Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta atsakovo bankrutavusios J. M. individualios įmonės turto pardavimo tvarka bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ir taikymo teisės normų, reglamentuojančių bankrutuojančios individualios įmonės savininko turto pardavimo tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

turto vertinimo ataskaitoje 12 000 Lt įvertinta skerdykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2002 m. lapkričio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 6255 parduota V. P.. Turto vertinimo ataskaitoje nurodytų pastatų – viralinės, tvarto ir daržinės natūroje nėra, nes jie yra sugriuvę prieš 10 metų. Vadinasi, teismas skundžiama nutartimi leido sudaryti niekinę pirkimo-pardavimo sutartį dėl nekilnojamųjų daiktų, kurių nėra bei dėl daikto, kuris jau perleistas trečiajam asmeniui;turto vertinimo ataskaita pripažintina prieštaraujančia imperatyvioms Turto ir verslo pagrindų įstatymo normoms (CK 1.81 str. 1 d.), nes į turto kainą buvo įskaičiuota natūroje neegzistuojančio ir kitiems asmenims priklausančio turto vertė ir tokiu būdu buvo pažeisti apdairumo ir nuosavybės neliečiamumo principai (Turto ir verslo pagrindų įstatymo 5 str. 1 d.). Be to, ataskaitoje nustatyta turto kaina lyginamuoju vertės metodu, pažeidžiant Turto ir verslo vertinimo metodikos nuostatas, nes joje nėra duomenų apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius 12 mėnesių įvykusių analogiškų ar panašaus pobūdžio sandorius; šio metodo taikymo pagrindimo aplinkybes; panašaus turto pasirinkimo pagrindimo aplinkybes, taikytas formules, darytas pataisas ir kt. (58.2 p., 62.1-62.4 p.);teismas, leisdamas parduoti namą, kuris yra atsakovės ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, pažeidė CPK 663 straipsnio 4 dalį. Bankroto administratorius nedėjo pastangų iš pradžių parduoti kitą atsakovui J. M. priklausantį turtą – 4 žemės sklypus ir apie 10 automobilių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas dalyje dėl atskirojo skundo reikalavimo panaikinti turto vertinimo ataskaitą nutraukiamas.

CPK 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacine tvarka gali būti skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys, išskyrus CPK nustatytus atvejus. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad apeliacinio apskundimo objektu gali būti tik pirmosios instancijos teismo sprendimai (nutartys), išskyrus CPK nustatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teisme paaiškėjus, kad pirmosios instancijos teismas priėmė atskirąjį skundą dėl tokios teismo nutarties (ar kitokio pobūdžio dokumento), kuri negali būti apeliacinio apskundimo objektu, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju atsakovė R. M. atskirojo skundo vienu iš reikalavimu prašo panaikinti UAB korporacijos „Matininkai“ 2014 m. kovo 19 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 20A0-1403-0029, kas reiškia, jog apeliantė atskiruoju skundu skundžia vieną iš byloje esančių įrodymų, kuris negali būti laikomas apeliacinio apskundimo objektu bei sudaryti atskirojo skundo dalyką (CPK 306 str. 1 d. 1 p. ir 5 p., 315 str. 2 d. 3 p., 338 str.). Dėl šios priežasties apeliacinis procesas pagal atsakovės R. M. atskirąjį skundą dalyje dėl turto vertinimo ataskaitos panaikinimo nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d., 338 str.).

Atskirasis skundas dalyje dėl reikalavimo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį tenkinamas iš dalies.

Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 23 straipsnyje yra įtvirtinta plati bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo kompetencija, nurodant, kad kreditorių susirinkimas sprendžia ne tik šiame straipsnyje įvardintus klausimus, bet ir kitus kreditorių kompetencijai ĮBĮ įstatymu priskirtus klausimus (ĮBĮ 23 str. 17 p.). Vadovaujantis ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktu bei ĮBĮ 33 straipsniu būtent kreditorių susirinkimas tvirtina bankrutuojančios įmonės turto (bei jos savininko turto, tuo atveju jei bankrutuojanti įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės) pardavimo kainą ir tvarką, nepažeidžiant ĮBĮ nustatytų turto pardavimo taisyklių. Tuo atveju, kai bankrutuojančiai įmonei taikomas supaprastintas bankroto procesas, kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus turto pardavimo klausimus sprendžia teismas (ĮBĮ 13(1) str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas supaprastintame bankroto procese priėmė skundžiamą nutartį, kuria nustatė atsakovo - bankrutuojančios neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko turto pardavimo kainą ir tvarką. Kaip atskirajame skunde nurodė apeliantė ir kaip su apeliante atsiliepime į atskirąjį skundą sutiko atsakovo bankroto administratorius, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje kartu su šešiais atsakovo savininkui priklausančiais pastatais (statiniais), įvardino ir kaip atsakovo savininkui priklausantį septintą pastatą – skerdyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal viešojo registro duomenis 2002 m. lapkričio 21 d. buvo parduotas V. P. (b.l. 31-35). Atsižvelgiant į tai, kad pagal aukščiau minėtas ĮBĮ teisines nuostatas supaprastinto bankroto proceso atveju teismas gali nuspręsti tik dėl bankrutuojančios įmonės ar jos savininko (kuomet bankrutuojanti įmonė yra neribotos civilinė atsakomybės) turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo, naikintina ta skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo patvirtinta trečiajam asmeniui V. P. priklausančio pastato – skerdyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina ir tvarka (CPK 12 str. ir 178 str.). Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai nustatė atsakovo savininkui nepriklausančios skerdyklos pardavimo kainą ir tvarką, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina toje dalyje, kuria nustatyta turto pardavimo pirmosiose varžytinėse kaina, ją mažinant skerdyklos vertės dydžiu (12 000 Lt) nuo 80 000 Lt iki 68 000 Lt.

