Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

institucijos (Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) atstovui A. D.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 134 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. V. surašytu administracinio nusižengimo protokolu buvo kaltinamas tuo, kad eidamas UAB „O." (toliau - bendrovė) generalinio direktoriaus pareigas (2004 m. vasario 4 d. darbo sutartis Nr. 255), būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas), veikdamas pagal 2010 m. gegužės 1 d. pasirašytą UAB „O." generalinio direktoriaus pareiginę instrukciją Nr. 1 (2010 m. gegužės 3 d. patvirtintą bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojo I. G.), privalėdamas vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais norminiais aktais (pareiginės instrukcijos 5 punktas), atsakydamas už visą bendrovės komercinę, ūkinę, finansinę, socialinę veiklą (pareiginės instrukcijos 39.1 punktas), taigi būdamas atsakingas ir už Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau - ALĮ) reikalavimų laikymąsi, organizavo darbą taip, kad bendrovė 2016 m. rugpjūčio 12 d. 2 val. 42 min. interneto svetainėje www.orakulas.lt organizuodama lažybas dėl Betgames žaidimo „Bakara“ tiražo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu dėl techninių nesklandumų nebuvo nuskaityta tiraže dalyvaujanti korta, ir pripažindama lošėjo L. G. lažybų korteles Nr. 2903552590000224, Nr. 2903552490000224 ir Nr. 2903552390000224 pralaimėjusiomis, neanuliuodama lažybų, netinkamai pritaikė bendrovės nuotolinio lošimo organizavimo reglamento, patvirtinto Priežiūros tarnybos direktoriaus 2016 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. DI-276, 9 ir 78 punktus, lažybų neanuliavo ir tuo pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalį.

E. V. teisme parodė, kad vykusio žaidimo taisyklėse yra numatytos dvi galimybės, kurios leidžia bendrovei elgtis ir vienaip ir kitaip. Tos taisyklės yra neatskiriama lošimų reglamento dalis. Jie, turėdami pasirinkimą elgtis vienaip ar kitaip, žaidimo taisyklių nepažeidė. Taisyklės yra pripažintos, patvirtintos. Pritaikius kitą taisyklių punktą, jis vėlgi galėtų būti kaltas dėl kitokios žaidimo baigties. Taip negali būti, nes tokiu atveju lošimus organizuojanti bendrovė būtų kalta dar prieš įvykiui įvykstant. Lošėjai sutinka su žaidimo taisyklėmis, dalyvauja žaidime pagal tas žaidimo taisykles, kurios yra numatytos ir pavirtinos. Visi žaidimo taisyklių punktai yra lygiaverčiai, todėl kuriais punktais naudotis turi teisė pasirinkti bendrovės vadovas. Praktikoje, iš principo bendrovė visais atvejais taiko tą patį taisyklių 5.2.2. punktą. Logika tokia, kad jeigu lošėjas ateina lošti, tai leidžiama lošėjui lošti iki galo. Jie neanuliuoja lažybų, nes tuomet būtų dar didesnis nepasitenkinimas, kai kortai atsidarius, jai esant laimingai, žmogus nelaimėtų savo pinigų. Taisyklių 5.1.1. punktas yra daugiau teorinė galimybė, kai neįmanoma taikyti punkto 5.2.2. Šiuo metu yra labiau žodinis susitarimas su paslaugos tiekėju, kuris apskaičiuoja rezultatą, „sudeginti“ kortą, kad žaidimas vyktų toliau. Kortos nuskenavimas ar nenuskenavimas priklauso nuo paslaugos tiekėjo „T. ž.“, kuris jų neįformuoja, dėl kokios priežasties įvyko toks įvykis. Juos tik informuoja, kad buvo toks įvykis. Šiuo atveju, matomai buvo kažkokia techninė problema, kad korta nebuvo nuskenuota. Paslaugos tiekėjas teikia tą pačią paslaugą įvairiam ratui skirtingų operatorių, tiesiogiai su lošėju nebendrauja. Kiekvienas operatorius pas save aplinkoje turi kažkiek žaidėjų, kurie žaidžia, ar tiesiog žiūri kaip informaciją operatoriui.

