Vilniaus apygardos teismo įsakymas

A. K. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą kai dėl to negalima iš dalies nustatyti ūkio subjekto veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ar turtą, t. y.:

jis, nuo 2019 m. gegužės 31 d., būdamas juridinio asmens UAB „A.“, kodas (duomenys neskelbtini), įregistruoto juridinių asmenų registre nuo (duomenys neskelbtini)., adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, organizuodamas įmonės UAB „A.“ vardu siuntų pervežimo veiklą, žinodamas, kad pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“;

pažeisdamas to paties įstatymo 4 straipsnio nuostatas, kuriose nurodyta, kad “ūkio subjektai apskaitą turi tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „į apskaitą būtų įtrauktos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”; 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”;

Žemesnės instancijos teismas

pažeisdamas 1991 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 (2017 m. sausio 1 d. Nr. XII-2508 redakcija) 4 straipsnio 7 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji asmenys ir draudėjai“; to paties įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos“, to paties įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad “Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus”;

Žemesnės instancijos teismas

jis, veikdamas tyčia, suvokdamas savo veikimo pavojingus padarinius, numatydamas, kad nebus galima iš dalies nustatyti UAB „A.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. organizavo apgaulingą įmonės UAB „A.“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir siekdamas išvengti mokesčių, UAB „B.“ buhalterei A. N., nieko nežinojusiai apie jo daromas nusikalstamas veikas, pateikė neteisingus duomenis, dėl ko ji (A. N.) įrašė į deklaracijas ir į nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, t. y.

laikotarpiu nuo 2019 m. spalio iki 2021 m. lapkričio 30 d. UAB „A.“ darbuotojams išmokėjo, bet jokiais dokumentais neįformino ir apskaitos registruose neapskaitė darbo užmokesčio ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos nedeklaravo GPM nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 5 eilutėje), ne mažiau 57 482,41 Eur (2019 m. spalio-gruodžio mėn. – 2 173,91 Eur, 2020 m. – 13 957,14 Eur ir 2021 m. sausio-lapkričio mėn. – 41 351,36 Eur) ir nuo išmokėtų, bet neapskaitytų 57 482,41 Eur (2019 m. spalio-gruodžio mėn. – 2 173,91 Eur, 2020 m. – 13 957,14 Eur ir 2021 m. sausio-lapkričio mėn. – 41 351,36 Eur) priskaičiuoto 92 871,46 Eur (2019 m. spalio-gruodžio mėn. – 3 427,70 Eur, 2020 m. – 21 413,91 Eur ir 2021 m. sausio-lapkričio mėn. – 68 029,85 Eur) darbo užmokesčio, SODRAI pateiktuose SAM pranešimuose „pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį“ (forma SAM07) ir SAM pranešimų prieduose „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos“ (forma SAM3SD, A11 ir A12 laukeliuose), Bendrovė neapskaičiavo, neišskaitė ir nesumokėjo įmokų SODRAI - 19 891,56 (18 247,82+1 643,74) Eur (2019 m. spalio-gruodžio mėn. – 729,07 Eur (668,41+60,66), 2020 metais – 4 554,79 Eur (4 175,73 + 379,06) ir 2021 m. sausio-lapkričio mėn. – 14 607,70 Eur (13 403,68+1 204,02)), t. y. neapskaičiavo ir valstybės biudžetui nesumokėjo mokesčių 37 032,79 Eur, iš jų: ir 17 141,23 Eur GPM ir 19 891,56 Eur VSD įmokų;

neįformino ir į UAB „A.“ apskaitą neįrašė paslaugų pardavimo 277 200,00 Eur, tame tarpe – 48 109,09 Eur PVM apskaitos dokumentais (PVM sąskaitose faktūrose), t. y. neapskaičiavo ir valstybės biudžetui nesumokėjo 48 109,09 Eur PVM,

tokiu būdu A. K. laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., siekdamas išvengti įmonės UAB „A.“ mokėtinų mokesčių, organizavo apgaulingą įmonės UAB “A.“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti įmonės UAB „A.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir tuo padarė 85 141,88 Eur dydžio turtinę žalą valstybės biudžetui.

Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir 220 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

UAB „A.“, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, kai dėl to negalima iš dalies nustatyti ūkio subjekto veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ar turtą, t. y.:

juridinio asmens UAB „A.“, kodas (duomenys neskelbtini), įregistruoto juridinių asmenų registre nuo (duomenys neskelbtini)., adresu (duomenys neskelbtini), kurio naudai ir interesais, juridinio asmens vardu, laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 11 d. veikė direktorius A. K., kuris, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu, bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, organizuodamas įmonės UAB „A.“ vardu siuntų pervežimo veiklą, žinodamas, kad pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“;

Žemesnės instancijos teismas

pažeisdamas 1991 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 (2017 m. sausio 1 d. Nr. XII-2508 redakcija) 4 straipsnio 7 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji asmenys ir draudėjai“; to paties įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos“, to paties įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad “Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus”;

Žemesnės instancijos teismas

jis, veikdamas tyčia, suvokdamas savo veikimo pavojingus padarinius, numatydamas, kad nebus galima iš dalies nustatyti UAB „A.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. organizavo apgaulingą įmonės UAB „A.“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir siekdamas išvengti mokesčių, UAB „B.“ buhalterei A. N., nieko nežinojusiai apie jo daromas nusikalstamas veikas, pateikė neteisingus duomenis, dėl ko ji (A. N.) įrašė į deklaracijas ir į nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, t. y.

laikotarpiu nuo 2019 m. spalio iki 2021 m. lapkričio 30 d. UAB „A.“ darbuotojams išmokėjo, bet jokiais dokumentais neįformino ir apskaitos registruose neapskaitė darbo užmokesčio ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM nedeklaravo GPM nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 5 eilutėje), ne mažiau 57 482,41 Eur (2019 m. spalio-gruodžio mėn. – 2 173,91 Eur, 2020 m. – 13 957,14 Eur ir 2021 m. sausio-lapkričio mėn. – 41 351,36 Eur) ir nuo išmokėtų, bet neapskaitytų 57 482,41 Eur (2019 m. spalio-gruodžio mėn. – 2 173,91 Eur, 2020 m. – 13 957,14 Eur ir 2021 m. sausio-lapkričio mėn. – 41 351,36 Eur) priskaičiuoto 92 871,46 Eur (2019 m. spalio-gruodžio mėn. – 3 427,70 Eur, 2020 m. – 21 413,91 Eur ir 2021 m. sausio - lapkričio mėn. – 68 029,85 Eur) darbo užmokesčio, SODRAI pateiktuose SAM pranešimuose „pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį“ (forma SAM07) ir SAM pranešimų prieduose „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos“ (forma SAM3SD, A11 ir A12 laukeliuose), Bendrovė neapskaičiavo, neišskaitė ir nesumokėjo įmokų SODRAI - 19 891,56 (18 247,82+1 643,74) Eur (2019 m. spalio-gruodžio mėn. – 729,07 Eur (668,41+60,66), 2020 metais – 4 554,79 Eur (4 175,73 + 379,06) ir 2021 m. sausio-lapkričio mėn. – 14 607,70 Eur (13 403,68+1 204,02)), t.y. neapskaičiavo ir valstybės biudžetui nesumokėjo mokesčių 37 032,79 Eur, iš jų: ir 17 141,23 Eur GPM ir 19 891,56 Eur VSD įmokų,

neįformino ir į UAB „A.“ apskaitą neįrašė paslaugų pardavimo 277 200,00 Eur, tame tarpe – 48 109,09 Eur PVM apskaitos dokumentais (PVM sąskaitose faktūrose), t. y. neapskaičiavo ir valstybės biudžetui nesumokėjo 48 109,09 Eur PVM,

tokiu būdu A. K. laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. siekdamas išvengti įmonės UAB „A.“ mokėtinų mokesčių organizavo apgaulingą įmonės UAB “A.“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti įmonės UAB „A.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir tuo padarė 85 141,88 Eur dydžio turtinę žalą valstybės biudžetui.

Šiais veiksmais UAB „A.“ padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 2 dalyje. (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

2023 m. balandžio 18 d. apklaustas kaip įtariamasis A. K. parodė, kad jis yra vienasmenis UAB „A.“ akcininkas ir šios įmonės direktorius, įmonė užsiima logistiniais pervežimais Europos Sąjungoje, UAB „A.“ turi 11 mikroautobusų, įmonėje šiuo metu dirba 10 žmonių kartu su juo. Įmonėje dirbo: 1. R. S. įmonėje dirbo nuo 2021 m. kovo 29 d., vairuotoju, gaudavo 1000 Eur atlyginimą, 500 Eur buvo mokama į bank kortelę, kita dalis – 500 Eur buvo duodama grynais pinigais. 2. R. G. įmonėje dirbo nuo 2020 m. lapkričio, jam buvo mokamas 500 Eur atlyginimas grynais pinigais, nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. dirbo įmonėje, gaudavo 1000 Eur atlyginimą, apie 500 Eur į banko kortelę ir apie Eur eurų į rankas. Negali tiksliai atsakyti, nuo kada R. G. dirbo UAB „A.“ neoficialiai, jam reikia patikslinti informaciją. 3. I. C. nuo 2021 m. kovo 8 d. dirbo (duomenys neskelbtini), gaudavo 400 Eur algos, nuo 2021 m. balandžio 30 d. dirbo (duomenys neskelbtini), gaudavo 1200 Eur algos. 4. P. C. nuo 2021 m. gegužės 20 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. dirbo (duomenys neskelbtini), gaudavo 400 Eur per mėn., nuo 2021 m. spalio 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini), gaudavo 800-1000 Eur algos; 5. N. B., dirbo UAB „A.“ nuo 2021 m. kovo 29 d., (duomenys neskelbtini), jam buvo mokamas nuo 800 iki 1000 Eur atlyginimas, nuo šios sumos jam buvo sumokami 500 Eur į banko kortelę. 6. D. M. įmonėje pradėjo dirbti nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d. dirbo (duomenys neskelbtini), gaudavo 400 Eur atlyginimą, nuo 2020 m. gruodžio 11 d. iki 2021 m. kovo 29 d. dirbo (duomenys neskelbtini), gaudavo 800 Eur, nuo 2021 m. kovo 29 d. buvo įdarbintas pagal sutartį, jam buvo mokamas apie 500 Eur atlyginimas, gaudavo į banko kortelę, jis važiuodavo į Estiją. 7. S. Č. įmonėje dirbo nuo 2019 m. spalio 2 d. pagal darbo sutartį, gaudavo apie 500 Eur į banko kortelę. Šiuo metu visi dirbantys darbuotojai yra oficialiai įdarbinti UAB „A.“ ir dirba pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) reikalavimus.

UAB „A.“ sumokės į valstybės biudžetą visus privalomus nesumokėtus GPM, VSD, PSD priskaičiuotus mokesčius, tačiau pagrįstai mano, kad 57 842,41 Eur suma yra taisytina, paskaičiuota specialisto, kaip neapskaitytas darbo užmokestis, mažinant mokestinės prievolės sumą. Laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. įmonė UAB „A.“ savo vardu turėjo apie 10, tikslaus skaičiaus neprisimena, krovinių mikroautobusų, skirtų siuntoms vežioti. Taip pat buvo apie tris priekabas, tikslaus skaičiaus neatsimena. Vienu metu kiek buvo važiuojančių autobusų į reisus neatsimena, priklausomai nuo reisų kiekio. Autobusai kiekvienam įmonės vairuotojui asmeniškai priskirti nebuvo. Į vieną mikroautobusą tilpdavo apie 10 palečių. Mikroautobusui važiuojant į reisus jie ne visada būdavo pilni, ypatingai pandemijos laikotarpiu. Pasitaikydavo, kad reisai būdavo nuostolingi ir planuojamo pelno įmonė negaudavo. Esant tikslui išsaugoti klientus bei likti vežėjų rinkoje, tekdavo vykti, pustuščiais autobusais, dirbti nuostolingai. Neoficialų atlyginimą įmonės darbuotojams mokėdavo jis asmeniškai, kai jie parvažiuodavo iš reiso. Kiek atsiminė vairuotojui už vieną reisą mokėdavo apie 200 Eur, jei į reisą vairuotojai važiuodavo dviese, kiek atsiminė, tai po 150 Eur, kol jie nebuvo oficialiai įdarbinti įmonėje UAB „A.“. Kai vairuotojams sumokėdavo grynuosius pinigus, kaip neoficialų atlyginimą, jie, vairuotojai, jokiuose įmonės buhalterinė sąskaitos dokumentuose nepasirašydavo. Kai jie jau dirbo pagal darbo sutartis, tai į kortelę jie gaudavo apie 500 Eur, o likusius apie 300 grynais pinigais, už juos niekur nepasirašydavo.

Įmonė UAB „A.“ viešai prieinamuose šaltiniuose savo kaip įmonė teikiamų logistikos paslaugų nereklamavo. Tačiau „Viber“ programėlėje buvo sukurtos pokalbių grupės: Vilnius – Lietuva, Vilnius – Latvija, Vilnius – Estija, Vilnius – Praha, Vilnius – Budapeštas, Vilnius – Paryžius. Šiose grupėse UAB „A.“ skelbdavo reisų datas ir laikus, kada išvykta į reisą, maršruto pasikrovimo ir išsikrovimo vietos, išvykimo vieta Vilniuje, kada autobusas grįžta į Vilnių. Taip pat klientai šiose grupėse galėjo matyti visą reiso judėjimą. Taip pat, reiso vairuotojai, klientų užsakymu, nuvykus į vietas užsienyje, fotografuodavo ir keldavo į grupes prekių asortimentą ir jų kainas ir klientas tiesiogiai galėdavo padaryti užsakymą vairuotojui. Vairuotojas klientui pristatydavo užsakytas prekes, už kurias vairuotojas neapmokėdavo, o tai padarydavo kito reiso metu, kai klientas perduodavo pinigus, kad vairuotojas nuvežtų pardavėjui. Kartais už užsakytas prekes vairuotojas atsikaitydavo pinigais, kuriuos prieš reisą duodavo jis, apie 5000 Eur. Tai būdavo jo asmeniniai pinigai, kurie buvo skirti klientų užsakytoms prekėms apmokėti. Vėliau pristačius prekes klientams, jie su juo (A. K.) asmeniškai atsiskaitydavo. Jokio papildomo mokesčio iš klientų už tai neimdavo. UAB „A.“ reisų metu iš Lietuvos veždavo tiek fizinių tiek juridinių asmenų pateiktas siuntas. Priėmus siuntas iš fizinių asmenų, joks dokumentas patvirtinantis siuntos priėmimą išrašomas nebuvo. Kai įmonei UAB „A.“ užsakymus pervežti krovinius ar siuntas užsakydavo juridiniai asmenys, su jais jokia sutartis pasirašoma nebūdavo. Su kai kuriais klientais būdavo užpildomas užsakymo lapas, bet dažniausia užsakymai buvo teikiami arba žodžiu arba pateikiami elektroniniu paštu. Priėmus užsakymą, atvykus vairuotojui į pasikrovimo vietą būdavo išrašomas CMR ir jį lydintys dokumentai. Įvykdžius užsakymą juridiniam asmeniui, užsakovui, jis pats išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą už suteiktas logistikos paslaugas. Juridiniai asmenys pagrinde atsiskaitydavo bankiniais pavedimais. Tačiau buvo ir pavienių atvejų, kuomet klientai atsiskaitydavo grynais pinigais, ir iš anksto apie tai perspėdavo, todėl vairuotojui iš karto jis išrašydavo ir įduodavo klientui nuvežti PVM sąskaitą faktūrą ir grynųjų pinigų priėmimo kvitą. Vėliau jis šiuos dokumentus pristatydavo įmonei, kuri tvarkė buhalterinę apskaitą UAB „B.“, buhalterei A., pavardės neatsiminė.