Atsakovės atskirojo skundo argumentai, kuriais įrodinėjama, jog likusių 3 iš 6 pastatų, kurie buvo aprašyti turto vertinimo ataskaitoje, nėra, atmetami kaip neįrodyti (CPK 12 str. ir 178 str.). Kaip matyti iš turto vertinimo ataskaitos priedų, atsakovo savininkui priklausantys pastatai (įskaitant viralinę, tvartą ir daržinę) buvo apžiūrėti 2014 m. kovo 7 d. bei užfiksuoti nuotraukose (b.l. 28-30, 76). Šie rašytiniai įrodymai paneigia atsakovės atskirajame skunde nurodytas prielaidas, kad pastatų (viralinės, tvarto ir daržinės) nėra jau daugiau kaip 10 metų (CPK 183 str., 185 str.).

Atmetami kaip nepagrįsti ir kiti atsakovės atskirojo skundo argumentai, kuriais deklaratyviai išvardinamos įstatyminės nuostatos, teigiant, kad turto vertintojas jų nesilaikė, rengdamas turto vertinimo ataskaitą (CPK 12 str. ir 178 str.). Kaip matyti iš turto vertinimo ataskaitos turinio, priešingai nei atskirajame skunde nurodė atsakovė, turto vertinimo ataskaitoje buvo paaiškinta, kodėl turtas buvo vertintas lyginamuoju metodu (b.l. 12); buvo palyginta 12 sandorių dėl žemės sklypų ir juose esančių pastatų pardavimo (b.l. 20-21); paaiškinta, kad minėti lyginamieji objektai buvo parinkti, įvertinus jų panašumą į vertinimo objektą (pagal buvimo vietą, paskirtį, plotą, pastato tipą, aukštį) (b.l. 20).

Atmetamas kaip šiai faktinei situacijai netaikytinas atsakovės atskirojo skundo argumentas dėl CPK 663 straipsnio 4 dalies pažeidimo, teismui nesprendus klausimo dėl uždraudimo išieškoti iš paskutinio gyvenamojo namo ar jo dalies, būtinos skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi. Minėta teisinė nuostata taikoma tik tuomet, kai vykdomas sumų, nesumokėtų už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, išieškojimas iš skolininko gyvenamojo namo.

Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis neeliminuoja atsakovės teisės bendradarbiauti su bankroto administratoriumi ir inicijuoti bankroto administratoriaus kreipimąsi į teismą dėl kito nei skundžiama teismo nutartimi nurodyto turto, priklausančio įmonės savininkui ar/ir jo sutuoktinei, pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo.

Apeliacine tvarka išnagrinėjus atsakovės R. M. atskirąjį skundą daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ĮBĮ įtvirtintas teisės normas, reglamentuojančias neribotos civilinės atsakomybės bankrutuojančios įmonės savininko turto pardavimą toje dalyje, kuria nusprendė leisti parduoti ir bankrutuojančios įmonės savininkui nebepriklausantį turtą. Dėl šios priežasties skundžiama Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis pakeičiama, panaikinant nutarties dalį, kuria leista parduoti pastatą – skerdyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį trečiajam asmeniui V. P., bei sumažinant turto pardavimo varžytinėse kainą iki 68 000 Lt (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovės R. M. atskirąjį skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti uždarosios akcinės bendrovės korporacijos „Matininkai“ 2014 m. kovo 19 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 20A0-1403-0029.

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutarties dalį, kuria buvo leista parduoti pastatą – skerdyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Prienų r., priklausantį trečiajam asmeniui V. P..

Patvirtinti 68 000 Lt turto pardavimo pirmosiose varžytinėse kainą.

Kitoje dalyje Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.