Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – komisija) nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2016 m. gegužės 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 157 straipsnio 1 dalį, paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. 2017 m. sausio 24 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 2013 m. spalio 14 d. Panevėžio apygardos teismo ir 2016 m. gegužės 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė.Bausmės pradžia – 2016 m. birželio 13 d., bausmės pabaiga – 2019 m. balandžio 30 d. Įskaityta 3 metai 1 mėnesis 13 dienų. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2016 m. birželio 23 d. 2017 m. gegužės 10 d. komisijos priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam V. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 5 d. nutartimi atsisakė patvirtinti komisijos nutarimą taikyti V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatuodamas, kad jis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi, V. M. Kauno apygardos teismui pateikė skundą, kuriame prašė pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo atsisakymą patvirtinti 2017 m. gegužės 10 d. komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodė, jog teismas, netaikydamas jam lygtinio paleidimo, savo nutartyje teigė, kad jis buvo teistas 5 kartus, kad teistas už sunkų nusikaltimą ir tai rodo jo pavojingumą visuomenei. Nuteistasis savo skunde teigė, kad jis nebe jaunas, turi ligų, todėl tik išėjęs į laisvę ir apsigydęs, galės dirbti. Taip pat pažymėjo, kad, įsidarbinus pataisos namuose, nesuteikiamos socialinės garantijos. Nuteistasis savo skunde taip pat nesitinka su tokiais teismo nutartyje išdėstytais argumentais, kaip specialybės neturėjimas, laikymasis nuteistųjų tarpe vyraujančių nuostatų. V. M. pažymi, kad jis turi stogdengio specialybę, daug metų dirbo mūrininku, o tarp nuteistųjų vyraujančių nuostatų laikosi tik tiek, kiek reikia, kad išgyventų. Nuteistojo V. M. skundas atmetamas.Lygtinio paleidimas iš pataisos įstaigų yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK). Nuteistieji gali būti lygtinai paleisti, jei jie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 straipsnio 1 dalis.). Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistųjų pateikti prašymai yra svarstomi sudarytose pataisos įstaigų komisijose. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą, socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada dėl lygtinio paleidimo V. M. netaikymo pagrįsta. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.Nors nuteistasis V. M. nepažeidinėjo vidaus tvarkos taisyklių ir buvo vieną kartą skatintas, tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti neabejotiną ir pakankamą jo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kadangi šiuo metu vis dar įžvelgiamas ne vienas nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą didinantis kriminogeninis veiksnys – laikymasis nuteistųjų tarpe vyraujančių taisyklių, netinkamas laisvalaikio praleidimas gyvenant laisvėje, specialybės neturėjimas. Tuo pačiu nuteistojo pozityvi elgesio kaita taip pat yra įvertinta konstatuojant, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinama 36 balais, iš kurių statiniai veiksniai 20 balų, charakterizuojamas palankiai, bet, vertinant aplinkybes kontekste ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygišku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nagrinėjamu atveju teismui pateikti duomenys patvirtina, kad V. M. nusikalstamam elgesiui įtakos turėjo bloga pažįstamų asmenų įtaka ir nors nuteistasis tai neigia, tačiau akivaizdu, jog nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad V. M. praeityje teistas 5 kartus, jo praeityje padarytų nusikalstamų veikų įvairovė bei teisinių lengvatų taikymas (praeityje buvo taikytas lygtinis paleidimas), po kurių vėl nusikalto bei tai, kad nusikalstama veika, už kurią šiuo metu atlieka paskirtąją bausmę priskiriama labai sunkių nusikalstamų veikų kategorijai, be to, padaryta prieš labiausiai pažeidžiamą visuomenės dalį (BK 157 straipsni o 1 dalis – vaiko pirkimas arba pardavimas) charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia spręsti apie jo gebėjimus vertinti savo veiksmus ir daryti išvadas, kurios, aukštesniojo teismo nuomone, nėra tokios, dėl kurių būtų galima spręsti, jog nuteistasis visiškai suvokia savo pasirinkto gyvenimo prasmingumą ir siekius, taip kaip tai suvokia didžioji visuomenės dalis. Dėl paminėto, aukštesniojo teismo nuomone, negalima neatsižvelgti į tai, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik bausmę atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Teisingumo principo bei kitų su bausmės paskirtimi susijusių aplinkybių, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje įgyvendinimo užtikrinimui svarbu yra asmens nubaudimas adekvačia bausme. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, negali būti laikomi neteisėtais. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kurios neiškreiptų bausmės esmės ir nepažeistų teisingumo principo suvokimo ir įgyvendinimo. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog nustatytų aplinkybių visuma neleidžia padaryti neabejotinos išvados, jog V. M. paleidus lygtinai bus įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai bei jis neabejotinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos atsisakymo patvirtinti komisijos nutarimą priežastys yra motyvuotos, ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. M. skundą atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.