Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2014-01-28 · Byla Nr. PK-6-448/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-01-28
Bylos Nr.
PK-6-448/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Jakučiūnienė
Nukentėjusysis
J. S.
Kaltinamasis
D. A.
Baudž.byla Nr. PK-6-448/2014
Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.4.5. 1.1.7.2.5. 2.3.7.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 28 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, sekretoriaujant Neringai Čėsnaitei, dalyvaujant nukentėjusiajam J. S., teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. A., gim. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis gyv. (duomenys neskelbtini) vedęs, turintis 9 kl. išsilavinimą, dirbantis AB “(duomenys neskelbtini)” suvirintoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A. 2013 m. rugpjūčio 24 d. apie 14 val. 30 min. prie Šilelio gatvės 7-o namo, Alytuje, panaudojo fizinį smurtą ir sudavė ne mažiau penkių kartų kumščiais bei kojomis nukentėjusiajam J. S. į veidą, galvą, šonus, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. S. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl alkūnių nubrozdinimo bei galvos ir krūtinės sumušimą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam J. S. fizinį skausmą.

Apklaustas kaip kaltinamasis, D. A. parodė, kad nukentėjusysis-jo kaimynas, jie gyvena tame pačiame name. 2013 m. rugpjūčio 24 d. apie 15 val. kaltinamojo septynerių metų dukra išėjo į kiemą iš sandėliuko pasiimti dviračio, bet greitai verkdama grįžo. Ji sakė, kad kaimynas ją išvadino „valkata“, sakė, „ko čia vaikštai po kiemą“. Ji papasakojo, kad nukentėjusysis pjovė kieme malkas, pradėjo ją įžeidinėti visokiais žodžiais. Kadangi tai buvo ne pirmas kartas, kaltinamasis supykęs išėjo į kiemą ir paklausė nukentėjusiojo, kodėl šis užgaulioja mergaitę. Nukentėjusysis jį pavarė. Tada kaltinamasis iškvietė policiją. Policijai paaiškino, kad vaikas ėjo į sandėliuką pasiimti dviračio ir jį užkabino. Policija atvažiavo, norėjo apklausti nukentėjusįjį, bet jis su policija net nešnekėjo. Nukentėjusysis nieko dėl sumušimo pareigūnams nesakė, jis toliau pjovė malkas. Policininkai bandė šnekėti su J., nukentėjusiojo dukra, bet ir ji nešnekėjo. Nukentėjusysis nuvyko į ligoninę po policininkų iškvietimo. Kaltinamasis tą pačią dieną parašė pareiškimą, kad nukentėjusysis užgaulioja jo vaikus, kad vadina įžeidžiančiaias ir necenzūriniais žodžiais. Tai pirmas kartas, kada fiziškai konfliktavo su nukentėjusiuoju, anksčiau buvo žodiniai konfliktai.

Nurodo, kad fizinis kontaktas su nukentėjusiuoju tą dieną buvo, kaltinamasis vieną kartą sudavė jam kumščiu į nosį.

Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Nukentėjusysis J. S. parodė, kad kaltinamasis-jo kaimynas. 2013 m. rugpjūčio 24 d. po pietų kieme su dukra dirbo ūkio darbus. Kaltinamojo mažametė dukra G. dviračiu važinėjo aplinkui. Nukentėjusysis tyliai savo dukrai pasakė: “Matai, važiuoja provokatorė”. Atsisukęs kieme pamatė kaltinamąjį ir jo žmoną A., moteris prie krūmų rėkė, kaltinamasis atėjęs prie sandėliuko taip pat pradėjo rėkauti. Nukentėjusysis nekreipė dėmesio ir toliau dirbo. Tuomet kaltinamasis griebė jį į glėbį ir pradėjo mušti, per šoną sudavė kumščiu-sudavė šešis septynis kartus, trenkė turėtu 30-40 cm geležiniu strypu per galvą. Nukentėjusysis apalpo, bet greitai atsipeikėjo, jautė, kad jam kaltinamasis dar ir įspyrė. A. rėkė, kad kaltinamąjį užmuštų. Po to kažkas iškvietė policiją. Policijai kaltinamasis pasakojo, kad nukentėjusysis jo dukrą sumušė pagaliu. Išvykus policijai, nukentėjusysis su dukra nuėjo į ligoninę. Jam nustatė rankos sužalojimus, skaudėjo inkstus, kepenis, jis negalėjo net atsigulti.