Liudytoja G. G. teisme parodė, kad buvo žaidimo vedančioji. Ji išdėliojo kortas, priklausančias bankininkui. Tuomet dėliojo kortas, priklausančias žaidėjui. Kai reikėjo skenuoti vieną kortą, jai niekaip nepavyko šios nuskenuoti. Tik viena korta nesiskenavo per žaidimą. Ji nežino, kodėl ta korta nesiskenavo. Kai skenuojasi korta, ji mato lemputės sumirksėjimą ir prieš save ekrane mato tą kortą. Esminis dalykas yra vaizdas ekrane, kuris neatsirado. Ji elgėsi pagal nurodymus: kelis kartus bandė kortą nuskenuoti, kai tai nepavyko, kreipėsi į operatorių, kuris dirbo tuo metu pamainoje. Tokiais atvejais numatyta, kad žaidimo vedėja turi kreiptis į operatorių, ir šis turi priimti sprendimus. Operatorius dirba jų įmonėje, yra „T. ž.“ darbuotojas. Garso ji neišjungė. Tą veiksmą atlieka operatorius tam, kad būtų geriau komunikuoti. Ji nurodė operatoriui situaciją, ir šis pasiūlė dar kartą nuskenuoti kortą. Kai nepavyko to padaryti, buvo priimtas sprendimas anuliuoti tą kortą, t. y. pagal žaidimo taisykles „sudeginti“ kortą. „Bakara“ žaidimo taisykles ji mokėsi kai darbinosi. Ji žino taisykles, kurias jai kaip žaidimo vedėjai priklauso žinoti. Taisykles gavo apmokymų metu. Šiai dienai ji dirba jau apie 9 mėnesiu, toks atvejis jai buvo vienintelis. Jai nėra žinoma, kiek lošėjų būna užsiregistravę prieš žaidimą.

Iš UAB „T. ž.“ atstovo paaiškinimo matyti, kad UAB „T. ž." neorganizuoja nuotolinių lošimų, t. y. nepriima statymų, neišmoka laimėjimų, nenustato taisyklių ir pan. Taisykles lošimams nustato lošimų organizatorius, šiuo atveju UAB „O.", o ne UAB „T. ž.", todėl būtent lošimų organizatorius gali patvirtinti kokiomis taisyklėmis vadovaujantis priėmė tokį sprendimą. Paaiškinime nurodoma, jog lošimų organizatorių praktikoje laikoma, kad kai skeneris nenuskaito kortos, tokia korta būna „deginama", t. y. parodoma žaidėjams bei pasakoma, kad korta žaidime nedalyvaus, ir vietoje jos traukiama kita korta, kaip šiuo atveju žaidimo vedėja ir padarė (b. l. 20).

UAB „T. ž." pateikė tiražo žaidimo Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašą (b. l. 84), kuris peržiūrėtas teisme.

Iš UAB „T. ž." atstovo rašto dėl informacijos pateikimo matyti, jog Priežiūros tarnybai pateiktas vaizdo įrašas yra analogiškas interneto svetainėje www.orakulas.lt tiesiogiai 2016 m. rugpjūčio 12 d. 2 vai. 42 min. transliuotam vaizdui. Žaidimo tiražo vedėja įvykus techninei klaidai (kortos nenuskaitymui) dėl tolimesnių savo veiksmų nusprendė kreiptis į tiražo operatorių, todėl garsas buvo laikinai išjungtas. UAB „T. ž." rašte patvirtina, jog korta „kryžių septynetas" buvo skenuota 6 kartus dėl techninės klaidos. Taip pat rašte nurodoma, jog atsižvelgiant į bendrovės taikomas taisykles, bendrovė turi teisę anuliuoti Bakara žaidimo tiražą skeneriui nenuskaičius kortos, tačiau to neprivalo daryti (taisyklių 5.1 punktas). Taip pat ji turi teisę „nudeginti" kortą. Konkretus sprendimas ar anuliuoti tiražą ar anuliuoti („nudeginti") kortą priimamas atsižvelgiant į tai, kuriuo metu įvyko techninė klaida, t. y. jei techninė klaida įvyko žaidimo pradžioje (iki žaidimo vidurio), labiausiai tikėtina, kad bus priimtas sprendimas anuliuoti tiražą, o jei techninė klaida įvyko žaidimo pabaigoje (po žaidimo vidurio), tuomet labiausiai tikėtina, kad bus priimtas sprendimas anuliuoti/" nudeginti" kortą (b. l. 48)