Vairuotojai S. B., I. C., P. C., D. M., kurie veždavo siuntas į Latviją, Estiją ir po Lietuvą už siuntų pristatymą klientams, klientai mokėjo nuo 1 Eur iki 5 Eur už siuntą, šiuos pinigus sumokėdavo vairuotojui, kuris vykdydavo reisą. Vairuotojas paėmęs pinigus už siuntos logistiką, jokio dokumento, patvirtinančio, kad gavo pinigus už logistinę paslaugą, neišrašydavo. Logistikos paslaugos suma priklausydavo nuo siuntos dydžio. Įmonės UAB „A.“ vairuotojai, kurie važiuodavo į reisus, grįžtant iš reiso į Lietuvą, kartais atgal atveždavo siuntas – vokus, kuriuos vairuotojams perduodavo klientai, ir kuriuose galėjo būtų ir dokumentai, ir pinigai ir buhalterinės apskaitos dokumentai. Už šiuos siuntas – vokus klientai logistikos paslaugas nemokėdavo. Grįžus po reiso į Vilnių, vairuotojai šiuos siuntas – vokus atiduodavo jam, o jis juos išdalindavo klientams, tačiau ir jis už tai logistikos mokesčio neimdavo. Vienu reisu įmonė galėjo gauti pajamų nuo 300 iki 600 Eur. Per visą laikotarpį buvo padaryti apie 308 reisai, tiksliai pasakyti negali, nes atliktų reisų apskaita raštu nebuvo vedama. Galimai įmonė gavo apie 184 800 Eur pajamų, kurių neįtraukė į įmonės apskaitą. Šie pinigai į įmonės UAB „A.“ buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukti, nes tuo laikotarpiu buvo COVID-19 pandemija ir verslui buvo sudėtinga vykdyti veiklą, jis norėjo išsaugoti įmonę, išlaikyti darbuotojus, neprarasti verslo rinkos, todėl priėmė klaidingą ir neteisėtą sprendimą – pažeisti galiojančius įstatymus.

Dėl pas įmonės darbuotojus rastų 348 774,62 Eur paaiškino, jog šie pinigai rasti vokuose, t. y. siuntose, priklauso UAB „A.“ klientams, kurie, naudojosi UAB „A.“ teikiamomis siuntų pervežimo paslaugomis, apie ką jis jau papasakojo. Tiek jis, tiek UAB „A.“ kategoriškai nesutinka, kad nurodyta pinigų suma 348 774,62 Eur būtų traktuojama kaip įmonės turtas. Absoliučiai nepagrįstas teiginys, kad įmonė privalėjo šiuos pinigus įtraukti į įmonės apskaitą, kaip įmonės turtą, nes tai ne įmonės UAB „A.“ pinigai. Pagrįstai teigia, jog nėra tikslus ir pagrįstas teiginys, nurodytas 2022m. gruodžio 12 d. specialisto išvadoje: „kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įmonė UAB „A.“ už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 27 d. iki 2021 m. gruodžio 8 d., suteikė siuntų pervežimo paslaugas Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijoje, fiziniams asmenims be apskaitos dokumentų, viso 308 kartus ir per vieną kartą surinkdavo ne mažiau kaip 1 100 Eur grynų pinigų sumą, t. y. 338 800 Eur sumą, kurios galimai įmonė neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą, ir nuo minėtos sumos neapskaičiavo ir nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių į valstybės biudžetą. Jis mano, kad pateikta specialisto išvada yra netiksli, nes ženkliai viršija realiai įmonės surinktų pajamų sumą už vieną reisą, kuris kaip minėjo buvo nuo 300 iki 600 Eur.

Pripažįsta, kad ne visi uždirbti įmonės pinigai už siuntų gabenimą buvo tinkamai fiksuoti ūkinėse operacijose, dalis pinigų nebuvo įtraukti į įmonės apskaitą, nebuvo įnešami į įmonės banko sąskaitą, kadangi tuo metu buvo COVID-19 pandemija ir verslui buvo sudėtinga vykdyti veiklą, jis norėjo išsaugoti įmonę, išlaikyti darbuotojus, neprarasti verslo rinkos, todėl priėmė klaidingą ir neteisėtą sprendimą – pažeisti galiojančius LR įstatymus, dėl ko gailisi ir išgyvena. Nori atlyginti valstybei padarytą žalą bei įvykdyti savo mokestinę prievolę pagal VMI objektyviai paskaičiuotus UAB „A.“ nesumokėtus mokesčius. Prašo kompetentingą instituciją perskaičiuoti UAB „A.“ nesumokėtus mokesčius bei nustatyti sumą, kurią UAB „A.“ galėtų sumokėti per tam tikrą laikotarpį. Sutinka, kad byla būtų išnagrinėta supaprastino proceso tvarka.

2023 m. gegužės 3 d. papildomai apklaustas kaip įtariamasis A. K. atsakydamas į klausimus parodė, kad vairuotojai, grįždami iš reisų į Lietuvą, apėmę siuntas – vokus iš klientų, nerašydavo siuntos – voko priėmimo dokumentų, kuriuose atsispindėtų siuntos voko – tyrinys. Taip pat, artimiausiu metu ketina pateikti dokumentus, pagrindžiančius, kad siuntos – vokai, kuriuose buvo pinigai, priklauso fiziniams asmenims, klientams. Taip pat papildė, kad R. G. realiai dirbo įmonėje UAB „A.“ nuo 2020 m. lapkričio, jam buvo mokamas 500 Eur atlyginimas grynais pinigais, kuris nebuvo apskaitytas, nes asmuo dirbo be darbo sutarties. Gaudamas pinigus kaip darbo užmokestį, niekur nepasirašydavo. R. G. nuo 2019 m. spalio 27 d. įmonėje UAB „A.“ kartais buvo kviečiams pagal poreikį padirbėti kroviku ne daugiau kaip du kartus per mėnesį. Jam už šį darbą buvo mokamas fiksuotas 125 Eur užmokestis už vieną kartą. Šiuos pinigus jis jam mokėdavo grynais pinigais ir juos gavęs R. G., niekur nepasirašydavo, kad tai buvo jo darbo užmokesti, jis dirbo be darbo sutarties. Taip pat, 2019 m. spalio pabaigoje, įmonei UAB „A.“, R. G. vairuojant įmonei UAB „A.“ priklausantį autobusą, markės neatsimena, buvo išrašyta bauda 10 Eur, už kelių mokestį. Jis leisdavo R. G. kartais paimti įmonei UAB „A.“ priklausantį autobusą, naudoti savo asmeninėms reikmėms, todėl tai galėjo būti tas kartas.

2023 m. gegužės 10 d. papildomai apklaustas kaip įtariamasis A. K.parodė, kad kas liečia automobilio įsigijimą – „Porche Cayenne“, tai jis buvo nupirktas 2019 m. lapkričio mėnesį, jo žmonos, I. K., vardu. Automobilis buvo įsigytas iš įmonės UAB „C.“, už 2 165,90 Eur, taip kaip nurodyta 2019 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitoje faktūroje, tačiau kaip buvo sumokėta – grynais pinigais ar bankiniu pavedimu, dabar pasakyti negali, nes neatsimena. Automobilis buvo pirktas tiesiogiai iš įmonės UAB „C.“, kiek jam žinoma, ši įmonė užsiima automobilių prekyba. Įsigytas automobilis buvo stipriai daužtas – visa priekinė dalis. Jis tokio automobilio ieškojo savo žmonai, I. K., todėl jis ir buvo užregistruotas jos vardu. Minėtu automobiliu jo žmona, I. K., naudojasi iki šios dienos. Taip pat paaiškino, kad jo žmona, žemės sklypų, kurie buvo (duomenys neskelbtini) mikrorajone, Vilniuje, bendrasavininkė, kartu su savo tėvu, A. K.. 2021 m. vasarą minėti sklypai buvo parduoti, o gauta visa pinigų suma už šiuos parduotus sklypus, pagal pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, buvo pervesta jo žmonos, I. K., tėvui. Už kokią tiksliai pinigų sumą buvo parduoti sklypai, pasakyti negali, nes nežino. 2021 m. spalio 3 d. jo žmonai, I. K., jos tėvas už parduotą turtą – žemės sklypus grynais pinigais davė 35 000,00 Eur, pagal pakvitavimą. Žmona, minėtos pinigų sumos į banko sąskaitą neįnešė.

2023 m. spalio 26 d. papildomai apklaustas kaip įtariamasis A. K. parodė, kad pasilieka prie savo, kaip įtariamojo parodymų. Sutinka taikytis su valstybe ir iš dalies atlyginti žalą. Dėl 2021 m. gruodžio 8 d. kratų metu paimtų pinigų iš UAB „A.“ vairuotojų, papildomai nieko papasakoti neturi, nes apie tai jau buvo davęs parodymus ankstesnių apklausų metu. Gali tik papildyti, kad jo reikalauja pinigus grąžinti klientai, kurie žino, kad minėti pinigai yra areštuoti ikiteisminio tyrimo byloje. Taip pat po šios apklausos, pagal reikalavimą bus pateikti dokumentai susiję su 2021 m. gruodžio 8 d. kratų metu iš UAB „A.“ vairuotojų paimtais pinigais.

2023 m. lapkričio 9 d. ir 2023 m. lapkričio 17 d. papildomai apklaustas kaip įtariamasis A. K. parodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 27 d. iki 2021 m. gruodžio 8 d. UAB „A.“ teikdama siuntų pervežimo paslaugas Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijoje, fiziniams asmenims be apskaitos dokumentų, kaip ir buvo ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, viso 308 kartus ir per vieną kartą surinkdavo ne mažiau kaip 900,00 Eur sumą, t. y. viso už minėtą laikotarpį į įmonės UAB „A.“ apskaitą neįtraukė 277 200,00 Eur ir nuo minėtos sumos nesumokėjo privalomų mokesčių į valstybės biudžetą. Prisipažįsta, kad dėl minėtos veikos buvo padaryta žala valstybės biudžetui, nesumokant pardavimo PVM. Minėtus paskaičiavimus gali pagrįsti tik kaip įmonės UAB „A.“ direktorius, savo subjektyviais paskaičiavimais. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo kaltę pilnai pripažįsta, gailisi ir įsipareigoja atlyginti valstybės biudžetui padarytą žalą.

2023 m. gruodžio 18 d. papildomai apklaustas kaip įtariamasis A. K.parodė, kad prisipažįsta savo kaltę, kad dalis atlyginimo darbuotojams buvo mokama grynais pinigais, neatvaizduojant įmonės UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje, dėl ko nebuvo paskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai į valstybės biudžetą. 2023 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apygardos prokuratūros trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Gedvydas Vaivada priėmė nutarimą pakeisti laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygas ir leisti pinigus – 55 870,00 Eur, rastus kratos metu pas jį, gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) ir saugomus AB „Swedbank“ banke, FNTT sąskaitoje, sumokėti žalos atlyginimui: atlikti 19851,56 Eur VSD įmoką, PVM įmoką – 18 837,21 Eur ir GPM įmoka – 17 141,23 Eur. Minėtos pinigų sumos buvo pervestos į VMI ir Sodra atitinkamas banko sąskaitas, pagal konkrečius įmokų kodus. Šiuo metu įmonė UAB „A.“ valstybės biudžetui yra skolinga 29 271,88 Eur, todėl dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo kaltę pilnais pripažįsta, gailisi ir įsipareigoja atlyginti pilnai valstybės biudžetui padarytą žalą.

2023 m. spalio 24 d. apklaustas traukiamo baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovas advokatas Vitalijus Vitkovskis parodė, kad dėl įteikto 2023 m. spalio 24 d. pranešimo apie įtarimą prisipažįsta iš dalies. Prašo vadovautis UAB „A.“ vienintelio akcininko, direktoriaus – šioje byloje įtariamojo A. K. parodymais, kuris veikia įmonės UAB „A.“ naudai. Daugiau dėl pateiktų juridiniam asmeniui UAB „A.“ įtarimų negali pasisakyti ir parodyti.

2023 m. lapkričio 17 d. apklaustas traukiamo baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovas advokatas Vitalijus Vitkovskis parodė, kad dėl įmonės UAB „A.“ padarytos nusikalstamos veiklos, pagal 2023 m. lapkričio 17 d. įteiktą pranešimą apie įtarimą – prisipažįsta visiškai. Prašo vadovautis UAB „A.“ vienintelio akcininko, direktoriaus šioje byloje – įtariamojo A. K. parodymais, kuris veikia įmonės UAB „A.“ naudai. Daugiau dėl pateiktų juridiniam asmeniui UAB „A.“ įtarimų, negali pasisakyti ir parodyti.