Reiškia 45 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Liudytoja J. S. parodė, kad kaltinamasis-jos kaimynas, nukentėjusysis-tėvas. 2013 m. rugpjūčio 24 d. su tėvu tvarkėsi kieme. Ten bėgiojo kaltinamojo dukra, žaidė su kitais vaikais. Ji kažką pasakė kaltinamajam, nes šis iš niekur nieko atėjęs užpuolė nukentėjusįjį. Kaltinamasis išlėkė iš savo buto, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, pribėgęs stipriai sumušė nukentėjusįjį: griebė rankomis, smūgiavo keletą smūgių į šonus, paskui strypu ar lazda kartą sudavė per galvą . Smūgis buvo toks stiprus, kad nuo jo nukentėjusysis nukrito. Prieš šį sūgį lazda dar smūgiavo ranka ir kojomis į šonus. Kai nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, kaltinamasis dar bandė jį pakelti ir vėl mušti. Nurodo, kad įvykį matė ir kaltinamojo žmona A. ji rėkė necenzūrinius žodžius, liepė nukentėjusįjį užmušti. Policiją iškvietė kaltinamasis teigdamas, kad liudytoja pagaliu sumušė jo dukrą. Kai atvyko policija, kieme buvo daug kaimynų. Liudytoja policijai sakė, kad sumuštas žmogus, jį sumušė kaltinamasis, bet policija liepė kreiptis į greitąją pagalbą. Po to visi kaimynai išsiskirstė, o liudytoja su nukentėjusiuoju maždaug po 20 minučų nuėjo į priėmimo skyrių.

L. N. A. parodė, kad kaltinamasis-jos vyras. Ji parodymus duoti sutiko ir parodė, kad tą dieną namo grįžo jos dukra, pasakė, kad ją nukentėjusysis išvadino „valkata“, stumdė. Jie išsikvietė policiją. Kaltinamasis išėjo į kiemą, perspėjo nukentėjusįjį, kad jis nelįstų prie vaikų. Nukentėjusysis pradėjo rankomis mosikuoti ir rėkti ant kaltinamojo, jis pirmas puolė ant kaltinamojo, bet šis nesudavė nė vieno smūgio kaltinamajam.

Liudytojas K. T. parodė, kad kaltinamasis-jo žentas. Rugpjūčio 21 dieną jis buvo namuose. Kai kaltinamasis iškvietė policiją dėl to, kad nukentėjsysis užsipuolė mergaites, liudytojas išėjo į kiemą. Atvažiavo policija, nukentėjusysis lauke tuo metu pjovė malkas. Kaltinamasis parašė pareiškimą. Prie policininkų lauke buvo kaltinamasis su žmona, nukentėjusysis su dukra, kaimynė. Policijai atvažiavus, kaltinamasis nesakė, kad jis sumuštas.

Liudytojas D. J., policijos pareigūnas, parodė, kad jis dirba Alytaus VPK mobiliajame būryje. 2013-08-24 patruliavo su kolega K. L.. Gavo iš budėtojo pranešimą, kad Šilelio gatvėje tarp kaimynų vyksta konfliktas. Nuvykus į vietą, juos pasitiko kaltinamasis su žmona, aiškino, kad konfliktuoja su kaimynu, pastovios problemos su juo. Pareigūnams atvykus, jokio konflikto jau nebuvo. Kaltinamasis vienam gale kiemo buvo, o nukentėjusysis kitam gale pjovė malkas. Pabendravę su kaltinamuoju, nuėjo bendrauti su nukentėjusiuoju. Matėsi, kad žmogus konfliktiškai nusiteikęs, su pareigūnais nebendravo. Buvo paaiškinta, kad jei kils konfliktas, pareigūnai privažiuos dar kartą, o jei turės pretenzijų, tegul rašo pareiškimą apylinkės inspektoriui.

