Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 5 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. S. 2016 m. balandžio 15 d. 8.30 val. - 2016 m. balandžio 16 d. 8.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą automobilį „Toyota Celica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas tam teisės, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė kieme stovinčią transporto priemonę, ją apgadino.

Be to, Ž. S. kaltinamas tuo, kad 2016 m. balandžio 15 d. 8.30 val. - 2016 m. balandžio 16 d. 8.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą automobilį „Toyota Celica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas tam teisės, sukėlęs eismo eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai.

Ž. S. kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo prisipažino iš dalies, nurodė, kad kliudė kitą automobilį, tačiau to nejuto ir išvažiavo, teisių neturi. Balandžio 15 d. pažįstamas, su kurio pussesere jis būna, davė savo automobilį, nes jis jam buvo pasakęs, jog turi vairuotojo pažymėjimą, nors iš tikrųjų neturi. Jis nejautė, kad lietė kitą automobilį, negirdėjo jokio garso, kadangi prisilietimas buvo nestiprus, kelias duobėtas, automobilis, kuriuo važiavo senas. Jis nebūtų iš įvykio vietos išvažiavęs, jei būtų jutęs, kad kliudė kitą automobilį, nes ten gyvena jo draugė, pas ją nuolat ateina, ten visi kaimynai jį žino. Jis žiūrėjo sugadintą vietą, tai ten nebuvo net įlenkimo, o tik nubraukti dažai. Pas draugą A. Š., kurio automobilį jis vairavo, atvyko policija dėl įvykio, o jis paskambino jam. Jo automobiliui yra šiek tiek apgadintas priekinis sparnas prie lempos. Jo automobilis stovėjo galu į namą, bet, kiek pamena, 16 d. jis tikrai niekur nevažiavo, galėjo važiuoti tik 17 d., kieme yra siauras pravažiavimas, gal ir galėjo kliudyti, bet tikrai nieko nejuto ir negirdėjo, jeigu būtų jutęs bet kokį atsitrenkimą, būtų sustojęs. Jei jis tai padarė, tai labai gailisi.

Iš Ž. Š. paaiškinimo matyti, kad 2016-04-15 (duomenys neskelbtini) norėjo iš kiemo aikštelės išvaryti automobilį ir išvažinėdamas kliudė kitą automobilį, bet nepajuto ir nuvažiavo. Jis teisių neturi, norėjo tik išvaryti automobilį iš kiemo. Š. nežinojo, kad jis neturi teisių. (b.l. 8)

Nukentėjusioji V. Č. parodė, kad dabar tikslios datos nepamena, galėjo būti 2016 m. balandžio 16 d., apie 8 val. ryte, išėjusi į (duomenys neskelbtini) namo kiemą pastebėjo, kad apgadintas jai priklausantis automobilis Toyota Corrola. Buvo perbrėžtas priekinis keleivio pusės bamperis, jis taip pat buvo ir įskeltas, jį visą reikia perdažyti. Automobilio šiai dienai neremontavo, laukia kol pasibaigs teismas. Liniuotės aukštyje 34-35 cm matosi, kad yra bamperio įskilimas, liniuotės aukštyje 49-55 cm matosi bamperio įbrėžimas. Ž. S. jai matytas. Ji jį kieme matė penktadienio vakarą, matė, kad jis sėdėjo automobilyje su moterimi, jo automobilis stovėjo šalia jos automobilio, dar jo mašinoje gale buvo vilkinis šuo, be to, jis pats buvo labai girtas, todėl ji atkreipė dėmesį ir užsirašė jo mašinos numerį, nes jai sukėlė įtarimą. Kad apgadintas jos automobilis ji pastebėjo šeštadienio ryte, o šį asmenį su moterimi pastebėjo penktadienio vakare, jo automobilis stovėjo šalia jos automobilio, tik jos automobilis stovėjo galu į žolyną, o jo priekiu. Ji matė, kad jis buvo labai girtas, kaip nujausdama užsirašė jo mašinos numerius. Dar apie 23 val. matė, kad jo automobilis dar stovėjo, o ryte rado apgadintą savo mašiną, to automobilio jau nebebuvo. Ji klausinėjo kaimynų, bandė aiškintis pati, daug kaimynų matė, kad tas vyriškis girtas važinėjosi po kiemą, dar ant kažko buvo užsiundęs šunį, daug kas matė, kad jo automobilis stovėjo šalia jos automobilio, bet, ar kas matė patį automobilių kontaktą, ji nežino. Tas įvykis įvyko 16 d. Ant Ž. S. mašinos yra jos mašinos dažų pėdsakai.