2023 m. gruodžio 18 d. apklaustas traukiamo baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovas advokatas Vitalijus Vitkovskis parodė, kad įmonės UAB „A.“ padarytos nusikalstamos veiklos, pagal 2023 m. gruodžio 18 d. įteiktą pranešimą apie įtarimą prisipažįsta visiškai. Prašo vadovautis UAB „A.“ vienintelio akcininko, direktoriaus šioje byloje įtariamojo – A. K. parodymais, kuris veikia įmonės UAB „A.“ naudai. Šiuo metu įmonė UAB „A.“ valstybės biudžetui yra skolinga 29 271,88 Eur PVM, todėl dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo kaltę pilnai pripažįsta, gailisi ir įsipareigoja atlyginti pilnai valstybės biudžetui padarytą žalą. Be to, 2021 m. gruodžio 8 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Gedvydo Vaivados nutarimu buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas 55 870,00 Eur paimtiems kratos metu pas A. K. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Turto saugotoju paskirta FNTT. 2021 m. gruodžio 10 d., 55 870,00 Eur buvo perduoti saugoti įmokant juos į AB „Swedbank“ banke esančią FNTT depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

2023 m. lapkričio 22 d. Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas įtariamojo A. K. prašymas dėl įskaitymo ir žalos atlyginimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 02-6-00034-21, kuriame nurodoma, kad A. K. prisipažino padaręs nurodytas inkriminuojamas veikas pagal 2023 m. lapkričio 17 d. įteiktą pranešimą apie įtarimą, gailisi ir pasižada atlyginti padarytą valstybės biudžetui turtinę žalą.

Prašyme pažymėtina, kad A. K. sutinka, kad iš UAB „A.“ turto ir asmeninio turto, kuriems buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, būtų atliktas 55 870,00 Eur įskaitymas į valstybės biudžetą, o likusią dalį jis įsipareigoja per protingą terminą įskaityti į valstybės biudžetą vėliau. 2023 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Gedvydas Vaivada priėmė nutarimą pakeisti laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygas ir leisti pinigus – 55 870,00 Eur, rastus kratos metu pas A. K. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) ir saugomus AB „Swedbank“, FNTT depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nukreipti žalos atlyginimui: atlikti 19 851,56 Eur mokėjimą įmokos kodu 252, pasirenkant banką https://www.sodra.lt/surenkamosios-saskaitos, mokėjimo paskirtyje nurodant VSD įmoka – 19 851,56, IT byloje Nr. 02-6-00034-21 įmonė UAB „A.“, kodas (duomenys neskelbtini), pagal 2023 m. balandžio 3 d. Nr. (8.1E) DV S-28845 civilinį ieškinį: atliktas mokėjimas 2023 m. gruodžio 4 d; atlikti mokėjimą įmokos kodu 6930, pasirenkant banką https://www.vmi.lt/evmi/saskaitosirimoku kodai, mokėjimo paskirtyje nurodant PVM įmoka – 18 837,21 Eur ir GPM įmoka – 17 141,23 Eur, IT byloje Nr. 02-6-00034-21 įmonė UAB „A.“, kodas (duomenys neskelbtini), pagal 2022 m. gruodžio 15 d. Nr. IBPS-V-3353557-22 specialisto išvadą ir 2023 m. lapkričio 13 d. specialistės patikslinimą – atliktas mokėjimas 2023 m. gruodžio 4 d.

Be kaltinamojo A. K. ir UAB „A.“ įgalioto atstovo advokato Vitalijaus Vitkovskio parodymų, jų kaltę padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina ir kita bylos medžiaga.

2021 m. gruodžio 8 d. N. B., apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad UAB “A.“ vairuotoju dirba nuo 2021 m. pavasario, tikslios datos neatsiminė. Į darbą jį priėmė UAB „A.“ direktorius A. K., su kuriuo yra pažįstamas, juos sieja bendri tolimi giminaičiai. Su juo buvo sudaryta darbo sutartis, kurioje buvo nurodyta, kad yra priimamas į vairuotojo pareigas, mokant minimalų atlyginimą. A. K., priimdamas jį į darbą, pasakė, kad papildomai gaus apie 500 Eur priemoką grynais. Jam toks pasiūlymas tiko. Darbo sutartyje nurodytas atlyginimas vieną kartą į mėnesį buvo pervedamas į jo sąskaitą, o grynus pinigus – 500 Eur į mėnesį jam per du kartus (tikslios mokėjimo datos nebuvo nustatytos) po 250 Eur išmokėdavo A. K.. Šią 500 Eur priemoką gavo nuo darbo pradžios iki lapkričio mėn. imtinai. Gruodžio mėn. mokėjimo dar nebuvo. Gaudamas pinigus grynais, jokiuose dokumentuose, patvirtinančiuose grynųjų pinigų jam išmokėjimą, nepasirašydavo. Daugiau jokie priedai jam nebuvo mokami. UAB „A.“ ofise niekada nebuvo. Nežino, ar įmonė turi ofisą. Su A. K. susitikdavo (duomenys neskelbtini) arba mieste ((duomenys neskelbtini)). Apie UAB „A.“ įsteigimo aplinkybes, banko sąskaitas, buhalterinę apskaitą, veiklą ir kitas su veikla susijusias aplinkybes nieko nežino. Kas yra UAB „A.“ buhalteris ir kasininkas, ar įmonė turi savo vardu eksploatuojamus sandėlius, garažus, stovėjimo aikšteles, nežino. UAB „A.“ vairavo krovininį mikroautobusą „Iveco“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo vežė (duomenys neskelbtini) prekeivių prekes į Latviją, o atgal atvežė vokus su pinigais. Kiekvieną pirmadienį (duomenys neskelbtini) prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) įėjimo maždaug nuo 13-14 iki 21 val. stovėdavo su krovininiu mikroautobusu ir prekeiviai jam atnešdavo siuntinius į Latviją. Ant siuntų būna užrašyti gavėjų vardai ir miesto pavadinimas. Siuntos jam perduodamos su lydinčiais dokumentais, kurie būna priklijuoti prie siuntų arba duodami jam į rankas, arba be dokumentų. Kokie tai būdavo dokumentai, dabar neatsiminė. Kokia dalis siuntinių perduodami be dokumentų, negalėjo tiksliai pasakyti. Didesnioji dalis būna su dokumentais. Siuntų dydis ir kiekis gali būti labai skirtingi. Mažiausias siuntų kiekis būna apie 50, didžiausias – virš 100 vnt. (duomenys neskelbtini) prekeiviai, perduodami siuntinius gabenimui, jam jokių pinigų nesumokėdavo. Surinktus siuntinius veža maršrutu Vilnius-Daugpilis-Kraslava-Preili-Rezekne-Ludza-Vilanai-Balve-Gulbene-Madona-Jekapils ir atgal. Šiuo maršrutu važiuodavo vieną kartą į savaitę – antradieniais. Išvažiuodavo apie 4 val. ryte, grįždavo 20-21 val. Kiekviename iš nurodytų Latvijos miestų sustodavo aikštelėse, kurias jo darbo pradžioje nurodė vienas iš darbuotojų, jo pavardės neatsiminė. Tas darbuotojas važiavo kartu į pirmą reisą. Dažniausiai jo sustojimo vieta būna prie turgaus. Turgaus prekeiviai atsiima atvežtas siuntas ir perduoda jam užklijuotus vokus su pinigais. Ant perduotų vokų būna užrašyti vardai, telefonai, prekybos vietų numeriai. Vokai būna užklijuoti, todėl nežino, kokios pinigų sumos ten būna. Latvijos prekeiviai jam asmeniškai jokių pinigų grynais nemokėdavo. Kratos metu jo bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo paimti vokai su pinigais, kuriuos jis atsivežė iš 2021 m. gruodžio 7 d. reiso. Atsivežtus iš reiso vokus su pinigais perduoda (duomenys neskelbtini) turgaus prekeiviams ketvirtadieniais nuo 9 val. iki 12 val. Tuo metu jo mikroautobusas stovėdavo toje pačioje vietoje prie (duomenys neskelbtini) „D.“ įėjimo ir žmonės ateidavo pasiimti vokų. Kaip, kam ir kokia apimtimi (duomenys neskelbtini) ir Latvijos turgų prekeiviai atsiskaito už transportavimo paslaugas, nežino. Jam niekas niekada jokių grynų pinigų nemokėjo. Tokia tvarka buvo iki jam ateinant dirbti į UAB „A.“, o jis tik tęsė tai kas buvo. Degalus mikroautobusui apmokėdavo su A. K. jam duota UAB „A.“ kortele. Kuro apmokėjimo čekius grįžęs perduodavo A. K.. Jokių ataskaitų apie išlaidas kurui nerašydavo, to iš jo nereikalavo. Ar įmonėje yra vedami kelionių žurnalai, nežino. Jis jokio žurnalo nevedė. Kiek darbuotojų dirbo UAB „A.“, kiek įmonė turi mikroautobusų, tiksliai nežino. Tuo metu, kai jis (duomenys neskelbtini) kraudavo prekes į Latviją, matydavo, kad šalia kraunasi siuntinius dar 2-3 UAB „A.“ mikroautobusai, kurie veža prekes kitu maršrutu į Latviją arba į Estiją. Kraunant prekes (duomenys neskelbtini), kiekvieną kartą į pakrovimo vietą atvykdavo direktorius A. K.. Ką jis veikdavo atvykęs, nežino, nes tuo metu kraudavo krovinį. Jis nėra matęs, kad A. K. (duomenys neskelbtini) prekeiviai būtų mokėję kokius nors pinigus. Iš pranešime apie įtarimą nurodytų asmenų pažįsta D. M., S. Č. ir R. G.. Šie asmenys yra UAB „A.“ vairuotojai. Kur jie gabena prekes ir kaip su jais atsiskaitoma, nežino. Kaltu dėl jam pareikšto įtarimo neprisipažįsta. Jis negalvojo, kad tokiu būdu gabendamas prekes ir vokus su pinigais, darė kažkokią neteisėtą veiklą. Jis nežinojo, kokios pinigų sumos būna vokuose. Nieko nežino apie apgaulingai tvarkomą UAB „A.“ buhalterinę apskaitą ir nesumokėtus mokesčius.

2022 m. balandžio 13 d. N. B. papildomai apklaustas įtariamuoju parodė, kad papildomai nori parodyti, kad kaip minėjo jį į UAB „A.“ įdarbino A. K. (įmonės direktorius) ir su juo buvo sudaryta darbo sutartis, kurioje buvo numatytas darbo užmokestis 645 Eur, neatskaičius mokesčius, į banko kortelę, SEB banko buvo pervedama apie 500 Eur, tiksliau neatsimena, vieną kartą per mėnesį. Taip pat, už kiekvieną reisą jam dar buvo mokama po 250 Eur grynais pinigais, kuriuos jam pagrinde išmokėdavo grįžus po reiso, direktorius A. K.. Gavus grynuosius pinigus, jam A. K. jokiuose dokumentuose, kad jis pinigus gavo, pasirašyti neduodavo. Per mėnesį jis važiuodavo viso 4 kartus, t. y. vieną kartą per savaitę. Viso jis per mėnesį uždirbdavo: 250x4=1000 Eur grynais pinigais ir apie 500 Eur į banko kortelę, gaunasi, kad jis dirbdamas UAB „A,”, vairuotoju, per mėnesį uždirbdavo apie 1500 Eur. Jo maršrutas nuo pat darbo pradžios, t. y. 2021 m. kovo 26 d., UAB „A.“ iki sulaikymo buvo Lietuva-Latvija. Jis išvažiuodavo iš (duomenys neskelbtini) turgaus aikštelės, kur autobusas stovėdavo netoli 7 įėjimo, antradienį ryte. Veždavo įvairius krovinius tiek fiziniams tiek juridiniams asmenims. Jei krovinys priklausydavo juridiniam asmeniui, tai jis važiuodavo į pasikrovimo vietą ir pakrovus jam būdavo pateikiami krovinį lydintys dokumentai: CMR ir kt. Kai siuntinius veždavo juridiniams asmenims, tai atsiskaitymas vykdavo tiesiogiai su įmone, kiek jam yra žinoma. Jei siuntiniai ar kroviniai priklausydavo fiziniams asmenims, tai jie patys pristatydavo juo prie autobuso ir jis pasikraudavo. Jam vykstant į reisą jo vairuojamo autobuso „Iveco daily“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), būdavo užkrauta plius minus apie pusę, bet dažniausiai apie pusę. Į jo vairuojamą autobusą telpa apie 10 euro palečių. Jam išvažiojant krovinius ar siuntinius reiso metu, atiduodant siuntinį ar krovinį fiziniam asmeniui dažniausiai toks asmuo jam paduodavo voką, kuriuose daro prielaidą, būdavo pinigai. Ant vokų būdavo užrašai, dažniausiai su asmens, kuriam voką reikia atiduoti pavarde, kartais nurodytas telefonas, arba vieta (duomenys neskelbtini), kur minėtas asmuo prekiauja. Jam asmeniškai niekada niekas nemokėjo grynais pinigais už tai, kad jis fiziniam asmeniui pristačius siuntinį arba krovinį. Kas ir kam už tokią paslaugą atsiskaitydavo, jis nežino. Tačiau jis girdėjo, iš savo kolegų, dirbančių UAB “A.“, kad siuntos arba krovinio pervežimo kaina yra nuo 2 iki 5 Eur priklausomai nuo dydžio. Grįžus iš reiso į Vilnių, dažniausiai jis grįždavo galima sakyti tuščias, nebent reiso metu kas nors neatsiimdavo priklausančio siuntinio arba krovinio, kurį grąžindavo siuntėjui. Kartais iš reiso jis grįždavo su kroviniu, tačiau jis būdavo juridinio asmens. Grįždavo jis trečiadienį, o ketvirtadienį, dažniausiai jis pats, (duomenys neskelbtini) turgavietės aikštelėje prie autobuso atėjusiems fiziniams asmenims atiduodavo vokus, kuriuos jam paduodavo asmenys atsiimdami siuntinį arba krovinį. Kartais, jei jis turėdavo asmeninių reikalų, minėtus vokus atiduodavo A. K., ir greičiausiai jis pats juos išdalindavo. Pagal darbo sutartį įmonėje UAB „A.“ buvo tik vairuotojas ir į jo pareigas neįėjo jokie darbai susiję su buhalterinės apskaitos organizavimu arba vedimu. 2021 m. gruodžio 8 d. kratos metu pas jį buvo rasti ir paimti vokai su pinigais, kurie buvo surinkti ir parvežti iš reiso, į kurį jis išvažiavo 2021 m. gruodžio 7 d., o grįžo 2021 m. gruodžio 8 d. naktį. Kaip minėjo, vokai buvo surinkti iš asmenų, kuriems buvo pristatyti siuntiniai arba kroviniai ir turėjo būti išdalinti siuntėjams. Taip pat 2021 m. gruodžio 8 d. asmens kratos metu jam priklausančioje rankinėje buvo rastas ir paimtas sąsiuvinis. Minėtą sąsiuvinį labai senai paėmė iš kažkurio autobuso, priklausančio UAB „A.“ ir stovėjusio (duomenys neskelbtini) aiktelėję kaip ir kiti UAV „A.“ priklausantys autobusai. Kas vairavo minėtą autobusą, kokie valstybiniai numeriai, iš kurio jis paėmė minėtą mėlynos spalvos sąsiuvinį, ant kurio nupiešti delfinai, neatsiminė. Jam asmeniškai tyrėjai padavus šį sąsiuvinį šios apklausos metu ir pažiūrėjus kiekvieną lapą, galėjo pasakyti, kad šiame sąsiuvinyje jo ranka darytų rankraštinių įrašų nėra. Sąsiuvinį pasiėmė asmeniniams užrašams, bet taip ir nepasinaudojo.