Nepamena, ar asmuo, kuris buvo malkinėje, sakė, kad jis buvo sumuštas. Pamena, kad asmenys sakė, kad konfliktavo, bet kuris kurį sumušė, nepamena. Fizinis kontaktas tarp tų asmenų tikrai buvo, bet smurto žymių nesimatė, jie neprašė greitosios pagalbos.

Teismo medikas S. J. paaiškino, kad iš medicinos dokumento išrašo matyti, kad nukentėjusiajam J. S. buvo konstatuota objektyvus trauminio poveikio požymis–odos nubrozdinimai alkūnių srityje, tokie sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nurodytas ir galvos, krūtinės sumušimas. Tačiau kadangi objektyvių trauminio poveikio žymių neaprašoma, skausmas yra subjektyvus požymis, šie sumušimai atskirai nekvalifikuojami, dėl kų žmogus galėjo jausti skausmą.

Dėl metalinio strypo paliekamų žymių po smūgio paaiškino, kad jei pataikoma metaliniu daiktu per galvą, žymės gali matytis, bet gali ir nesimatyti, kadangi objektyvių trauminių poveikių žymių pasireiškimas priklauso nuo paties traumuojančio daikto paviršiaus, traumuojamos anatominės srities kūne, smūgio striprumo, traumuojamą vietą dengiančių dangalų, nuo paties organizmo individualių savybių, traumuojamoje srityje esančių patologinių požymių. Koks žalojantis daiktas – pats nubrozdinimas nusako žalojančių daiktų grupę priklausomybę – kietas bukas žalojantis daiktas – gali būti ir metalinis strypas, koja, kumštis. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, nurodančių į individualaus daikto požymius.

Iš medicinos dokumentų išrašo (b. l. 3) matyti, kad 2013-08-24 15.16 val. J. S. nustatyta diagnozė-galvos, krūtinės, alkūnių sumušimas, objektyviai matosi nubrozdintos alkūnės, skausminga galva ir krūtinė.

Iš medžiagos, pagal kurią atsisakyta padėti ikiteisminį tyrimą 3 lapo matyt, kad 2013-08-24 policijos pareigūnas G. J. praneša, kad iš ligoninės gautas pranešimas, jog kreipėsi J. S., kurį 2013-08-24 apie 14 val. 30 min. prie Šilelio g. 7-o namo sumušė kaimynas.

D. A. pripažįsta tik vieno smūgio į veidą sudavimą nukentėjusiajam J. S.. Jis paaiškino, kad dėl nukentėjusiojo netinkamo elgesio su kaltinamojo dukra sukonfliktavo su nukentėjusiuoju, supyko ir barnio metu sudavė nukentėjusiajam į veidą. Nukentėjusysis gi teigia, kad kaltinamasis atsineštu geležiniu strypu kirto jam per galvą, 6-7 kartus sudavė kumščiu per šoną, o kai nugriuvo-dar spyrė. Liudytoja J. S. nurodė, kad kaltinamasis J. S. sudavė smūgius į šonus, strypu ar lazda sudavė per galvą. L. A., kaltinamojo žmona, nurodo mačiusi tik vieno smūgio nukentėjusiajam į veidą sudavimą, daugiau smūgių, jos teigimu, nebuvo.