Iš V. Č. paaiškinimo matyti, kad 2016-04-16 apie 8 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme vizualiai pastebėjo paviršutiniškai apgadinto jos automobilio Toyota (duomenys neskelbtini) priekinį bamperį. Dėl jai padaryto materialinio nuostolio kreipėsi į draudimą. Draudimo atstovas paaiškino, kad draudimas apmoka nuostolius tik atsiradus eismo įvykio kaltininkui. Ji savo iniciatyva bandė ieškoti namo gyventojo automobilio Toyota (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo daugiabučio namo kieme šalia jos automobilio. Pasikalbėjus su namo gyventojais minėtas automobilis kieme buvo matytas pirmą kartą. Suprasdama, kad negalės susirasti minėtą automobilį bei vairuotoją, kad supildyti deklaraciją, pagalbos telefonu informavo policiją. Jos manymu automobilis galėjo būti apgadintas nuo 2016-04-15 8.30 val. iki 2016-04-16 8.00 val. (b.l. 6)

Liudytojas A. Š. parodė, kad automobilis Toyota Celica priklauso jo žmonai J. Š., V. J. buvo ankstesnis to automobilio savininkas, tuo metu jie nebuvo spėję susitvarkyti pardavimo dokumentų, o, ar dabar yra persiregistravę, jis nežino. Apie šį įvykį jis sužinojo iš policijos pareigūnų, atvykę į namus policijos pareigūnai pasakė, kad su jų mašina yra padarytas eismo įvykis, pasakė adresą, o jis pats tikrai tokiu adresu nebuvo. Automobilį jis buvo paskolinęs Ž. S., jis gyvena su jo pussesere, kad jis neturi teisės vairuoti automobilio, jis nežinojo. Automobilis buvo senas, jis jau buvo apgadintas, jau buvo nubrėžtos vairuotojo pusės durelės, buvo įbrėžimai ir prie galinio bamperio, buvo nuskeltas veidrodėlis, o, ar buvo įbrėžtas priekinis bamperis, jis tikrai to negali pasakyti. Ar policijos pareigūnai klausė kam buvo duotas automobilis, jis dabar tikrai nepamena. Po to įvykio jis buvo susitikęs su Ž. S., jam sakė, kad buvo atvykę policijos pareigūnai. Ž. S. labai nustebo, pasakė, kad jis jokio įvykio nepadarė. Jis jam pasakė, kad jis su policija aiškintųsi pats.

Iš A. Š. paaiškinimo matyti, kad 2016-04-14 jis automobiliu Toyota Celica, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso V. J., paskutiniu metu važinėjosi žmona J. Š.. Automobilį buvo paskolinęs Ž. Automobilį perdavė tvarkingą, neapibraižytą. 2016-04-17 Ž. jam automobilį grąžino su apgadintu kairės pusės šonu. Klausė kur automobilis buvo apgadintas, tačiau jis nepaaiškino. (b.l. 7)

Iš 2016-04-17 eismo įvykio schemos matyti eismo įvykio vieta ties (duomenys neskelbtini) namu, Kuršėnuose (b.l. 4-5)

Iš 2016-04-17 transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad automobiliui Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti techniniai defektai: priekinis bamperis. (b.l. 13)

Iš 2016-04-19 transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad automobiliui Toyota Celica, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti techniniai defektai: kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, kairės pusės priekinės durelės, kairės pusės galinis sparnas. (b.l. 14)

Iš 2016-04-27 transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad automobiliui Toyota Celica, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti techniniai defektai: kairės pusės užpakalinis žibintas, kairės pusės užpakalinis sparnas, kairės pusės priekinės durelės, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, kairės pusės priekinis sparnas, priekinis bamperis (kairis kampas), priekinis valstybinio numerio ženklas. (b.l. 15)