Iš UAB „O.“ rašto matyti, kad bendrovė negali paaiškinti, kodėl Bakara tiražo žaidimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu 6 kartus nesugebėjus nuskenuoti kortos „kryžių septynetas" buvo priimtas sprendimas ją „sudeginti". Bendrovė taip pat patikslina, jog UAB „T. ž." atstovas žodžiu nurodė, jog tai įvyko dėl techninių nesklandumų. Bendrovei taip pat nežinoma, kodėl organizatorius nepasinaudojo 5.1 taisyklių punktu, o pasinaudojo 5.2.2 punktu (b. l. 42).

Iš tikrinimo akto matyti, kad atlikus patikrinimą kaip UAB „O.“ laikosi azartinių lošimų organizavimui keliamų reikalavimų Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos konstatavo, kad Bendrovė 2016 m. rugpjūčio 12 d. 2 val. 42 min. interneto svetainėje www.orakulas.lt transliuodama Betgames žaidimo Bakara tiražą Nr. (duomenys neskelbtini), priimdama pareiškėjo lažybų statymus Nr. 2903552590000224, Nr. 2903552490000224 ir Nr. 2903552390000224 ir pripažindama jo lažybų korteles pralaimėjusiomis, netinkamai pritaikė reglamentą ir tuo pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalį (b. l. 49-53).

Iš UAB „O.“ rašto matyti, kad bendrovė įvykdė nurodymą pašalinti licenzijuojamos veiklos pažeidimą ir grąžino pareiškėjui lažybų statymus 2903552590000224, Nr. 2903552490000224 ir Nr. 2903552390000224 (b. l. 56).

Žaidimo „Bakara“ taisyklėse nurodyta: 5.1.1. punktas - žaidimo tiražai gali būti atšaukiami, jei skeneris nenuskaito kortos arba skenerio parodymai nesutampa su korta, esančia ant stalo (originalo kalba „game draws may be cancelled if the scanner cannot scan the card or its reading don‘t match the card on the table“); 5.2.2. punktas - žaidimo eigoje kortos gali būti „nudeginamos", jei korta nesiskenuoja, negali būti nuskaityta programos dėl techninių nesklandumų (originalo kalba „cards can be burned during the game if a card cannot be scanned or read by the program due to technical reasons“) (b. l. 24-39).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 134 straipsnis numato administracinę atsakomybę už loterijų organizavimo tvarkos arba loterijos taisyklių, azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimus. Konkrečiai šiame procese E. V. kaltinamas tuo, kad eidamas UAB „O." generalinio direktoriaus pareigas netinkamai pritaikė Lošimų priežiūros tarnybos direktoriaus 2016 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. DI-276 patvirtinto bendrovės nuotolinio lošimo organizavimo reglamento (toliau ir – Reglamentas) 9 ir 78 punktus, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 18 straipsnio 1 dalį. Minėto įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą, kuriame turi būti nurodyta: 1) lošimo pavadinimas; 2) lošimo organizavimo vieta; 3) lošimo taisyklės; 4) įmokos, imamos už dalyvavimą lošime, dydis; 5) didžiausia laimėjimo suma; 6) laimėjimų grupės; 7) „kaupiamojo fondo“ sudarymo ir laimėjimo tvarka (jeigu sudaromas toks fondas); 8) lošimo kortelių rūšys, jų numeravimo, įsigijimo bei grąžinimo tvarka (jeigu organizuojamas bingas), išskyrus atvejį, kai bingo kortelės platinamos per tiesioginio ryšio sistemą; 9) laimėjimų išmokėjimo tvarka; 10) pretenzijų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka. 2016 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. DI-276 Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus patvirtinto UAB „O.“ nuotolinio lošimo organizavimo reglamento 9 punkte nurodyta, kad įvykęs lažybų įvykis - lažybų įvykis, kuris faktiškai įvyko lažybų pasiūloje nustatytu laiku pagal konkretaus sporto (ir / arba rungtynių) reglamentą ir / arba situacijai / įvykiui nustatytas taisykles / sąlygas ir kuriame dalyvavo lažybų pasiūloje nurodyti lažybų įvykio dalyviai. Reglamento 78 punkte nurodyta, kad lošimų organizatorius anuliuoja lažybas paprastų statymų atveju ir privalo grąžinti statymo sumą lošėjui, taip pat sumokėtą lažybų mokestį, jei lažybų mokestis skaičiuojamas nuo statymo sumos, kai nėra galimybės nustatyti oficialaus lažybų įvykio rezultato pagal šio reglamento 71-74 punktų nuostatas arba įvyksta aplinkybės, apibrėžtos šio reglamento 78 punkte.

