendžio vykdymą.