- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-11
- Bylos Nr.
- 1A-23-350-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis (pirm.), Bronė Vidzėnienė, Sigitas Bagdonavičius
- Nuteistasis
- G. M.
- Advokatai
- Jonas Milčius
- Kategorijos
Teisėjas Liudvikas Myško Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.8
2007 m. sausio 11 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Sigito Bagdonavičiaus
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. pripažintas kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d., ir nubaustas 60 parų arešto bausme. Arešto bausmę atliekant areštinėje.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
G. M. nuteistas už tai, kad jis, 2006 m. birželio 21d. apie 21 val. savo gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš asmeninių paskatų, įtardamas, jog jo žmona neištikima su V. P. , vieną kartą dešinės rankos kumščiu smogė nukentėjusiajam V. P. į nosį, o jam nuo smūgio pargriuvus ant žemės du kartus spyrė į galvos sritį ir į dešinę ranką, padarydamas nukentėjusiajam nosies ir paakių srities minkštųjų audinių sumušimą, skeveldrinį nosikaulių lūžį, minkštųjų audinių sumušimą dešiniame žaste, tuo nesunkiai sutrikdė V. P. sveikatą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis G. M. prašo Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti skiriant bausmę - laisvės apribojimą arba nuosprendžio vykdymo atidėjimą tam tikram laikotarpiui. Skunde nurodo, kad suprato, jog pasielgė nevisiškai teisėtai, dėl ko gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, įsipareigojo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Apylinkės teismas paskirdamas už nesunkų nusikaltimą 60 parų arešto bausmę, neatsižvelgė į tai, kad žmona nedirba, jis išlaiko 4 mažamečius vaikus, turi nuolatinį darbą. Nurodė, kad dėl tokios paskirtos bausmės jis praras darbą, šeima atsidurs sunkioje materialinėje padėtyje, bei negalės atlyginti nei ligoninei, nei nukentėjusiajam priteistą žalą. Prašo švelninti bausmę už padarytą nesunkų nusikaltimą, kad nebūtų atskirtas nuo 4 mažamečių vaikų, kuriems jis labai reikalingas.
Nuteistojo gynėjas teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visuma, G. M. pagrįstai pripažino kaltu padarius nusikaltimą, už kurį jis yra nuteistas. Savo kaltės skunde neginčija ir nuteistasis.
Nusikalstamą veiką, už kurią skundžiamu nuosprendžiu nuteistas, G. M. padarė būdamas 2005-05-19 teistas už apysunkio nusikaltimo padarymą ir turėdamas neišnykusį teistumą, t.y. padarė nusikaltimų recidyvą. Tai rodo, jog G. M. elgesiui ankstesniu nuosprendžiu paskirtoji bausmė jokios teigiamos įtakos nepadarė ir nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti laisvės apribojimu arba taikant bausmės vykdymo atidėjimą.
G. M. naują tyčinį nesunkų nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą. BK 27 str. nustatyta, kad jei asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, jis yra recidyvistas. BK 56 str. nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Apylinkės teismas teisingai parinko bausmės rūšį ir G. M. skyrė trumpalaikio laisvės atėmimo bausmę – areštą.
Skirdamas bausmę G. M. , teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas nusikaltimas yra tyčinis nesunkus ir baigtas, įvertino atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas aplinkybes, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, tai pagrindė faktiniais bylos duomenimis ir BK 54 str. nuostatų nepažeidė, paskirdamas trumpalaikio laisvės atėmimo bausmę – areštą, kuri savo dydžiu artimesnė šios bausmės vidurkiui. Paskirta bausmė nei rūšimi, nei trukme nėra aiškiai per griežta, todėl švelninti ją nėra pagrindo. Šiuo atveju aplinkybė, kad G. M. praras darbą, šeima atsidurs sunkioje materialinėje padėtyje, bei negalės atlyginti nei ligoninei, nei nukentėjusiajam priteistą žalą, negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Ši bausmė atitinka bausmės paskirties nuostatas, ja nepažeidžiamas asmenų lygybės prieš įstatymą principas ir užtikrinamas teisingumo įgyvendinimas.
Tokiu būdu, apylinkės teismo nuosprendis teisėtas, pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Nuteistojo G. M. apeliacinį skundą atmesti.