Teismas nustatė, kad UAB „O." per savo interneto svetainę organizavo ir priėmė lošėjų statymus azartiniam žaidimui „Bakara:, kuriame dalyvavo lošėjo L. G. lažybų kortelės Nr. 2903552590000224, Nr. 2903552490000224 ir Nr. 2903552390000224. Žaidimo tiražai buvo vykdomi žaidimo paslaugos tiekėjo UAB „T. ž.“, kurie savarankiškai nuotolinių lošimų neorganizuoja ir lošėjų statymų nepriima. Vykdant žaidimą 2016 m. rugpjūčio 12 d. 2 val. 42 min dėl techninių nesklandumų žaidimo vedėja negalėjo nuskenuoti tiraže dalyvaujančios kortos, kuri buvo pakeista, t. y. „sudeginta“ vadovaujantis žaidimo taisyklių 5.2.2. punktu. „Sudeginus“ negalimą nuskenuoti kortą lošėjo L. G. lažybų kortelės Nr. 2903552590000224, Nr. 2903552490000224 ir Nr. 2903552390000224 buvo pripažintos pralaimėjusiomis. Dėl prarastų piniginių statymų likęs nepatenkintas lošėjas L. G. kreipėsi į UAB „O.“, vėliau į Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos. Atlikusi tyrimą Lošimų priežiūros tarnyba konstatavo, kad UAB „O.“ pripažindama L. G. lažybų korteles pralaimėjusiomis, netinkamai pritaikė reglamentą ir tuo pažeidė Azartinių lošimų įstatymo 18 straipsnio 1 dalį. Tokia Lošimų priežiūros tarnybos išvada grindžiama tuo, kad įvykio situacijai turėjo būti taikytas vykdyto žaidimo „Bakara“ taisyklių 5.1.1. punktas, t. y. žaidimo tiražas turėjo būti atšauktas ir lošėjams privalomai turėjo būti grąžintos statymo sumos, taip pat sumokėti lažybų mokesčiai, jei lažybų mokesčiai buvo skaičiuojami nuo statymo sumos. Vykdydama Lošimų priežiūros tarnybos nurodymą pašalinti licenzijuojamos veiklos pažeidimą UAB „O.“ grąžino lošėjui L. G. šio lažybų statymus Nr.2903552590000224, Nr. 2903552490000224 ir Nr. 2903552390000224. Tokią tiesą patvirtina byloje surinktų rašytinių duomenų visuma, teisme apklaustų asmenų parodymai.