2022 m. balandžio 13 d. N. B. papildomai apklaustas įtariamuoju parodė, kad 2021 m. gruodžio 8 d. atliktos asmens kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), paimti iš N. B. objektai mobiliojo ryšio telefonas N. B. – „Iphone“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)). Aplikacijoje „Viber“ rastas susirašinėjimas su asmeniu vardu A. K. ir garso žinutės. Paleidžiama garso žinutė atsiusta 2021 rugpjūčio 26 d. abonento A. K. į N. B. mobiliojo ryšio telefone esančia „Viber“ aplikaciją. Garso įrašas rusų kalba, apklausoje pateikiamas vertimas:

A. K. – „klausyk K., o tu pirmadienį... oi antradienį, kai važiavai, normaliai iš visų paėmei? Nes pas tau gavosi visa „buda“ ir priekaba.. pinigų gavosi tik štuka trys šimtai.. Plius L. davė 80..ar 100 tu dar už Lenkiją paėmei.. kažkaip mažai čia surinkai“.

N. B. – „taip L. paėmiau 90..tai čia 180 L... lygtai normaliai iš visų paėmiau.. kai kurie už didesnį maišą ir trys duoda.. ir išeina.. nes čia „buda“ pilna ir priekaba.. nemažai buvo. Nu lygtai normaliai nežinau..“

Dėl pokalbio paaiškino, kad jam pateiktas paklausyti pokalbis vyksta tarp jo ir UAB „A.“ direktoriaus A. K.. A. K. jo klausia apie pinigus, kuriuos jis buvo surinkęs už reiso į Latviją metu fiziniams asmenims nuvežtus ir pristatytus siuntinius. Jis jo klausia, kodėl jis taip mažai surinko pinigų tik „štuką“ tris šimtus. Kiek jis atsiminė, tai tada jis buvo išvykęs į reisą, kuris buvo į Latviją ir pagal pokalbio turinį supranta, kad į reisą buvo išvykęs su pilnai pakrautu autobusu „Iveco“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekaba, kuri taip pat buvo pilnai pakrauta. Kiek atsiminė, tai į priekabą telpa 6-8 euro paletės. Siuntinius pristačius fiziniams asmenims, jie jam sumokėdavo grynais pinigais už siuntinio pristatymą nuo 1 iki 5 Eur. Fiziniai asmenys patys žinodavo kokią pinigų sumą reikia jam paduoti. Jis iš fizinių asmenų paėmęs grynuosius pinigus už siuntos pristatymą, jokio dokumento patvirtinančio pinigų sumokėjimą niekada neišrašydavo. Iš kur fiziniai asmenys žinodavo kiek reikia sumokėti už siuntos pristatymą, jis nežino. Po reiso grįžęs į Vilnių jis surinkus grynuosius pinigus už siuntų nuvežimą fiziniams asmenims, atiduodavo UAB „A.“ direktoriui A. K.. Taip buvo ir po šio reiso, apie kurį kalbama pokalbyje. Nuo jo darbo pradžios iki kratos atlikimo, jis viso su pilnai pakrautu autobusu ir pilna priekaba važiavo daugiausia penkis kartus, ir kai taip važiuodavo į Latviją, tai už pristatytas siuntas iš fizinių asmenų surinkdavo apie 1300 Eur. Jei į reisą Latvijoje važiuodavo su pilnu autobusu, tai už fiziniams asmenims pristatytas siuntas surinkdavo grynais pinigais nuo 600 iki 800 Eur. Jei važiuodavo pakrautas pusę autobuso tai surinkdavo apie 450 Eur.

2021 m. gruodžio 8 d. D. M. apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad pranešimą apie įtarimą perskaitė, įtarimo esmę suprato, jis nežino ar yra kaltas, nes nėra teisininkas, negali vertinti, bet sutinka duoti parodymus ir papasakoti visas aplinkybes, kurios jam yra žinomos. UAB „A.“ jo žiniomis registruota (duomenys neskelbtini). Ji užsiima cargo pervežimais, tai yra vežioja siuntas. Bet ar ten yra kokios nors patalpos jis nežino, nes nėra ten buvęs. Ar „A.“ turi kažkokias kitas patalpas jis nežino. Jo darbas buvo surinkti siuntas (duomenys neskelbtini) turgavietėje, tad jam nereikalingos patalpos. Jis dabar neatsiminė nuo kada bendrovėje dirbo oficialiai, gal koks pusmetis, o realiai pradėjo dirbti, nuo 2020 m. birželio. Iš pradžių padėdavo (duomenys neskelbtini) pakrauti prekes, o vėliau, gal 2020 m. gruodį pradėjo ir vežioti siuntas į Estiją. Jo darbas buvo pasikrauti prekes (duomenys neskelbtini), jas nuvežti į Estiją ir grįžti. Pirmadieniais ir ketvirtadieniais, kaip kada buvo poreikis, ateidavo į (duomenys neskelbtini) turgavietę, kur pasikraudavo prekes ir iš ten jas veždavo į Estiją, paskutiniu metu būdavo vienas reisas į savaitę. Jis nežino kada bendrovė įsteigta. Žino tik, kad yra A. K., kuris yra bendrovės direktorius, o kas akcininkai ir ar yra kitų vadovų, jis nežino. Jis savo darbo mašiną palikdavo (duomenys neskelbtini), arba prie 6 įėjimo, kur įprastai pasikraunam siuntinius, arba už (duomenys neskelbtini) teritorijos esančioje aikštelėje, kur dauguma parkuojasi, arba prie savo gyvenamosios vietos. Nežino kas tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, visus dokumentus, susijusius siuntų vežiojimu, pavyzdžiui CMR, jis atiduodavo tiesiogiai A. į rankas pačiuose (duomenys neskelbtini). Kažkokio konkrečiai susitarimo kada ir kaip perduodami dokumentai, susiję su pervežimais, nebuvo. Progai pasitaikius, pavyzdžiui, kai jis kraudavosi (duomenys neskelbtini) prekes ir atvažiuodavo A. K., jis jam ir perduodavo turimus dokumentus, o taip jie guli pas jį darbo mašinoje ir kai tik pasitaiko galimybė ir perduoda. Visus reikiamus dokumentus išrašydavo A.. Kai jis kraudavosi (duomenys neskelbtini), A. K. atveždavo dokumentus ir pasakydavo, kam paduoti pasirašyti, pavyzdžiui, asmenims, kurie gauna prekes, ir tokius dokumentus jis parsiveždavo su asmenų parašais ir kaip jau minėjo, progai pasitaikius atiduodavo A. K.. Pats dokumentų neišrašinėjo, o A. duotų niekam kitam neperduodavo. Jam atlyginimas 470 Eur buvo pervedamas į kortelę ir jeigu jis per mėnesį turėdavo daugiau reisų, tai tada A. K. jam duodavo grynais pinigais. Vienas jo reisas vertinamas 150 Eur, jeigu per mėnesį turėdavo daugiau kaip tris reisus, tai už juos sumokama grynais. Bet paskutiniu metu retai būdavo daugiau reisų. Anksčiau, gerą pusmetį atgal, jis turėdavo du reisus per savaitę į Estiją, tai tada ir atlyginimą grynais pinigais gaudavo didesnį, maždaug į rankas grynais gaudavo apie 800 Eur. Taip būdavo ne visada, kai turėdavo du reisus per savaitę, bet būdavo, kad važiuodavo tik vieną kartą. Papildomus grynus pinigus už reisus jam mokėdavo A. K., niekur už gautus pinigus nepasirašinėjo. Taip pat, yra buvę atvejų kai buvo gavęs grynųjų pinigų iš asmenų, kurių siuntas veždavo, arba kai grįžęs iš reiso dalindavo vokelius asmenims, kurių siuntas veždavo, tai jie duodavo maždaug po eurą nuo kiekvieno voko, tai visus gautus pinigus už siuntų pervežimą jis visada atiduodavo A. K.. Už gaunamus grynus pinigus jis niekam neduodavo jokių dokumentų. A. K. nereikalavo, kad būtų kažkur fiksuojama iš ko ir kiek gauta, jis pasitikėjo žmonėmis ir visus gautus grynus pinigus be dokumentų atiduodavo A. K.. Gal pačioje darbo pradžioje 2020 m. gruodį – 2021 m. sausį rašė į sąsiuvinį, kuris šiandien paimtas kratos namuose metu, bet paskui neberašydavo ir, kadangi niekada nebuvo problemų, tai ir nefiksavo niekur nei kiek gauna, nei iš ko, nei už ką. Jis gauna algą iš UAB „A.“ sąskaitos, bet nežino nei kokiam ji banke, nei kas daro pavedimus. Kiek jam žinoma, S. Č., R. S., R. G. vairuotojai važiojantys siuntas po vakarų Europą, jis, N. B., P. C., ir . kraunamės (duomenys neskelbtini), padeda vieni kietiems ir jeigu yra daug prekių išvežioja po Latviją ir Estiją. Į Estiją prekes veža tik jis vienas, o kiti į Latviją. I. C. prekes vežioja tik po Lietuvą. Taip pat, yra buvę atvejų, kad jie (jis, N., P.) imam krovinį iš Rygos ir S., R., R. išvežioja tuos krovinius po vakarų Europą (pavyzdžiui, Prahą), o jeigu jie parveža krovinį iš vakarų Europos, tai jie išvežioja po Lietuvą, Latviją, Estiją. Dar buvo S. M. ir P., kurių pavardžių neatsiminė, bet jie nebedirba. Jie, taip pat, padėdavo pakrauti prekes ir veždavo krovinius, jeigu būdavo poreikis. Ar buvo dar kitų darbuotojų UAB „A.“ be jo nurodytų vairuotojų, nežino, visus UAB „A.“ reikalus be krovinių pakrovimo ir gabenimo tvarkydavo su A.. Ar visi jo nurodyti vairuotojai buvo įdarbinti UAB „A.“ ir ar turėjo darbo sutartis, jis nežino, jis turėjo darbo sutartį, bet kada tiksliai ji buvo pasirašyta nežino. Jam atlyginimas 470 Eur buvo pervedamas į kortelę, o jeigu būdavo daugiau kaip trys reisai, tai už likusius mokėdavo grynais pinigais. Jo reisas vertinamas 150 Eur. O jeigu būdavo daugiau krovinių, tai ir mokėdavo daugiau. Atsiminė, buvo atvejis kai važiavo su priekaba pilna krovinių, mokėdavo ir po 200 ar 250 Eur. Jis su A. K. nėra taręsi iš anksto kiek jis mokės už konkretų reisą, praėjus pavyzdžiui mėnesiui, jis susitikęs su A. K. (duomenys neskelbtini) pasakydavo, kad reikia pinigų ir jis pasiskaičiuodavo ir sumokėdavo, niekad nėra jo nuskriaudęs, tai tiksliai ir nežino kiek yra vertinamas koks reisas. Jis taip pat nežino kaip ir kiek yra mokama kitiems vairuotojams, bet mano, kad tokiu pat principu. Pats niekada nėra važiavęs į vakarų Europą, tai nežino, kiek vertinami tokie reisai. Savo darbo mašiną „Iveco“ laikydavo (duomenys neskelbtini) arba kartais prie gyvenamosios vietos, bet kiek jam žinoma, visi autobusiukai, skirti vežti krovinius, kurių yra apie 8 ar 9, yra laikomi (duomenys neskelbtini) turgavietės automobilių stovėjimo aikštelėje arba už (duomenys neskelbtini) teritorijos esančioje stovėjimo aikštelėje. Kiek jam yra žinoma, kiti vairuotojai turi nuosavas lengvąsias mašinas, tad savo autobusiukus laiko (duomenys neskelbtini), na nebent grįžta vėlai iš reiso, tada gal važiuoja namo, bet bendra taisyklė, kad automobiliai, skirti pervežti siuntas, yra laikomi (duomenys neskelbtini) turgavietėje. Kiek jam žinoma, visi autobusiukai, kuriais vežamos siuntos priklauso UAB „A.“. Jam yra priskirtas konkretus autobusiukas, kuriame šiandien atliko kratą „Iveco Daily“, kad niekas kitas jo neprišiukšlintų, o kiek jam žinoma, kiti vairuotojai siuntas veža su tuo, kuris pasitaiko laisvas ir nėra konkrečiai pasiskirstę.

Visi žino, kad jie vežioja siuntas, tai niekas specialiai neužklausinėja ir klientų neieško. Jie, tai yra jo minėti vairuotojai, būna (duomenys neskelbtini) kiekvieną pirmadienį ir žmonės, tai yra (duomenys neskelbtini) prekiaujantys asmenys, suneša siuntas jiems, ir jie atitinkamai pasikraudavo, tai yra, siuntas, kurias reikia pristatyti į Estiją pasikraunu jis, o S. R., R., pasikraudavo siuntas, kurias reikia pristatyti į vakarų Europą, o N., P. ir J. pasikrauna siuntas atitinkamai į Latviją, o I., tas kurias reikia išvežioti po Lietuvą. Darbo organizavimui naudojo bendrą susirašinėjimo „Viber“ programėlėje, ten yra sukurta grupė ir matyti kas konkrečiai ir kur važiuoja ir ką veža, prie jos prijungti vairuotojai ir pastovūs klientai, ir pavyzdžiui žmogus matydamas, kad jis parašė žinutę, kad išvažiuoja į Estiją, jis žino, kada konkrečiai ir kur jis bus. Dažniausiai taip vežioja pastovių klientų siuntas, o jeigu pasitaiko atsitiktinių, tai juos matyt informuoja siuntėjas, kuris matydamas pranešimus bendroje grupėje informuoja gavėją kur reikės atsiimti siuntą. Taip pat, būdavo, kad A. K. parašo pranešimą, kad pavyzdžiui Latvijoje yra siunta, kurią reikia paimti ir ją reiks pristatyti į Budapeštą. Tai vairuotojai, kurie veža siuntas į Latviją arba jis grįždamas iš Estijos paimdavo tą siuntą ir perduodavo vairuotojams, kurie veža siuntas į vakarų Europą, o iš pastarųjų paimam parvežtas siuntas, kurias reikia išvežioti po Lietuvą, Latviją, Estiją.