Motyvuojamoji dalis

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas Ž. S. kaltę dėl padaryto eismo įvykio pripažino iš dalies, t.y., pripažino, kad būtent įvykio dieną buvo atvykęs į įvykio vietą ir, kad kliudė kitą automobilį, tačiau neigė jutęs kontaktą. Ž. S. kaltė dėl pažeidimo ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padaryto pažeidimo įrodoma jo paties parodymais, kad kliudė kitą automobilį, bei byloje esančia medžiaga: nukentėjusiosios V. Č. parodymais, liudytojo A. Š. parodymais, transporto priemonių techninės apžiūros aktais, kuriais nukentėjusiosios automobiliui „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti techniniai defektai: priekinis bamperis; automobiliui „Toyota Celica“ nustatyti techniniai defektai: kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, užpakalinis žibintas, kairės pusės priekinės durelės, kairės pusės galinis sparnas, kairės pusės priekinis sparnas ir bamperis, priekinis valstybinio numerio ženklas, fotonuotrauka, iš kurios matyti ant nukentėjusiosios automobilio padarytas apgadinimas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad byloje pakankamai įrodymų Ž. S. kaltei, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Taigi, administracinei atsakomybei pagal ATPK 130 straipsnį atsirasti būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Ž. S. kaltę dėl padaryto eismo įvykio pripažino iš dalies, t.y., pripažino, kad būtent įvykio dieną buvo atvykęs į įvykio vietą ir, kad kliudė kitą automobilį, tačiau neigė jutęs kontaktą. Tai, kad būtent Ž. S. vairuojamas automobilis atsitrenkė į nukentėjusiosios automobilį ir jį apgadino, vienareikšmiškai patvirtina bylos medžiaga, todėl remiantis aukščiau išdėstytu teismui nekyla abejonių, kad būtent Ž. S. apgadino nukentėjusiosios V. Č. automobilį, tačiau svarbus yra paties Ž. S. suvokimas apie įvykusį eismo įvykį, t.y., Ž. S. tyčia, todėl toliau bus nagrinėjamas būtent Ž. S. subjektyvusis suvokimas ir siekis išvengti administracinės atsakomybės. Nors Ž. S. neturi teisės vairuoti transporto priemones, be to, jo vairuotas automobilis buvo nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tačiau šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip įrodymai dėl asmens suvokimo padarant eismo įvykį. Iš ištirtų įrodymų matyti, kad nukentėjusiosios ir Ž. S. automobiliai stovėjo vienas šalia kito, Ž. S. išvažinėjant iš kiemo, asmuo neneigia, kad jis galėjo kliudyti kitą automobilį, tačiau jis jokio smūgio nejuto. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu peržiūrėtos fotonuotraukos Nr. IMG 2273, 2274,2275 iš kurių matyti automobilio Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio dešinės pusės priekinio bamperio nubrozdinimas 46 -54 cm aukštyje. Iš fotonuotraukų Nr. IMG 4082 matyti automobilio Toyota Celica, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo kairės pusės priekinio bamperio nubrozdinimas 47-53 cm aukštyje. Kaip matyti iš byloje esančio CD diskų su nuotraukomis, padaryti pažeidimai nėra labai stiprūs, nubrėžti tik dažai, įlenkimų nematyti, todėl yra tikimybė, kad Ž. S. nejuto įvykusio eismo įvykio, kadangi susiliečiant automobiliams jokio garso būti negalėjo, o pagal automobilių apgadinimus minėtoje vietoje matyti, kad kontaktas buvo labai nežymus, tiesiog automobiliai prisilietė, ko pasėkoje buvo nubrėžti viršutiniai dažų sluoksniai. Vertinant apgadinimų dydį, jų pobūdį, galima daryti išvadą, kad kontaktas tarp automobilių buvo nedidelis, todėl Ž. S. galėjo sąžiningai klysti dėl įvykio aplinkybių, nesuprasti atsitrenkęs į kitą automobilį.

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, į padarytos žalos mažareikšmiškumą. Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad Ž. S. sąžiningai galėjo klysti dėl įvykio aplinkybių, o apgadinęs automobilį, neturėjo tyčios sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, siekdama išvengti administracinės atsakomybės, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas Ž. S. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nutraukia, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Skirdamas Ž. S. nuobaudą už padarytus pažeidimus, teismas atsižvelgia į ATPK 30 straipsnyje nurodytas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, t. y. į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Ž. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis dėl eismo įvykio prisipažino ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 31 str., 32 str.). Visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, atsižvelgiant į Ž. S. asmenybę, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais teismas mano, kad nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti jam paskyrus sankcijoje numatytas nuobaudas – minimalias baudas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 straipsniu, 30² straipsniu, 33 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302² straipsniu, teismas

nutaria:

Ž. S. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

Ž. S. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir Ž. S. skirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) dydžio baudą.

Ž. S. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.