Po įvykio nukentėjusiajam ojektyviai buvo nustatyti sužalojimai-nubrozdintos alkūnės, jis skundėsi galvos ir krūtinės skausmu. Teismo medikas teismo posėdyje įvertino nukentėjusiajam objektyviai nustatytus sužalojimus ir nurodė, kad alkūnių nubrozdinimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, o galvos ir krūtinės skausmas nekvalifikuojamas, nes tai yra subjektyvus požymis.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis ir nukentėjusysis patvirtina, kad tarp jų kilo konfliktas. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoju apklaustas policijos pareigūnas D. J., atvykęs į įvykio vietą. Jis nurodė, kad fizinis kontaktas tarp tų asmenų buvo, bet smurto žymių nesimatė.

Konflikto dalyviai nurodo, kad konfliktas įvyko apie 14 val. 30 min., maždaug po pusvalandio atvyko policijos pareigūnai, o nukentėjusysis medikų buvo apžiūrėtas ir jam sužalojmai nustatyti nedelsiant, t.y. 15 val. 16 min. Taigi akivaizdu, kad nukentėjusysis nuvyko apžiūrai tuoj pat po konflikto.

Bylos aplinkybės patvirtina, jog kaltinamasis smurtavo prie nukentėjusįjį, nes tą nurodo tiek nukentėjusiojo parodymai, tiek liudytojos J. S. liudijimas, tiek medicinos dokumentų išraše fiksuoti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai. Nors liudytoja kaltinamojo žmona N. A. teisme nurodė, kad katinamasis nukentėjusiajam nesudav smūgių, tačiau bylos tydrimo metu ji nurodė, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį, be to, N. A. parodymai teisme paneigti paies kaltinamojo parodymais.

Atskirai aptartinas klausimas dėl sužalojimo įrankio-nukentėjusiojo nurodyto geležinio strypo-panaudojimo. Nukentėjusysis nurodo, kad jam buvo į galvą smūgiuota tokiu daiktu, tačiau byloje nėra tą neginčijamai patvirtinančių įrodymų. Medicinos dokumentų išraše nurodoma, kad nukentėjusysis medkams nurodė, kad jį ”sumušė kaimynas strypu”. Pareiškime policijai (b. l. 4) nukentėjusysis nurodo, kad A.” rankose laikė geležį”, pareiškime teismui jis sužalojimo įrankį įvardina kaip ” geležinį daiktą”, J. S. nurodo, kad tai buvo strypas ar lazda. Liudytoja N. A. nematė jokio geležinio žalojančio įrankio. Apie tai, kad buvo sumuštas geležiniu daiktu, nukentėjusysis nepasakojo ir atvykusiems policijos pareigūnams. Ir kas svarbiausia byloje-galimas sužalojimo įrankis nėra rastas, neapžiūrėtas, nenustatyti jo individualūs žalojantys požymiai, dėl ko negalima nustatyti, ar tikrai tuo įrankiu buvo sužalotas nukentėjusysis. Taigi iš kaltinimo kaltnamajam šalintina ta aplinkybė, kad jis sužalojo nukentėjusįjį suduodamas jam geležiniu daiktu.

Iš medicinos dokumento matyti, kad nukentėjusiajam nustatyti daugelio vietų sumušimai, taigi įrodyta, kad kaltinamasis vis dėlto sudavė daugiau negu vieną smūg nukentėjusiajam. Įrodyta, kad nukentėjusysis ir kaltinamasis konfliktavo, kad apie jų fizinį kontaktą nurodė policijos pareigūnas D. J., kad nukentėjusiajam tuoj pat po konflikto nustatytas sveikatos sutrikdymas, kad kaltinamasis pripažino smūgiavęs nukentėjusiajam. Kaltinamasis veikė tyčia, numatė, kad savo veiksmais galėjo žmogų sužaloti, tai suvokė, tačiau nors ir nenorėjo žalingų padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Tarp kaltinamojo veiksmų-smūgių sudavimo nukentėjusiajam ir atsiradusių padarinių-nežymaus sveikatos sutrikdymo-yra priežastinis ryšys, nes būtent kaltinamojo veiksmais kaltinamajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Įrodyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo pažįstami, kaimynai, tarp jų kilo asmeninio pobūdžio konfliktas, dėl ko D. A. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu.