Jam siuntas (duomenys neskelbtini) atneša fiziniai asmenys, bet ar jie nuo savęs tas siuntas siunčia, ar nuo įmonės, jie nežino. Maršrutus sudarinėja kiekvienas vairuotojas, priklausomai nuo to į kuriuos miestus reikia pristatyti siuntas. Jis, pavyzdžiui, pirmadienį susirinkdavo siuntas ir jau vakare mato į kokius miestus jas turės pristatyti, tada susivedu į „Google“ maršrutą ir ten rodo kiek laiko truks kelionė, visą tą informaciją įmesdavo į minėtą „Viber“ sukurtą bendrą grupę ir pastovūs klientai mato kada ir kur jis bus, dar atskirai po kiekvieno sustojimo jis pasižiūrėdavo koks sekantis ir kiek laiko truks kelionė ir šią informaciją taip pat įmesdavo į tą bendrą grupę „Viber“ programėlėje. Taip daro kiekvienas vairuotojas, ir ten mato ir kitus pranešimus, kaip pavyzdžiui, kad minėjo, kad A. K. parašo kur ir kokį papildomą krovinį reikia paimti. Konkretaus maršruto nėra, tai priklauso nuo to, kokias siuntas gauna nuvežti. Bet vairuotojai yra pasiskirstę konkrečias kryptis, apie ką jau pasakojo anksčiau šios apklausos metu.

Vienu reisu vežamas siuntų kiekis būdavo skirtingas, nes ir siuntų dydžiai skiriasi. Pavyzdžiui, ketvirtadieniais būna labai mažai siuntų, mažiau nei pusė mikroautobuso, o pirmadieniais pilnai pakrauna mikroautobusą, panašiai ir pas kitus vairuotojus. Anksčiau buvo daugiau siuntų. Po to, kai Latvijoje jų autobusiuką buvo sulaikė Latvijos Respublikos muitininkai, kažkaip sumažėjo siuntų, žmonės bijo siųsti per A. K., siunčia per jo konkurentus. Kiek jam žinoma, A. K. dėl to dabar turi daugiau Cargo siuntų, kai siuntinys pakraunamas oficialiai su dokumentais, o pavedimas daromas vėliau už paslaugas. Kaip jau minėjo, jis į Estiją važiuodavo vieną kartą į savaitę. Pasikraudavo pirmadieniais ir antradienį išvežiodavo. Į Vakarų Europą irgi vieną kartą per savaitę, nes ten dideli atstumai. Jie dažniausiai laukia kol bus koks siuntinys į Vakarų Europą, kurį jie parveš iš Latvijos, Estijos ar Lietuvos, ir išvažiuoja trečiadienį. Jam atrodo, kad į Lietuvą ir Latviją būdavo keli reisai, nes pirmadienį ir ketvirtadienį pakrovimai, tai automatiškai, antradienį ir trečiadienį išvežioja po Lietuvą ir Latviją.

Kiek jam yra sakęs A. K., kad yra CMR draudimas. Bet kam jis taikomas jis nežino. Atrodo, kad jis taikomas jų vežamiems kroviniams, bet ar jis taikomas ir tiems kroviniams, kurie iš (duomenys neskelbtini), ar tik tiems, kurie vežami pagal išrašytus CMR, kuriuos duoda pasikraunant Cargo krovinius, jis nežino. Čia galėtų paaiškinti A. K., jam jis yra sakęs, kad turi CMR draudimą, tai jis įsivaizdavo, kad jo vežami kroviniai drausti, bet ar taip yra iš tikrųjų jis nurodyti negali. Jis pildydavo kelionių lapą, ar kaip jis ten vadinasi. A. yra davęs kažkokią formą, kur reikia parašyti datą, kur važiuoja, kilometražą išvažiuojant, parvažiuojant. Jis nežino ar kiti vairuotojai juos pildo. Po kiekvienos kelionės užpildydavo tokį lapą ir atiduodavo A. K.. Vakar (2021 m. gruodžio 7 d.) buvo reise Estijoje, tai irgi turėjo pildyt, bet dar nespėjo, nes grįžo naktį, o ryte atėjo pareigūnai ir nespėjo užpildyti. Jis telefonu nusifotografuoja spidometro parodymus ir pagal tas nuotraukas paskui užpildo. Daugiau jokių, su kelione susijusių dokumentų nepildė. Niekas nieko konkrečiai neorganizuoja, visi pastovūs klientai žino, kad siuntas surenkam pirmadieniais ir ketvirtadieniai ir paskui įmeta informacija į „Viber“ grupę, kur ir kada išvežios, ir ten pastovūs klientai mato visą informaciją. Kas ir kaip paskaičiuoja siuntos vežimo kainą nurodyti negali, nes nežino. Jam atrodo, kad pastovūs klientai tariasi su A. K. ir jam apmoka. Jeigu siunta nedidelė, kaip jau minėjo, tai būna ir 2, ir 5 Eur, kuriuos jam žmonės sumoka grynais, ir jis juos atiduodavo A. K., o didesni kroviniai gal ir brangiau. Būna krovinių, kur parašyta, kad be pinigų, tai gal jie atsiskaito su A. K., bet jis nežino nei kaip paskaičiuojamos kainos, nei kaip vyksta atsiskaitymas. Taip yra su siuntomis į Estiją, o dėl kitų jis nežino, jie su vairuotojais tokiais klausimais nebendrauja ir kiekvienas daro savo darbą. Kiek pinigų surenkama už vieną reisą Lietuvoje ir Latvijoje, nežino o dėl Estijos būna įvairiai – nuo kelių šimtų iki 700. Kai kurie klientai jam duodavo grynais pinigus už siuntas, tai jis juos atiduodavo A. K., o kiti gal atsiskaitydavo kitaip, bet jis nežino.

Kartais išrašydavo pinigų priėmimo kvitą, bet labai retai. Dažniausiai jokie dokumentai klientams neišrašomi, kai jie atsiskaito už vežimo paslaugą. Kaip tie pinigai yra apskaitomi jis nežino, kaip jau minėjo jis juos visus atiduodavo A. K. ir jis galėtų paaiškinti daugiau. Jis niekada nėra išrašęs klientams kažkokių patvirtinančių dokumentų dėl siuntos priėmimo ar išdavimo, jis taip pat nevedė jokių užrašų iš ko paimdavo ir kam atiduodavo. Pačioje pradžioje, kiek atsiminė, gal praeitų metų pabaigoje rašėsi į sąsiuvinį, kuris paimtas per kratą pas jį, bet paskui neberašė. Ant jam priduodamų siuntų būna lapelis, kur būna parašyta kur ir kam turi pristatyti siuntą ir pagal tai jis ir orientuojuosi, planuoja kelionę ir atiduoda nurodytam asmeniui siuntą. O gavęs iš to asmens vokelį su pinigais, tokį kokie buvo paimti pas jį kratos metu, grįžęs jį atiduodavo ant voko nurodytam (duomenys neskelbtini) turgavietės prekeiviui.

Prekes gaunantys asmenys jam į rankas paduoda užklijuotus vokus su pinigais, ant voko būna parašyta kam jį reikia atiduoti. Jis grįžęs iš reiso vaikšto po (duomenys neskelbtini) turgavietę ir vokus išdalina prekių siuntėjams pagal užrašus ant vokų. O vokus, kurie būna skirti A., atiduodavo jam į rankas. Jokių dokumentų dėl tokių vokelių gavimo ar perdavimo jis nepildo ir pats niekur nepasirašinėjo, kad juos gavo ar perdavė. Pinigus skirtus A. K., kuriuos surenku reiso metu, jis grįžęs suskaičiuodavo ir atiduodavo A. į rankas. Ar juos kas nors apskaito jis nežino, kaip jau minėjo, jis jokių dokumentų nepildė.

2022 m. birželio 6 d. D. M. papildomai apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad pasilieka prie savo parodymų, duotų 2021 m. gruodžio 8 d. Papildomai parodė, kad įmonėje UAB “A.“ neoficialiai pradėjo dirbti nuo 2020 m. birželio, tikslios datos neatsiminė. Jį įdarbino A. K., kuris buvo ir įmonės UAB „A.“ direktorius. Nuo minėto laiko iki 2021 m. kovo 26 d., kol buvo sudaryta su juo rašytinė darbo sutartis, jis šioje įmonėje dirbo kroviku, t. y. į autobusus kraudavo siuntas ir jas iškraudavo, jai važiuodavo su kitu vairuotoju į reisą. Jis visada važiuodavo į reisus, kurie buvo į Estiją. Reisas būdavo vieną kartą per savaitę antradienį, keturis kartus per mėnesį. Pirmadienį atvykus į (duomenys neskelbtini) turgavietę, prie 6A įėjimo, kur stovėdavo įmonės UAB „A.“ autobusai, klientai sunešdavo siuntinius, o jis juos pakraudavo į autobusą „Iveco“. Vieno reiso metu į Estiją, jis pakraudavo pusę autobuso, ne daugiau. Pilnas autobusus siuntomis pakraunamas nebuvo. Už tai, kad jis dirbo kroviku, A. K. jam grynais pinigais mokėdavo 150 Eur, už šį darbo užmokestį jis jokiuose dokumentuos nepasirašinėjo, nes kaip minėjo dirbo neoficialiai. Jam UAB „A.“ dirbant neoficialiai nuo 2020 m. birželio iki 2021 m. kovo 26 d., jis dirbdavo ne mažiau kaip du kartus per mėnesį. 2021 m. kovo 26 d. su juo buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, pagal kurią jis įmonėje UAB “A.“ pradėjo dirbti nuo 2021 m. kovo 29 d. vairuotoju. Darbo sutartyje jam buvo numatytas darbo užmokestis, tikslios sumos neatsiminė, kuris jam būdavo pervedamas į banko kortelę apie 470 Eur. Dar su A. K., įmonės direktoriumi buvo sutarta, kad jam už vieną reisą bus mokama 200 Eur, grynais pinigais. Jam pradėjus minėtoje įmonėje dirbti oficialiai jis važinėjo į reisą, kuris buvo į Estiją. Važiuodavo 4 kartus per mėnesį, antradieniais. Kadangi reisais buvo 4 per mėnesį į Estiją, tai jam atlyginimas grynais pinigais išeidavo 800 Eur. Tačiau iš šios 800 Eur sumos, A. K. atskaičiuodavo tą pinigų sumą, kuri jam būdavo pervedama į kortelę ir viso jam grynais pinigais buvo sumokama 330 Eur, už kuriuos jis niekur nepasirašydavo, kai A. K. jam juos mokėdavo. Kai jis jau vienas pradėjo važinėti į reisus, po to kai buvo oficialiai įmonėje įdarbintas, jam nuvežus siuntinius klientams, kaip jau minėjo pirmos apklausos metu, jam jie paduodavo, vokus kuriuose būdavo pinigai ir kuriuos jis vėliau atiduodavo siuntinių siuntėjams. Taip pat, kai kurie asmenys, kurie atsiimdavo siuntas, jam grynais pinigais paduodavo grynuosius pinigus už siuntos pristatymą. Asmenys patys žinodavo kiek jam reikia paduoti grynųjų pinigų už siuntos pristatymą, tačiau kai tuos pinigus jis surinkdavo, asmenims jokio dokumento patvirtinančio pinigų sumokėjimą už siuntos pristatymą neišrašydavo. Iš reiso, už siuntų pristatymą iš asmenų, jis surinkdavo nuo 300 iki 700 Eur ir šiuos pinigus atiduodavo A. K.. Vidutiniškai nuo reiso būdavo A. K. perduodama 500 Eur. Kratos metu, autobuse, kurį jis vairuodavo, „Iveco daily“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rastas sąsiuvinis, A4, formato. Jam pateiktame peržiūrėti sąsiuvinyje, jis mato rankraštinius įrašus, tačiau jo ranka daryti rankraštiniai įrašai yra tik lapuose: 22 lape, jo ranka surašyti jo tuo metu vairuojamo autobuso techniniai duomenys pagal parametrus ir laikotarpį. Taip pat lapo kitoje pusėje – surašyti maršruto adresai. 23 lapo kitoje pusėje, visi rankraštiniai įrašai iki skaičių 1200-12850. Čia tai pat užrašytas maršrutas. Šiuos duomenis jis vedė sau asmeniškai. Kiti sąsiuvinyje esantys rankraštiniai duomenys yra daryti ne jo ranka ir kas juos darė ir ką jie reiškia paaiškinti negalėjo, nes nežino. Minėtą sąsiuvinį jis rado autobuse iš kur jis ten atsirado nežino, paėmė jį, nes norėjo pasižymėti jam reikšmingus dalykus susijusius su reisu ir vairuojamu autobusu. Jam vizualiai pateikti pažiūrėti du segtuvai Nr. 1 ir Nr. 2, ant kurių užrašyta: krata 2021 m. gruodžio 8 d. „Iveco daily“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuose yra įvairūs dokumentai, kurie buvo paimti kratos metu. Paaiškino, kad čia įvairūs dokumentai, kurių neatimdavo tiek siuntinių gavėjai tiek siuntėjai, taip pat čia yra ir jo darbo sutartis (Segtuvas Nr. 2, 38-39 lapai.) Jam vizualiai pateikti pažiūrėti du segtuvai Nr. 3 ir Nr. 4, ant kurių užrašyta: 2021 m. gruodžio 8 d. apžiūra, kuriuose yra įvairūs dokumentai, kurie buvo paimti kratos metu. Paaiškino, kad čia įvairūs dokumentai, kurie buvo prisegti prie vokų, kuriuose buvo pinigai, kuriuos jam reiso metu padavė asmenys, kad jis juos perduotų siuntinio siuntėjui ir kurie buvo iš jo paimti kratos metu 2021 m. gruodžio 8 d. Kaltu prisipažįsta tik dėl to, kad įmonėje UAB „A.“ dirbo neoficialiai, nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2021 kovo 29 dienos. Taip pat, jis nėra atsakingas už įmonės UAB „A.“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir vedimą, kaip ji buvo organizuojama ir vedama nežino, buvo tik vairuotojas ir vykdė direktoriaus A. K. nurodymus.

