Utenos apylinkės teismo įsakymas

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėjas Kęstutis Rimkus išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Gražinos Valinčienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

T. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 236 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. C. 2017 m. lapkričio 14 d., apie 7 val., (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kilus konfliktui su sugyventiniu S. K., šluotos mediniu kotu du kartus sudavė S. K. į nugarą, tokiais savo veiksmais savo šeimos nariui – sugyventiniui S. K. sukelė fizinį skausmą.

T. C. 2018 m. spalio 27 d., apie 23 val. 47 min., (duomenys neskelbtini), policijos tarnybiniame automobilyje, būdama įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnį už melagingą įskundimą, pareikšdama pareiškimą apie nusikalstamą veiką, melagingai įskundė, kad 2018 m. spalio 27 d., apie 21 val. 50 min, (duomenys neskelbtini), esančiame name, konflikto metu, neblaivus sugyventinis S. K., trenkė vieną kartą kumščiu jai į kaklo kairę pusę, sukeldamas fizinį skausmą bei abiem rankomis ją pastūmė ir spjovė į veidą, tai yra melagingai įskundė nekaltą asmenį kaip padariusį Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir dėl to S. K. buvo pradėtas persekioti.

T. C. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino ir paaiškino (t 1, b. l. 107-108, 122-123), kad gyvena su sugyventiniu S. K. ir vaikais: M. K. (10 metų) ir E. K. (4 metai). M. K. lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją. E. būna namuose. 2017 m. lapkričio 14 d., apie 6 val., atsikėlusi ruošė sūnui M. pusryčius, kūreno krosnelę. Po pusvalandžio, atskėlė jos sugyventinis ir atėjo į virtuvę. Sugyventinis buvo piktas. Rankoje laikydamas vaikiškus batus, trenkė jai batais per galvą, todėl jai sukėlė fizinį skausmą. Ji sugyventinį pradėjo keikti necenzūriniais žodžiais. Sugyventinis pradėjo ant jos rėkti, priekaištauti. Mano, kad S. K. nepatiko, kad jį keikė, todėl jis du kartus rankos kumščiu jai sudavė į veidą ir pataikė prie akies. Norėdama apsiginti, ji paėmė prie šiukšlių dėžės buvusią šluotą mediniu kotu ir vieną kartą sudavė savo sugyventiniui. Kur jam pataikė, nežino. Gali būti, kad į nugarą. Neatsimena, tačiau gali būti, kad lazdos mediniu kotu sudavė ir antrą kartą jam į nugarą. Medinis kotas buvo jau sutrūnijęs, todėl šluotos kotas lengvai sulūžo. Jie barėsi ir toliau aiškinosi. Ar tuo metu virtuvėje buvo sūnus M., nežino. Dukra E. miegojo ir jų konflikto nematė. Jai išėjus į lauką, sugyventinis taip pat išėjo į lauką. Pro šalį važiavo pasieniečių automobilis. Jie sustojo ir paklausė ar reikalinga pagalba. Ji pasakė, kad reikia kviesti policiją. Pasieniečiai paskambino į policiją. Supranta, kad blogai pasielgė.

Nukentėjusysis S. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (t 1, b. l. 34-35), kad gyvena kartu su sugyventine T. C. ir dviem jų vaikais: M. K. (10 metų) ir E. K. (4 metai). 2017 m. lapkričio 14 d., apie 7 val., jo sugyventinė atsikėlė sūnaus M. suruošti į mokyklą. S. K. gulėdamas lovoje nugirdo, kad sugyventinė su sūnumi bendrauja pakeltu tonu ir ant jo rėkia. Jis atsikėlė ir atėjo į virtuvę. Sūnus prašė, kad mama ant jo nerėktų. Ji uždraudė sūnui neštis į mokyklą tortą, pyragą, priekaištaudama S. K.. Jis prašė T. nusiraminti ir ant vaiko nerėkti. Dėl to tarp jų kilo konfliktas. T. labai susinervino. Paėmusi virtuvėje šluotą mediniu kotu S. K. sudavė vieną kartą į nugarą. S. K. atstūmė ranka ją nuo savęs. Tada ji dar kartą su tos pačios šluotos mediniu kotu S. K. sudavė į nugarą. Po antro smūgio į nugarą sulūžo medinės šluotos kotas. Jis jautė fizinį skausmą dėl abiejų suduotų smūgių. Po suduotų smūgių S. K. nesusivaldė ir vieną kartą ranka sudavė savo sugyventinei į veidą.

Nukentėjusysis M. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (t 1, b. l. 81-84), kad gyvena kartu su mama T., tėčiu S. ir sese E. (4 metai). 2017 m. lapkričio 14 d., ryte, atsikėlė kartu su mama ir ruošėsi į mokyklą. Tėtis atsikėlė vėliau. Mama su tėčiu virtuvėje pradėjo ginčytis. Jie pradėjo ginčytis dėl to, kad tėtis norėjo, kad M. vienus batus apsiautų, o mama sakė autis kitus batus. Taip pat, jie susipyko dėl torto, kurį jam buvo nupirkusi mama gimtadienio dienos proga, kad nusineštų į mokyklą. Konfliktas tarp mamos ir tėčio vyko virtuvėje. Matė, kad mama paėmusi virtuvėje šluotą vieną kartą šluotos kotu trenkė tėčiui per nugarą. Šluota sulūžo į tris dalis. Tada mama paėmė prie židinio buvusią „kačergą“ ir bandė suduoti tėčiui, tačiau nesudavė. Sesuo E. atėjo į virtuvę, kai mama buvo paėmusi „kačergą“. Ji prašė tėčio ir mamos nesimušti ir pradėjo verkti. Iki to laiko ji buvo kambaryje ir miegojo.