Teismas vertindamas faktinę situaciją ir vykusio „Bakara“ žaidimo taisyklių 5.1.1. arba 5.2.2. punktų taikymo galimybes kruopščiai ir nuosekliai atsižvelgė į byloje surinktų ir teisme ištirtų duomenų visumą. E. V. teisme parodė, kad žaidimo metu vykdomas kortos nuskenavimas priklauso nuo paslaugos tiekėjo UAB „T. ž.“, kuris juos tik informuoja apie buvusį ypatingą įvykį. Šiuo atveju korta nebuvo nuskenuota matomai dėl kažkokios techninės problemos. Iš UAB „T. ž.“ raštų ir paaiškinimų matyti, kad lošimų organizatorių praktikoje kai skeneris nenuskaito kortos, tokia korta būna „deginama", t. y. vietoje jos traukiama kita korta, kaip šiuo atveju žaidimo vedėja ir padarė (b. l. 20). 2016 m. rugpjūčio 12 d. 2 vai. 42 min. korta „Kryžių septynetas" dėl techninės klaidos buvo skenuota 6 kartus. Įvykus techninei klaidai - kortos nenuskaitymui - žaidimo tiražo vedėja dėl tolimesnių savo veiksmų norėjo pasitarti, kreipėsi į tiražo operatorių, todėl garsas buvo laikinai išjungtas. Konkretus sprendimas ar anuliuoti tiražą ar anuliuoti („nudeginti") kortą priimamas atsižvelgiant į tai, kuriuo metu įvyko techninė klaida, t. y. jei techninė klaida įvyko žaidimo pradžioje (iki žaidimo vidurio), labiausiai tikėtina, kad bus priimtas sprendimas anuliuoti tiražą, o jei techninė klaida įvyko žaidimo pabaigoje (po žaidimo vidurio), tuomet labiausiai tikėtina, kad bus priimtas sprendimas anuliuoti kortą (b. l. 48). Liudytoja G. G. teisme parodė, kad buvo žaidimo vedančioji, dėliojo kortas. Jai niekaip nepavyko nuskenuoti vienos kortos. Kai skenuojasi korta, ji mato lemputės sumirksėjimą ir prieš save ekrane mato tą kortą. Ji elgėsi pagal nurodymus: kelis kartus bandė kortą nuskenuoti, kai tai nepavyko, kreipėsi į operatorių, kuris pasiūlė dar kartą nuskenuoti kortą. Kai nepavyko to padaryti, buvo priimtas sprendimas anuliuoti, t. y. „sudeginti“, tą kortą.