2021 m. gruodžio 8 d. R. S. apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad pareikšto jam įtarimo esmė suprantama, kaltu neprisipažįsta. Psichinėmis ligomis nesirgo, psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje nėra įrašytas. UAB „A.“ dirba vairuotoju nuo 2021 m. kovo mėn. pabaigos, tikslios datos neatsiminė. Apie galimybę įsidarbinti šioje įmonėje sužinojo iš savo pažįstamo D. M.. Į darbą jį priėmė UAB „A.“ direktorius A. K., su kuriuo buvo pažįstamas iš jaunystės laikų, kai kartu gyveno (duomenys neskelbtini). Su juo buvo sudaryta darbo sutartis, kurioje buvo nurodyta, kad yra priimamas į vairuotojo pareigas, mokant minimalų atlyginimą. A. K., priimdamas jį į darbą, pasakė, kad už papildomus darbus gaus 500 Eur priemoką grynais. Kadangi iš jo lėšų antstoliai vykdo išskaitą, jam toks pasiūlymas tiko. Darbo sutartyje nurodytas atlyginimas vieną kartą į mėnesį buvo pervedamas į jo sąskaitą, o grynus pinigus – 500 Eur į mėnesį jam per du kartus (tikslios mokėjimo datos nebuvo nustatytos) po 250 Eur išmokėdavo A. K.. Šią 500 Eur priemoką gavo 2021 m. balandžio - lapkričio mėn. gruodžio mėn. mokėjimo dar nebuvo. Gaudamas pinigus grynais, jokiuose dokumentuose, patvirtinančiuose grynųjų pinigų jam išmokėjimą, nepasirašydavo. Daugiau jokie priedai jam nebuvo mokami. UAB „A.“ ofise niekada nebuvo, net nežino, ar įmonė turi ofisą. Su A. K. susitikdavo (duomenys neskelbtini) arba prie jo namų (duomenys neskelbtini). Iš UAB „A.“ antspaudo matė, kad įmonės adresas yra (duomenys neskelbtini). Mano, kad tai A. K. gyvenamosios vietos adresas. Apie UAB „A.“ įsteigimo aplinkybes, akcininkus, banko sąskaitas, buhalterinę apskaitą, veiklą ir kitas su veikla susijusias aplinkybes nieko nežino. Kas yra UAB „A.“ buhalteris ir kasininkas, kaip ir kokia apimtimi vykdomas atsiskaitymas grynais pinigais, ar įmonė turi savo vardu eksploatuojamus sandėlius, garažus, stovėjimo aikšteles, nežino. Jis asmeniškai bendravo tik su direktoriumi A. K., iš jo gavo visus nurodymus bei dokumentus. Kiek darbuotojų dirba UAB „A.“, tiksliai nežino. Mano, kad dirba 8-9 vairuotojai. Kiek įmonei priklauso automobilių, tiksliai nežino, bet matė, kad aikštelėje šalia (duomenys neskelbtini) turgavietės, Vilniuje, stovi 5-6 įmonės autobusiukai. Ši aikštelė nėra nuomojama, tai laisvo statymo vieta. Jis kartu su porininku R. G. vairuoja krovininį mikroautobusą Iveco Daily, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kaip supranta, šis automobilis priklauso UAB „A.“. Įmonėje dviem vairuotojams priskiriamas vienas autobusiukas, kuriuo jie gabena prekes ir rūpinasi jo technine priežiūra. Už įmonės veiklos vykdymą atsakingas direktorius A. K.. Jis per Cargo.lt randa užsakymus. Vairuotojai paskirstyti pagal vykimo kryptis – Praha, Budapeštas, Paryžius, pristatant krovinius į šiuos miestus ir pakeliui esančias paskirties vietas. Jis su R. G. veždavo krovinius Prahos kryptimi. Maršrutas būna toks: Vilnius-Lazdijai-Augustovas-Varšuva-Lodze-Vroclavas-Kudave-Slone(Čekija)-Praha. Toks maršrutas yra patogiausias pagal „google maps“. Radęs Cargo.lt užsakymą, A. K., jam į jo mobilųjį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), į „Viber“ programėlėje sukurtą grupę „A. užsakymai“ persiunčia krovinio ekspedijavimo sutartį, kurioje nurodyta pasikrovimo ir iškrovimo vietos, krovinio paėmimo ir pristatymo datos, krovinio svoris, ir nurodo, kuriems vairuotojams skirtas šis užsakymas. Gali būti keli tokie užsakymai. Gavę tokią informaciją, jis ir R. patys susiplanuojame pasikrovimo laiką. Jie veždavo krovinius kiekvieną trečiadienį, nes taip jiems yra patogiau. Grįždavo į Vilnių šeštadienį ryte. Todėl krovinį pakraudavo dažniausiai pirmadienį ir antradienį. Kartais Lietuvoje tekdavo papildomai pasikrauti ir pakeliui kituose miestuose. Kiekvieną kartą, pasikrovus krovinį jie gaudavo CMR (tarptautinį krovinio važtaraštį), kuriame nurodytas krovinio siuntėjas, gavėjas, vežėjas, pristatymo data. Už krovinio saugumą atsakingi jie, vairuotojai, bet CMR garantuoja vežamų siuntų draudimą. Vienu reisu į Prahą tilpdavo 10 europalečių, dažniausiai važiuodavo pilnai pasikrovę, kartais net imdavo priekabą, kurios tūris 15 ar 20 kub. m. Su priekaba važiavo ne mažiau 5 kartų, tikslaus skaičiaus neatsimena. Per jo darbo laikotarpį apie 10 kartų, tikslaus skaičiaus neatsiminė, vežė krovinį nepilnai pasikrovę, t. y. jei mašinos tūris yra 30 kub. m, tai buvo pakrauta apie 20 kub. m. Vidutiniškai vienu kartu veždavo 2-4 užsakovų krovinius. Siuntų dydžiai gali būti labai įvairūs. Į Prahą siuntiniai pristatomi per parą nuo išvykimo iš Vilniaus. Grįžtant jie veždavo krovinius iš Čekijos į Lietuvą. Krovinius Čekijoje pasikraudavo Prahoje ir kitose Čekijos miestuose. Informaciją apie krovinius iš Čekijos, kaip jau minėjo, gaudavo per „Viber“ iš A.. Čekijoje krovinius kraudavo skirtingose šalies vietose. Nėra taip, kad visą laiką veždavo krovinį iš tos pačios vietos. Vykstant į kelionę kiekvienas automobilis turi UAB „A.“ kortelę „Routex“, su kuria apmokėjo degalus. Grįžę iš kelionės, išlaidų degalų įsigijimo čekius ir užpildytas kiekvienam reisui avansines apyskaitas – kelionės lapus grąžindavo A. K.. Avansinės apyskaitos – kelionės lapo formą jam pateikė A. K.. Avansines apyskaitas jis ir R. pildydavo paeiliui. Ar įmonėje vedami kokie nors kelionių žurnalai ar kiti kelionių apskaitos dokumentai, nežino. Pristačius krovinį Prahoje ar Lietuvoje, klientai savo parašu CMR-uose patvirtindavo krivinių gavimą. Po ko pasirašytus CMRus jis arba R. perduodavo direktoriui A. K. (duomenys neskelbtini) aikštelėje arba prie jo namų (duomenys neskelbtini). Kaip kiekvienu atveju UAB „A.“ apskaičiuojama siuntos pervežimo kaina, nežino. Direktorius jiems pateikdavo jau suderintą sutartį, kurioje jau būna nurodyta paslaugos kaina. Kokiu būdu klientai atsiskaito su UAB „A.“ už siuntų pervežimą, nėra informuotas, bet yra tikras, kad atsiskaitoma tik pavedimais, nes kitaip net negali būti. Nemanė, kad už paslaugas su UAB “A.“ būtų buvę atsiskaitoma grynais pinigais. Jis niekada jokių grynų pinigų iš klientų už siuntų pervežimą nėra gavęs. Vykstant į kelionę, jiems pinigai kelionės išlaidoms neduodami, komandiruotės neišrašomos ir komandiruotpinigiai nemokami. Jei nori apsistoti viešbutyje, jį apmokėdavo iš savo lėšų. Kaltu dėl jam pareikšto įtarimo neprisipažino, nes su jokia nusikalstama veika nėra susijęs. Nieko nežino apie apgaulingai tvarkomą UAB „A.“ buhalterinę apskaitą ir nesumokėtus mokesčius.

2022 m. balandžio 5 d. R. S. papildomai apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad įmonėje UAB „A.“ pradėjo dirbti nuo 2021 m. sausio pabaigos, tikslios datos neatsimena, vairuotoju, sutartis neterminuota. Įmonės veikla yra siuntų ir krovinių pervežimas Lietuvoje ir užsienyje. Į darbą jį priėmė A. K., kuris yra jo vaikystės draugas. Pradžioje jam buvo bandomasis laikotarpis, o oficialiai įmonėje, pagal darbo sutartį jis buvo įdarbintas 2021 m. kovo 26 d. Sutartyje numatyta, kad jis įdarbintas vairuotoju ir jam bus mokamas 645 Eur, neatskaičius mokesčių. Atlyginiams, t. y. 645 Eur, neatsikaičius mokesčių, jam buvo mokamas į SEB banko kortelę. Buvo sutarta, kad jam buvo mokamas darbo užmokestis 250 Eur už reisą, arba 300 Eur už reisą jei važiuodavo su nakvyne. Per mėnesį būdavo 4 reisai, t. y. vieną kartą per savaitę. Jei važiuodavo be nakvynės uždirbdavo 1000 Eur, jei su nakvyne 1200 Eur, tačiau iš minėtų sumų buvo atskaičiuojamas oficialus darbo užmokestis, kuris jam būdavo pervedamas į banko kortelę, apie 490 Eur atskaičiavus mokesčius. Grynuosius pinigus jam sumokėdavo UAB „A.“ direktorius A. K., už kuriuos jis jokiuose dokumentuose nepasirašydavo. Viso UAB „A.“ nuo jo darbo pradžios iki 2021 m. gruodžio 8 d., iki tada kai buvo atlikta, dirbo apie 10 darbuotojų, kartu su direktoriumi, tiksliau nežino. Kas įmonėje tvarko buhalterinę apskaitą – neįsivaizduoja. Ar UAB „A.“ turi ofisą, nežino, bent jau jis niekur nebuvo. Įmonėje UAB „A.“ jo darbo laikotarpiu, t. y. nuo 2021 m. sausio pabaigos iki atliktos kratos viso buvo apie 10 autobusų „Iveco“, kurių realiai per mėnesį, jis galvoja, kad važiuoja į reisus apie šešis ar septynis, tiksliai nežino. Pora yra stovinčių, nes jie yra kaip pakaitiniai, jei kuris autobusas sugestų. Jis pagrinde važinėjo su autobusu „Iveco“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) į kurį telpa 10 europinių palečių. Taip pat yra dvi ar trys priekabos, tiksliai neatsimena, tačiau jos naudojamos labai retai. Priekabų talpa, gal kokios 6 europinės paletės. Jis į mėnesį pagrinde turėdavo 4 reisus į Prahą, tai pagrindinis jo reisas. Autobusas stovi, išvažiuoja ir grįžta iš stovėjimo aikštelės, kuri yra už (duomenys neskelbtini) „D.“ paviljono (duomenys neskelbtini) įėjimo. Jam pradėjus dirbti UAB „A.“ vairuotoju, pradžioje kol buvo įdarbintas oficialiai, jis važiuodavo į Budapeštą, kartu S. Č., kuris yra taip pat vairuotojas dirbantis UAB „A.“, kuris jį mokino. Viso jis su S. Č. į Budapeštą važiavo gal 4 kartus. Po to, kai jis buvo įdarbintas oficialiai, jis kartu su A. K. pradėjo važinėti į Prahą. Porą kartų į Prahą važiavo vienas, tačiau nuo 2021 m. birželio pradžios, tikslios datos neatsimena, į Prahą pradėjo važinėti kartu su R. G.. Reisai į užsienį buvo vieną kartą per savaitę: tiek į Budapeštą tiek į Prahą važiuodavo trečiadieniais. Tačiau kai pradėjo važinėti į Prahą, jei važiuojant į minėtą reisą reikėdavo nuvežti siuntinį pakeliui, tai išvažiuodavo trečiadienį, o jei nieko vežti į priekį nereikėdavo, tai išvažiuodavo ketvirtadieniais ir visada grįždavo šeštadieniais anksti ryte. Krovinius, kuriuos reikėdavo nuvežti užsakovams pakeliui važiuojant į Prahą, pagrinde siųsdavo įmonės, kurios duodavo užsakymą UAB “A.“. Jis nuvažiuodavo trečiadienį į jam nurodytą įmonę, kur būdavo pakraunamas jo vairuojamas autobusas, taip pat paduodami krovinį lydintys dokumentai: CMR ar kitus lydinčius dokumentus. Kaip įmonė, kurios siuntinį jis veždavo, atsiskaitydavo už suteiktas pervežimo paslaugas, pasakyti negalėjo, nežino, tačiau jam jokių pinigų niekas už šią paslaugą nemokėjo. Nuvykus į Prahą, jie važiuodavo į turgų, iš kurio buvo vežamos užsakytos prekės į Lietuvą, (duomenys neskelbtini) turgaus prekiautojams. Atvažiavus į Prahos turgų, jo pagrindinis darbas buvo krauti į autobusą prekes, kurias prie autobuso priveždavo prekių pardavėjai. Vieno reiso metu jis iš Prahos pakraudavo prekių pusę arba daugiau autobuso. Buvo gal kokie trys kartai, kad iš Prahos grįžo ir autobusas buvo pakrautas pilnai. Pakrovus autobusą, jis kartu su R. G. grįždavo į Vilnių. Grįžus į Lietuvą, važiuodavo į (duomenys neskelbtini), kur anksčiau jo minėtoje aikštelėje, prekių užsakovams, kuriems parveždavo prekes, jas atiduodavo. Atiduodant prekes, kiek jis atsiminė, R. G. atiduodavo ir dokumentus esančius prie siuntinio, kaip suprato, tuos dokumentus išrašydavo Prahoje prekės pardavėjas. Jam asmeniškai ir kiek žino R. G., bent jau jis niekada nematė, pinigų už siuntų parvežimą, kaip atsiskaitymo, niekada niekas nemokėjo. Kam minėti klientai atsiskaitydavo už tai, kad prekės buvo parvežtos iš Prahos pasakyti negalėjo, nes nežino. Jam nei A. K. nei kitas asmuo, jokių vokų su pinigais, ar grynųjų pinigų prekėms Prahos turguje nupirkti – niekada nedavė, nei kai važiuodavo su porininku dviese, nei kai važiavo kelis kartus vienas. Jis atliko tik vairuotojo ir siuntų pakrovėjo – iškrovėjo funkcijas. Kai į Prahą važiuodavo su R. G., tai matė, kad jis turi vokus su pinigais, tačiau kas jam juos paduodavo jis nežino, mano kad A. K.. Su minėtais vokais R. G., atvykus į Prahos turgų eidavo pas turgaus prekeivius atsiskaityti už užsakytas prekes arba pirkti prekių, kaip jis suprato. Jis asmeniškai visada likdavo prie autobuso, nes jam reikėdavo krauti prekes į autobusą, kurias priveždavo.