Taigi įrodyta, kad sužalojimus nukentėjusiajam J. S. padarė kaltinamasis D. A. ir jo veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d. požymių.

Kaltinamojo D. A. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra. D. A. padarytas nusikaltimas nepriskiriamas prie sunkių (LR BK 11 str.). Jis charakterizuojamas tik teigiamai: anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, šiuo metu dirba, darbo vietos administracijos charakterizuojamas tik labai gerai. Parenkant bausmę rūšį ir jos dydį, atsižvelgtita į tai, kad nukentėjusysis pats elgėsi netinkamai, provokuojančiai, nes nustatyta, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo po to, kai nukentėjusysis eilinį kartą įžeidė kaltinamojo dukrą.

LR BK 140 str. 1d. sankcijoje numatyti viešieji darbai D. A. neskirtini, nes jis yra dirbantis ir tokia bausmė nebus suderinama su jo darbu. D. A. skirtinas laisvės apribojimas manant, kad tokios bausmės paskyrimas geriausiai atitiks LR BK 41 str. numatytus bausmės tikslus.

Nukentėjusysis J. S. byloje pareiškė 45 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Jis nurodo, kad turėjo tiesioginių išlaidų gydymui po sveikatos sutrikdymo (reikalingi medikamentai), be to, jis dar iki šio jaučia skausmą krūtinėje, sumažėjo jo bendravimo galimybės, bijo išeiti iš namų ir reikšti savo nuomonę, jį vargina nemiga, emocinė įtampa.

Nors nukentėjusysis nurodo, kad jis turėjo turinio pobūdžio išlaidų, tačiau tą įrodantys dokumentai nepateikti, tuo pačiu ir neįrodyta tokių išlaidų turėjimas, nes civilinis ieškinys byloje turi būti pagrįstas objektyviais dokumentais.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai. Nors LR CK 6.283 str. 1d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, tačiau atlyginant ir paskaičiuojant neturtinę žalą, šis principas tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.

Nukentėjusysis turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet apsprendžiant žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą.

Akivaizdu, kad kaltinamasis, mušdamas nukentėjusįjį, sukėlė jam ne tik fizinį skausmą, bet ir išgastį, šoką, dvasinius išgyvenimus. Dėl sužalojimų nukentėjusysis turėjo kreiptis į gydymo įstaigą. Šiuo metu jis dar jaučiasi blogai. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad nusikalstamos veikos pasekmės nebuvo sunkios, nes nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Žalai atsirasti įtakos turėjo ir neatsargus nukentėjusiojo elgesys (LR CK 6.253 str. 5 d.), nes smūgiai buvo suduoti po to, kai nukentėjusysis jau ne pirmą kartą netinkamai elgėsi su kaltinamojo dukra. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina siekti ir nukentėjusiojo bei žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Reikia atsižvelgti ir į kaltinamojo turtinę padėtį, nes kaltinamasis, nors ir dirba, išlaiko du vaikus ir žmoną. Būtina pabrėžti ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimas-ne nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus, atlygintinos žalios dydis žalą padariusiam asmeniui negali tapti nepateisinamai didele našta, jam negali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių (LR CK 6.251 str. 2d.).

Vadovaujantis išdėstytu, iš kaltinamojo D. A. nukentėjusiajam J. S. priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 4 MGL, t.y. 520 litų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str. 302-305 str., 307 str.,

nusprendžia:

D. A. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str.1d. ir paskirti jam laisvės apribojimą 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Nukentėjusiojo J. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti dalinai 520 litų sumai, šią sumą išieškant iš D. A., J. S. ieškinį dalyje dėl 44 480 litų atmesti.

Po nuosprendžio įsiteisėjimo Alytaus apskrities VPK grąžinti medžiagą Nr. 52-At-01232-13.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui paduodant skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.

Teisėja Asta Jakučiūnienė