Tokių duomenų visuma leidžia teismui pripažinti, kad vykstant kortų žaidimui vedėjos paimta korta „Kryžių septynetas“ nebuvo nuskenuota dėl techninių nesklandumų. Korta „Kryžių septynetas“ nebuvo žaidimo pradžios korta. Nėra jokių duomenų, kad techniniai nesklandumai buvo susiję su interneto ryšio problemomis, studijos techninėmis problemomis ar dalintojos klaida (kaip tai numatyta žaidimo taisyklių 5.1.3. punkte). Dėl šios priežasties įvykio situacijai pagrįstai galėjo būti taikomas žaidimo taisyklių 5.2.2. punktas, pagrįstai nenuskenuota korta buvo pakeista kita korta, dėl ko žaidimas sklandžiai tęsėsi ir buvo baigtas. Tokiu būdu pasibaigus žaidimui buvo galimybė nustatyti oficialų lažybų įvykio rezultatą, skelbti lažybų laimėtojus ir pralaimėtojus. Dėl šios priežasties nėra pagrindo pripažinti, kad būtų pažeistas 2016 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. DI - 276 Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus patvirtintas UAB „O.“ nuotolinio lošimo organizavimo reglamentas, o nenustačius šio pažeidimo, nėra ir Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 18 straipsnio pažeidimo. Esminę aplinkybę, kad 2016 m. rugpjūčio 12 d. 2 val. 42 min. žaidimo „Bakara“ metu dėl techninių nesklandumų nebuvo nuskaityta tiraže dalyvaujanti korta („Kryžių septynetas), pripažįsta ir administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, kuri šį faktą nurodo kaip padaryto pažeidimo sudėtį. Pastebėtina, kad būtent toks faktas – programos negalėjimas nuskenuoti ar nuskaityti kortos dėl techninių nesklandumų – reikalauja žaidimo taisyklių 5.2.2. punkto taikymo, t. y. tokios kortos pakeitimo kita korta („sudeginimo“). Be to, teisingumo ir protingumo kriterijai verčia teismą pripažinti, kad esant teorinei galimybei taikyti žaidimo taisyklių 5.1.1. punktą ir tokiu atveju anuliuoti visą žaidimo tiražą, akivaizdžiai būtų pažeidžiami kitų žaidimo lošėjų interesai, kuriems tiko iki „Kryžių septyneto“ žaidime jau nuskenuotos ir dalyvaujančios kitos trys kortos. Tokiu būdu, šioje situacijoje taikant žaidimo taisyklių 5.1.1. arba 5.2.2. įmanomas dalies lošėju nepasitenkinimas, netinkamas situacijos vertinimas ir kaltinimai dėl žaidimo taisyklių nesilaikymo. Toks objektyvus pakaltinamumas baudžiamojoje teisėje, kurią iš principo atitinka ir administracinių nusižengimų teisena, nėra pateisinamas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnyje įtvirtinto pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos. Šios nuostatos numato, kad asmuo atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą jeigu padaro veiką, kuri buvo draudžiama veikos padarymo metu galiojusiais teisės aktais, ir be to yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Aukščiau minėtų motyvų pagrindu dėl įvykio situacijos vertinimo ir :Bakara“ žaidimo taisyklių taikymo teismas nenustatė, kad būtų padaryta teisės aktais uždrausta veika. Teismas sutinka, kad vykusio kortų žaidimo taisyklių 5 punktas ir jo papunkčiai 5.1.1. bei 5.2.2., kuriuose apibrėžiami ypatingi atvejai dėl „skenerio nenuskaitomos kortos“ ir „Kortos nesiskenavimo dėl techninių nesklandumų“ yra, jei ne iš esmės tapatūs, labai artimi pagal turinio analogiją. Toks analogiškų situacijų apibrėžimas skirtingais jų sprendimo būdais nėra teisingas, tačiau tokioms taisyklėms galiojant, preziumuojant jų laikymąsi ir tinkamą vykdymą, nėra pagrindo reikalauti tik vieno, ir tik konkretaus žaidimo taisyklių punkto taikymo. Tokia situacija turėtų būti taisoma keičiant žaidimo taisykles ir šalinant galimybę analogiškas (panašias) įvykio aplinkybes, juo labiau konkrečius ypatingus atvejus, spręsti skirtingais būdais. Šiuo atveju, žaidimo metu galiojusi žinoma taisyklių redakcija, visiems lošėjams prieinamas taisyklių turinys ir sutikimas lošti pagal tokias taisykles, neleidžia reikalauti žaidimo taisyklių taikymo tik sau palankiausiu būdu. Žaidimo taisyklių taikymas pagal apibrėžtą jų turinį, nepažeidžiant įvykusio ypatingo atvejo teisingo faktinio apibrėžimo, neleidžia pripažinti šių taisyklių pažeidimo, kaip ir deklaruoti atsakingo dėl to asmens kaltę.

Remiantis išdėstytų, teismas priverstas konstatuoti, kad dėl buvusio įvykio ir žaidimo taisyklių taikymo nebuvo pažeistas nei Lošimų priežiūros tarnybos patvirtintas UAB „O.“ nuotolinio lošimo organizavimo reglamentas, nei Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo nuostatos, dėl ko nebuvo padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas

nutarė:

E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 134 str. 4 d. jam padarius veiką, neturinčią administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.