Klausimas: ar Jis žinojo, kad įmonės UAB „A.“ direktorius A. K. kiekvieno reiso metu, kai jis važiuodavote kartu su R. G., pastarajam duodavo nuo 5000 iki 10000 Eur, prekėms Prahos turguje nupirkti?

Atsakymas: apie tai jis nieko nežinojo, kaip minėjo nieko bendro su pinigais, vykstant į Prahą, neturėdavo.

Klausimas: prašau paaiškinti, Jums pateikto paskaityti 2021 m. rugsėjo 1 d. 12.19 val. pokalbio, kurio metu Jūs skambinote ir kalbėjote su abonentu (duomenys neskelbtini), P. C., esmę:

„Abonentas-nu atidavei?

S .-I. atidaviau.

Abonentas-aš surinkau 1074.

Aboentas-jo?

Abonentas-švariais...

S .-o aš surinkau 1129...

S .-tai paimk sau biški...

S .-kaip tik gaunasi... nes pas man biški didesnis automobilis.

S .-gali sau 50-60 paimti..

Abonentas-gerai R., niekam nesakyk...“

Atsakymas: kad datos tikslios neatsiminė, tačiau tai galėjo būti, pokalbyje nurodytą dieną, t. y. 2021 m. rugsėjo 1 d. ir jis skambino įmonės UAB „A.“ darbuotojui P. C., kuris taip pat dirba vairuotoju ir važinėja į reisus, kiek jis žino po Lietuvą ir į Latviją. Jis, kiek atsiminė, iš vakaro važiavo į reisą, t. y. į Rygą, kur vežė siuntas, kurios, kiek jam yra žinoma priklausė (duomenys neskelbtini) prekeiviams ir siuntas reikėjo pristatyti klientams. Jo į šį reisą išvažiuoti paprašė A. K., tačiau aplinkybių, kodėl jis turėjo važiuoti neatsiminė. Į Rygą jis važiavo su autobusu „Iveco“, valstybinių Nr. neatsimena, kuris yra mažesnis už jo vairuojamą pagrindinį autobusą, į kurį telpa 8 europinės paletės. Reiso metu į Rygą, buvo užkrautos viso 6 paletės, tiksliau neatsimena. Rygoje jis sustojo turgaus aikštelėje, tikslaus adreso neatsimena, adresą, kur važiuoti, buvo nurodęs A. K.. Atvykus į vietą Rygoje, jis klientams išdalino siuntas. Kiekvienas asmuo, kuris iš jo gavo siuntą, turėjo sumokėti už atvežimą. Jam kiekvienas asmuo, sumokėjo grynais pinigais nuo 2-5 Eur, priklausomai nuo siuntos dydžio. Asmenys atsiimdami siuntą, patys iš anksto jau žinojo kiek turi sumokėti ir jam paduodavo tikslią pinigų sumą grynais pinigais. Tačiau iš kur asmenys žinojo siuntų pervežimo įkainius, jis nežino. Paėmus grynuosius pinigus iš asmenų už atiduotą atvežtą siuntą, jis jokio dokumento patvirtinančio grynųjų pinigų paėmimą, kaip apmokėjimą už atvežtą siuntą, neišrašė. Jam išvykstant į reisą, t. y. į Rygą, A. K. pasakė, kad jam asmenys, kuriems atiduos siuntas, paduos grynuosius pinigus už atvežtas siuntas, o surinktus pinigus, grįžus iš reiso jis turės atiduoti A. K., ką ir padarė grįžęs. Jam A. K. neliepė išrašyti jokio dokumento patvirtinančio grynųjų pinigų paėmimą iš kliento, kuriam atidavė siuntą. Minėto reiso metu, kaip jis sako P. C., kad jis surinko 1129 Eur, kuriuos atidavė A. K.. P. C., jam sako, kad už reisą surinko 1074 Eur už išvežiotas siuntas. O jis jam sako, kad surinko už reisą 1129 Eur. Į kokį reisą P. C. buvo išvažiavęs, pasakyti negalėjo, nes nežino, bet jis, P. C., kaip ir jis įmonėje UAB „A.“ dirbo vairuotoju ir išvežiodavo siuntas. Kam surinktus grynuosius pinigus už išvežiotas siuntas atiduodavo P. C. – nežino. Jis kaltu prisipažino tik iš dalies, t. y. tik dėl to, kad įmonėje UAB „A.“ dirbo neoficialiai nuo 2021 m. sausio pabaigos, tikslios datos neatsimena iki 2021 m. kovo 26 d. Be to, jis nėra atsakingas už įmonės UAB „A.“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir vedimą, ir kaip ji buvo organizuojama ir vedama nežino, buvo tik vairuotojas ir vykdė direktoriaus A. K. nurodymus.

2023 m. kovo 22 d. įtariamuoju papildomai apklaustas S. Č. parodė, kad jam pareikšto įtarimo esmė yra suprantama, dėl pareikšto įtarimo kaltu neprisipažino. Parodė, kad pažįsta visus įtarime nurodytus asmenis. Jie visi išskyrus A. K., yra vairuotojai. Kaip organizuojamas jų̨ darbas, jis nežino. A. K. yra UAB „A.“ direktorius, kuris ir organizuoja siuntų gabenimo procesą, vadovauja kiekvienam vairuotojui, ieško klientų, bei palaiko su jais ryšius. Įmonėje UAB „A.“ jis dirbo nuo 2019 m. spalio pradžios, tiksliau neatsimena. Pradėjo dirbti iškarto oficialiai, t. y. pasirašęs su įmone darbo sutartį. Į darbą̨ jį priėmė̇ A. K., taip pat su juo buvo sutarta dėl jo gaunamo atlyginimo. Darbo sutartyje buvo numatyta, kad jo darbo užmokestis yra minimumas, kurį gaudavo į banko kortelę. Maždaug 2022 m. liepą, jam atlyginimą dokumentuose pakėlė iki 1050 Eur atskaičius mokesčius, kurie jam pervedami Citadele banko kortelę. Komandiruotpinigių ir jokių pinigų grynais negaudavo. Jis važinėdavo pagrinde į Budapeštą su UAB „A.“ priklausančiais autobusais. Tačiau retais atvejais buvo atvejų, kad jį direktorius A. K. siųsdavo važiuoti ir į kitą miestą̨ arba šalį, jei reikėdavo nuvežti krovinį. Tai buvo maždaug kartą per pusmetį. Stabilūs važiavimai į Budapeštą su kroviniais prasidėjo nuo pat jo darbo pradžios įmonėje. Važiuodavo vieną kartą per savaitę - trečiadieniais arba ketvirtadieniais. Iki to laiko būdavo, kad važiuodavo į Budapeštą maždaug keturis kartus per mėnesį̨, o kartais tik du kartus. Reisų skaičius per mėnesį̨ priklausydavo arba nuo jo asmeniškai, kai jis negalėdavo važiuoti į reisą̨ dėl asmeninių priežasčių̨, arba nuo A. K. gebėjimo organizuoti siuntų gabenimą. Retesnį reisų kiekį įtakojo konkurentų veikla, pandemijos laikotarpis ir su juo susiję̨ ribojimai. Kurui užsipilti buvo duodama įmonės UAB „A.“ kortelė. Jo darbo laikotarpiu, nuo darbo pradžios iki kratos atlikimo dienos, įmonėje UAB „A.“, kiek jam žinoma, buvo apie 10 autobusų, kurie yra skirti krovinių pervežimui, bei dvi priekabos. Tačiau vienu metu visi autobusai tikrai nevažinėja, toks tikslus kiekis autobusų būna reisuose per mėnesį̨ - nežino, kadangi darbus organizuoja A. K.. Kokia tiksli autobusų skyriaus, kubatūra, t. y. vieta kroviniams pervežti, pasakyti negali, nes visuose autobusuose ji skirtinga. Jo vairuojamas autobusas „Iveco daily“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) jame telpa 10 palečių̨. Kiek žino, įmonėje UAB „A.“ laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki kratos, kartu su direktoriumi A. K. buvo apie 8 darbuotojus. Ar visi vairuotojai dirbantys UAB „A.“ buvo oficialiai įdarbinti, jam nėra žinoma. Visus reisus, laikotarpiu 2020 m. balandžio 1 d. iki kratos, įmonėje UAB „A.“ organizuodavo direktorius A. K.. Mobilaus ryšio telefono programėlėje „Viber“ buvo sukurtos grupės, kas jas sukūrė jis nežino – tikriausiai A. K., kuriose buvo skelbiama įmonės UAB „A.“ apie organizuojamus siuntų pervežimo reisus Lietuvoje ir užsienyje, t. y. Praha, Paryžius, Budapeštas, Ryga. „Viber“ programėlėje buvo nurodyta, kad yra užsakymas, kurį jam reikia paimti iš̌ konkrečios vietos ir nugabenti į Budapeštą. Užsakymus A. K., jam atsiųsdavo į jo telefone esančią „Viber“ programėlę. Sąraše būdavo nurodytas vardas arba skaičius ir prie jų pinigų suma. Šias pinigų sumas nurodytas sąraše jis surinkdavo dažniausiai (duomenys neskelbtini) turgavietėse. (duomenys neskelbtini) prekeiviai jam perduodavo siuntas, dažniausiai vokus su pinigais, kuriuos turėjo nuvežti į Budapeštą bei perduoti daiktų pardavėjams, o iš ten turėjo atvežti prekių pardavėjų perduotas prekių pirkėjams siuntas. Ar buvo išrašomos prekių pardavėjų dokumentai už prekes nežino, nes viskas buvo supakuota dėžėse, mano kad taip. Kiek buvo pinigų prekių įgijėjų jam duodamose vokuose nežino, nes dažniausiai jie būdavo užklijuoti, tik retkarčiais pinigus paduodavo ne vokuose, dėl ko jam teko juos skaičiuoti, tačiau tai buvo retai. Gali užtikrinti, kad šios lėšos, tai tos lėšos kurios buvo rastos pas jį kratos metu. Kiek supranta šios lėšos nebuvo ir neturėjo buvo apskaitytos UAB ,,A.“ buhalterijoje nes įmonei nepriklausė, o buvo skaitomos kaip siunta- krovinys, kuriuos jis turėjo nuvežti į Budapeštą, pagal A. K. nurodymus. Krovinius veždavo ir iš Lietuvos, tiek fiziniams tiek juridiniams asmenims. Kad autobusui tuščiam nevažiuoti, pasikrovus krovinį Lietuvoje, iš įmonės, kuri pateikdavo užsakymą, po pakrovimo pateikdavo krovinį lydinčius dokumentus, t. y. CMR ir kitus privalomus dokumentus, kurių jis netikrindavo. Už̌ tokio krovinio pervežimą̨, jis jokio užmokesčio neimdavo, apmokėdavo pats paslaugos užsakovas, tačiau kam ir kokiu būdu jis nežino, neabejoja, kad sutartis buvo sudaryta su A. K., nes jis vienintelis organizuodavo įmonės darbą. Nuvykus į Budapeštą, autobusas būdavo pakraunamas prekėmis, kurias iš̌ Lietuvos užsakydavo (duomenys neskelbtini) turgaus prekeiviai. Iš Budapešte esančių prekiautojų surinkdavo lapukus iš prekių pardavėjų, kurias įteikdavo A. K., o jis vėliau nurodydavo, kas liko skoloje. Iš̌ (duomenys neskelbtini) turgaus prekeivių užsakymus priimdavo įmonės UAB „A.“ direktorius A. K., kuris visus užsakymus ir pinigus, užklijuotuose vokeliuose, už̌ būtinas nupirkti prekes, prieš̌ reisą̨ paduodavo jam arba atsiųsdavo „Viberiu“ sąrašą, kiek iš ko turi paimti už klientų planuojamas įgyti prekes. Kartais klientai užsakymus siųsdavo jam, jis juos priimdavo, bei apie tai informuodavo A. K., pinigų klientai jam nemokėjo. Iš kur jam reikia Budapešte Prahoje surinkti užsakymus ir juos apmokėti, būdavo nurodyta ant vokų: ant voko būdavo parašytas bokso, kliento pavadinimas, kad jis žinotų į kokią parduotuvę jis turėjo nueiti, paimti prekę ir paduoti voką̨, arba jam nurodymus atsiųsdavo A. K. „Viberiu“. Kiek jam yra žinoma, tai vokuose, kurie jam būdavo A. K. paduodami užklijuoti, būdavo pinigai, dokumentai, tiksliau pasakyti negalėjo, nes jų̨ neatplėšdavo. Taip pat, parduotuvėje duodavo jam užklijuotus vokelius, kuriuos jis nuveždavo A. K.. Iš̌ Budapešto turgaus pagrinde veždavo batus, rūbus. Grįžtant į Lietuvą autobusas kartais būdavo užkrautas tik pusę, kartais mažiau negu pusę, esamos pilnos talpos, kartais būdavo ir pilnai užkrautas. Parodė, kad jei jokio krovinio iš̌ Lietuvos važiuojant į Budapeštą vežti nereikėdavo, tai jo reisas būdavo ketvirtadienį per pietus, iš̌ (duomenys neskelbtini) esančios bendros automobilių stovėjimo aikštelės, kuri numerio neturi. Jei krovinys iš̌ Lietuvos būdavo, tai reisas būdavo, trečiadieniais, laikas kintantis, iš̌ tos vietos, kur reikėdavo pasikrauti krovinį. Iš̌ Budapešto reiso grįžimas visada būdavo šeštadieniais apie pietus, (duomenys neskelbtini) turgavietėje prie (duomenys neskelbtini) išėjimo. Tenai atvykus, klientai, kurių prekės būdavo parvežtos ateidavo juos atsiimti. Kartu su prekėmis būdavo atiduodavo ir prekių̨ dokumentus, kuriuos išduodavo prekės pardavėjas, jeigu tokie būdavo paduodami. Po reiso įmonės UAB „A.“ direktoriui atiduodavo dokumentus, t. y. CMR, kurie patvirtindavo, kad prekės vežtos iš̌ Lietuvos, pristatymą̨ į vietą. Būdavo kad A. K. nurodymu fotografuodavo prekes, dažniausiai batus ir rūbus ir nuotraukas iškeldavo į bendrą „Viber“ grupę A. K. prašymu. Jam vykstant į reisą̨, dažniausiai, A. K. jam duodavo nuo 5 000 iki 10 000 Eur, tam tikslui, kad jei trūktų̨ pinigų už̌ prekes, taip pat jei (duomenys neskelbtini) klientams papildomai reikės ko nors nupirkti, papildomi užsakymai atsirasdavo jam jau nuvykus ir būnant turguje. Užsakymai būdavo perduodami per „Viber“ programėlėje esančią̨ grupę. Todėl tuos pinigus, pagal esamą užsakymų̨ poreikį išleisdavo. Iš̌ kur A. K. gaudavo tas pinigų sumas, kurias jam paduodavo nuo 5 000 iki 10 000 Eur, pasakyti negali, nežino, jo niekada neklausė, nes jam nerūpėjo. Už̌ siuntas, kurias jis parveždavo, siuntų užsakovai jam jokių pinigų nemokėdavo ir kiek jam yra žinoma, atsiskaitydavo įmonės UAB „A.“ direktoriui A. K., tačiau kokiu būdu grynais pinigais ar pavedimais per banką̨, nežino. Koks buvo tarifas už̌ parvežtas iš̌ Prahos siuntas, tiksliai atsakyti negalėjo. Kiek atsiminė apie 30 Eur už kubą. Jis nebuvo atsakingas už̌ įmonės UAB „A.“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir vedimą, kaip ji buvo organizuojama ir vedama nežino. Buvo tik vairuotojas ir vykdė direktoriaus A. K. nurodymus. Apie UAB „A.“ įsteigimo aplinkybes, akcininkus, banko sąskaitas, buhalterinę apskaitą, veiklą ir kitas su veikla susijusias aplinkybes nieko nežino. Kas yra UAB „A.“ buhalteris ir kasininkas, kaip ir kokia apimtimi vykdomas atsiskaitymas grynais pinigais, ar įmonė̇ turi savo vardu eksploatuojamus sandėlius, garažus, stovėjimo aikšteles, nežino. Jis asmeniškai bendrauja tik su direktoriumi A. K., iš̌ jo gaudavo visus nurodymus bei dokumentus. Parodė, kad kai klientas asmeniškai skambina jam ir tariasi dėl siuntos pervežimo ir yra derinama kaina, jis visada skambino A. K. ir galutinę kainą visada suderino su juo asmeniškai, klientas su juo ir atsiskaitydavo. Jis grynųjų pinigų nerinkdavo, kiek jam žinoma tai darė tik vairuotojai kurie veždavo prekes į Latviją, bei Estiją. Jam nėra žinoma, kaip gauti pinigai už̌ siuntų pervežimo paslaugas, yra apskaitomi įmonės buhalterinėje apskaitoje. Atsiskaitymas su vairuotojais už̌ atliktas transportavimo paslaugas – reisus vykdomas vieną kartą į mėnesį,̨ kai yra mokamas atlyginimas. Jokiais dokumentais nėra įforminami reisai, bei pinigai mokami vairuotojams, nes niekur niekada jam neteko pasirašyti. Kratos metu rasti pinigai nėra įmonės, juos jam perdavė (duomenys neskelbtini) prekeiviai, bei kuriuos A. K. nurodymu turėjo kaip siuntas – krovinį nuvežti į Budapeštą prekių pardavėjams. Taip pat parodė, kad 2020 m. gruodžio 10 d. buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas, todėl dirbdamas UAB „A.“ į reisus važiuodavo tik kaip pagalbinis darbininkas, jo darbas būdavo pakrauti ir iškrauti prekes į autobusą bei kiti darbai, vairuoti autobuso jis neturėjo teisės. Pastovaus partnerio važiuojant į reisus neturėjo. Jis nebuvo atsakingas už̌ įmonės UAB „A.“ buhalterinės apskaitos organizavimą̨ ir vedimą, kaip ji buvo organizuojama ir vedama nežino. Buvo tik vairuotojas ir vykdė direktoriaus A. K. nurodymus. Neprivalėjo nei tvarkyti įmonės buhalterijos, nei išrašyti kokius nors dokumentus, nes neturi tam nei žinių nei gebėjimų, todėl nesant jo kaip įmonės vairuotojo kaltės dėl įtarime nurodytų straipsnių, ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu prašo nutraukti.