T. C. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino ir paaiškino (t 1, b. 2. 63-64, 71-72), kad 2018 m. spalio 27 d., vakare, galimai apie 21 val. 50 min, buvo savo namuose. Namuose buvo sugyventinis S. K. bei jo motina L. S.. S. buvo išgėręs alkoholio. Tarp jų su sugyventiniu kilo konfliktas dėl pinigų. Sugyventinis pasakė, kad tai jo pinigai ir jis juos paėmė. S. spjovė jai du kartus į veidą. Supykęs abiem rankomis pastūmė ją į šalį. Sugyventinis fizinio skausmo jai nesukėlė. Dėl tokio sugyventinio poelgio ji labai įsižeidė, todėl norėdama panervuoti sugyventinį, paskambino į policiją. Atvykusiems policijos pareigūnams melagingai pranešė, kad sugyventinis prieš ją smurtavo, t. y. sudavė jai vieną kartą kumščiu į kaklą ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Policijos pareigūnai ją įspėjo dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Nors ir būdama įspėta dėl atsakomybės ir suvokdama savo veiksmų esmę, policijos pareigūnams davė melagingus parodymus apie nebūtą nusikaltimą. Taip elgėsi, nes buvo labai supykusi ant sugyventinio ir norėjo jam už tai atkeršyti. Dėl jos pranešimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir sulaikytas sugyventinis. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

Liudytoja I. G. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (t 2, b. l. 52-53), kad dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule. 2018 m. spalio 27 d., nuo 19 val., dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu M. Z.. Apie 21 val. 50 min, iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), S. K. smurtauja prieš sugyventinę T. C.. Nuvykę nurodytu adresu, namuose rado blaivią T. C., jos sugyventinį S. K. bei jo motiną L. S.. Alkotesteriu S. K. buvo nustatytas 0,87 promilių girtumas. T. C. nurodė, kad konflikto metu sugyventinis sudavė jai vieną kartą kumščiu į kaklą bei ją pastūmė ir spjovė į veidą, tokiu būdu jai sukėlė fizinį skausmą. S. K. teigė, kad prieš sugyventinę nesmurtavo. Bandydamas ją nuraminti palaikė prispaudęs prie sienos. Apžiūrėjusi T. C. veidą ir kaklą, smurto požymių nepastebėjo. T. C. įspėjo dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą bei pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Moteris vis tiek teigė, kad sugyventinis prieš ją smurtavo, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Vyriausiasis patrulis M. Z., dokumentams įforminti, pasikvietė T. C. į tarnybinį automobilį.

Liudytojas M. Z. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (t 2, b. l. 55-56) analogiškus liudytojos I. G. parodymams, bei patvirtino, kad T. C. parodymais sugyventinis S. K. prieš ją smurtavo, todėl jai buvo sukeltas fizinis skausmas.

2017 m. lapkričio 14 d. asmens apžiūros protokolas patvirtina (t 1, b. l. 54-60), kad apžiūrėjus S. K. ant jo nugaros, kairėje pusėje, užfiksuota apie 2,5 centimetro ilgio pailgos formos žaizda. Nugaros apačioje matomas rusvos spalvos pailgos formos dėmė.

2017 m. lapkričio 15 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina (t 1, b. l. 61-63), kad S. K. pateikė sulaužytą šluotą.

2017 m. gruodžio 18 d. apžiūros protokolas patvirtina (t 1, b. l. 64-68), kad apžiūrėta šluota yra mediniu kotu. Kotas sulūžęs į dvi dalis. Vienos koto dalies ilgis 60 cm, kitos – 59 cm . Koto antgalis apvyniotas mėlynos spalvos izoliacine juosta. Koto antgalio viršuje matomas varžtas.

Įvertinęs nukentėjusiojo S. K., pačios kaltinamosios T. C. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojų M. K., I. G. ir M. Z., paaiškinimus, asmens apžiūros protokolą, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, apžiūros protokolą, teismas pripažįsta, jog šių įrodymų pakanka konstatuoti, kad kaltinamoji T. C. 2017 m. lapkričio 14 d., apie 7 val., mušdama sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sugyventiniui S. K., t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, o 2018 m. spalio 27 d., apie 23 val. 47 min., ji melagingai įskundė policijos pareigūnui apie nebūtą nusikalstamą veiką dėl ko buvo pradėtas S. K. baudžiamasis persekiojimas, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

T. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, atsižvelgia į tai, kad T. C. teisiama pirmą kartą, padarė nesunkius nusikaltimus, bausta administracine tvarka, taip pat į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies ir 236 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji T. C. prisipažino esą kalta, todėl jai skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu (Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).

Civilinio ieškinio nėra.

2018 m. gruodžio 14 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Z. U. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t 2, b. l. 72-73).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. C. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti 120 valandų viešųjų darbų.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki keturių mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti 80 valandų viešųjų darbų.

T. C. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – viešuosius darbus devyniems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti 180 valandų viešųjų darbų.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki šešių mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti 120 valandų viešųjų darbų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtąsias bausmes subendrinti, visiškai jas sudedant, paskirti galutinę subendrintą bausmę – viešuosius darbus dešimčiai mėnesių, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti du šimtus valandų viešųjų darbų.

Paskirtą T. C. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamoji T. C., nesutikdama su bausmės paskyrimu, per keturiolika dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamoji paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, gavęs kaltinamosios prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, o jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.