2021 m. gruodžio 8 d. įtariamuoju apklaustas I. C. dėl jam pareikšto įtarimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad iš įtarime nurodytų asmenų jis pagal vardus pažįsta visus nurodytus asmenis, jie visi išskyrus A. K. yra vairuotojai. Kaip organizuojamas jų darbas jis nežino. A. K. yra UAB „A.“ direktorius. 2021 m. kovą jis neturėjo darbo, buvo atleistas iš buvusios darbovietės. Kaip ir kokiomis aplinkybėmis viskas vyko, tačiau 2021 m. kovo mėn. jam paskambino A. K. ir pasiūlė dirbti mikroautobuso vairuotoju, tai yra vežioti siuntas po Lietuvos teritorija. Patikslino, prieš tai UAB „A.“ dirbo kroviku, tačiau dirbo tik apie porą savaičių. Su A. K. jie sutarė, kad jeigu į mėnesį bus aštuoni reisai, tuomet jis gaus 1200 Eur į rankas. Jeigu reisų bus mažiau, atitinkamai jis gaus mažiau. Jis su jo pasiūlymu sutiko ir pradėjo dirbti UAB „A.“. Bendrovėje oficialiai jis įdarbintas nebuvo. A. K. jam paaiškino, kad dirbs bandomąjį laikotarpį, o vėliau įdarbins į bendrovę oficialiai. Darbo sutarties su UAB „A.“ nebuvo pasirašyta. Taip jis nuo 2021 m. kovo mėn. neoficialiai dirbo iki 2021 m. gruodžio 8 d. Visu tuo laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio mėn. jis vežiojo siuntas ir nebuvo mėnesio, kad gautų mažesnį atlyginimą, nei buvo sutarta su A. K., tai yra visuomet gaudavo 1200 Eur į rankas. Vėliau, nuo 2022 m. sausio mėn. planavo pakalbėti su A. ir paprašyti sudaryti darbo sutartį. Jo darbo pobūdis buvo toks: UAB „A.“ „Viber“ programėlėje buvo sukūrusi grupes, viena iš jų buvo jo žinioje, ji vadinosi Vilnius – Lietuva 313, prie jos galėjo prisijungti visi asmenys, kurie ketindavo vežti siuntas po Lietuvą. Prie jos buvo pasijungę vairuotojai ir klientai. Šioje grupėje buvo grafikas, kuriame buvo nustatytas grafikas, kada jis turėjo važiuoti į reisą. Jis buvo nusistatęs, kad į reisą važiuoja antradieniais ir penktadieniais. Visi norintys siųsti siuntas žinojo jo darbo grafiką, taip pat visi klientai žinojo, kurioje vietoje jis su mikroautobusu stovi (duomenys neskelbtini). Mikroautobusai buvo skirtingi, tačiau dažniausiai buvo mikroautobusas „Mercedes Sprinter“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) Klientai atvykdavo su siuntiniais į jam nurodytą vietą, tai yra prie (duomenys neskelbtini) įėjimo ir pateikdavo jam siuntas. Siuntų pateikimas jam vyko pirmadieniais nuo 15 iki 22 val., o ketvirtadieniais nuo 6 iki 10 val. Kai kurie asmenys su kroviniu jam pateikdavo sąskaitas faktūras, kurias su kroviniu jis turėjo perduoti asmeniui, kuriam buvo skirtas siuntinys. Tačiau kai kurie ir neduodavo sąskaitų faktūrų. Ant kai kurių siuntų buvo užrašoma, kad sąskaita faktūra yra siuntinio viduje. Krovinio pervežimo kaina priklausydavo nuo svorio ir nuo apimčių. Pervežimo kaina buvo nuo 2 iki 5 Eur, retais atvejais pervežimas kainavo ir 1 Eur. Už pervežimą jam atsiskaitydavo grynais iš karto, perdavus jam siuntinį. Jokie apskaitos dokumentai, apie paimtus pinigus nebūdavo pildomi. Jokių žurnalų apie paimtus pinigus jis nepildė, nors A. iš jo reikalavo pildyti žurnalus. Jis nepildė dėl to, kad neturėjo įgūdžių pildyti tokius žurnalus. Kaip kontroliavo A. krovinių kiekius jis pasakyti negali, nes nežino, kažkaip kontroliavo, nes jam pretenzijų dėl dokumentų pildymo neturėjo. Po to, kai buvo sukrautos visos siuntos, kitą diena jis veždavo siuntas po Lietuvos teritoriją, tai dažniausiai būdavo antradieniais ir penktadieniais. Nuvežus siuntas į siuntos perdavimo adresą jis perduodavo asmeniui siuntą ir iš jo paimdavo vokelius su pinigais skirtus krovinio siuntėjui. Kokios sumos buvo vokeliuose jis nežino, nes neturėjo teisės žiūrėti į vokelių turinį. Paėmęs vokelius jis grįžęs iš reiso perduodavo vokelius prekių siuntėjui. Prekių siuntėjai po reisų patys ateidavo į sutartą vietą ir jiems perduodavo minėtus vokelius. Prekių siuntėjai dažniausiai būdavo vietiniai prekeiviai iš (duomenys neskelbtini) turgavietės. Dažniausiai tai buvo pastovūs klientai. Šiuos klientus žinojo ir pats A. K., todėl matomai jis žinojo, kiek ir kokių prekių kokią dieną jis veš po Lietuvą ir kiek pinigų jis turės parvežti iš reiso. Grįžęs iš reiso jis už pervežimą surinktus pinigus perduodavo A. K.. Pinigus perduodavo arba kitą dieną arba pasitaikius progai. Pinigai būdavo perduodami ne visi, nes reikėdavo išskaičiuoti pinigus už kurą, atlyginimas sau, kažkokios kitos išlaidos. Nuo 2021 m. balandžio mėn. jis padarydavo 8 reisus į mėnesį, o už pervežimą iš klientų gaudavo nuo 120 Eur iki 750 Eur, tačiau tie 120 Eur neatpirkdavo kelionės išlaidų, tai yra reikėdavo mokėti už kurą, už maistą ir kitas išlaidas. Vidutiniškai per reisą už pervežimą gaudavo apie 300 Eur, tačiau, kaip minėjo, galėjo būti ir 120 ir 150 Eur. Dalinai prisipažino nusikaltęs dėl to, kad jis neišrašinėjo pinigų priėmimo kvitų, nerašė ir krovinio pervežimo dokumentų. Dėl to ir gailisi. Neprisipažino dėl to, kad jis apgaulingai tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, bei neprisipažino dėl to, kad pateikinėjo suklastotas deklaracijas, nes nei buhalterinės apskaitos jis netvarkė nei deklaracijų nepateikinėjo ir neprivalėjo pateikinėti.

2022 m. gegužės 12 d. I. C. papildomai apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad pirminės apklausos metu sakė, kad (duomenys neskelbtini) m. buvo įrašytas psichiatrinėje įskaitoje, kiek atsimena, kurios yra (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena. Tačiau papildė, kad jau 6 metais jis visiškai nesigydo, t. y. jokių vaistų nevartoja. Kaip jau minėjo UAB „A.“ dirbo be darbo sutarties nuo 2021 m. kovo 8 d. iki pat tos dienos, kada buvo sulaikytas. Šiuo metu vis dar dirba minėtoje įmonėje, vairuotojo pareigose, tačiau jau pagal darbo sutartį. Parodė, kad kai pradėjo dirbti UAB „A.“, 2021 m. kovo 8 d., pradžioje jis dirbo kroviku, t. y. į autobusus pakraudavo siuntas. Už šį darbą UAB „A.“ direktorius A. K., jam grynais pinigais sumokėjo 400 Eur, tačiau jokiame dokumente, kad jis gavo šiuos pinigus, nepasirašė. Nuo 2021 m. balandžio 1 d., įmonėje UAB „A.“ jis pradėjo dirbti vairuotoju ir į reisus važiuodavo vienas savarankiškai. Jo reisai buvo tik Lietuvos teritorijoje ir važiuodavo 2 kartus per savaitę, t. y. 8 kartus per mėnesį ir už tai, kaip ir buvo susitarta pačioje pradžioje, UAB „A.“ direktorius, A. K., jam grynais pinigais mokėdavo 1200 Eur, tačiau jis niekur nepasirašinėdavo, kad gaudavo šiuos pinigus. Tokį atlygį, A. K. jam mokėdavo kiekvieną mėnesį iki pat sulaikymo. Jis siuntinius vežiodavo autobusu „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) į kurį paletės netilpdavo, o būdavo kraunami palaidi siuntiniai. Autobuso talpos nurodyti negalėjo, tačiau būdavo užkrautas daugiau kaip pusę. Viso galima vežti iki 1 tonos, tačiau tiek pakrauta nebūdavo. Kaip minėjo pirmos apklausos metu, už siuntų pristatymus asmenys sumokėdavo grynais pinigais nuo 1 iki 5 Eur priklausomai nuo siuntos dydžio, svorio ir kt. Kaip jau minėjo, už reisą parveždavo nuo 120 iki 750 Eur, kuriuos grįžęs atiduodavo A. K.. Jis asmenims, kurie jam sumokėdavo pinigus už pristatytas siuntas, jokių dokumentų patvirtinančių pinigų sumokėjimą neišrašydavo.

Žemesnės instancijos teismas

„2021 m. lapkričio 18 d.

1575.13.17 val. Abonentas (duomenys neskelbtini) skambina Ch..

Žemesnės instancijos teismas

Ch .- nu dirbu dabar..dirbu gerame darbe, sunku bet su pinigais gerai..

Žemesnės instancijos teismas

Ch .-nieko..aš neįdarbintas..stoviu "biržoje"..“- prašau paaiškinti šio pokalbio esmę.