Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vladislavas Lenčikas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus (toliau – institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarimo, kuriuo tenkintas V. I. skundas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2013 m. rugsėjo 12 d. nutarimas panaikintas ir byla nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus Vyresnioji tyrėja Eleonora Markevič 2013 m. rugsėjo 12 d. priėmė V. I. atžvilgiu nutarimą, kuriame nurodė, kad V. I. 2013 m. kovo 17 d., 9:03 val., ties Laisvės pr. 8, Vilniuje, vairuodamas automobilį ir važiuodamas 2 - ąją eismo juosta, prieš persirikiuodamas į l - ąją eismo juostą neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio šia juosta važiavusiam automobiliui ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu sugadino abu automobilius. V. I. pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau -ATPK) 127 str. 2 d.

2013-10-02 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. I. skundas dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2013 m. rugsėjo 12 d. priimto nutarimo Nr. 10N-2670583-13 panaikinimo, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo.

Institucija atkreipia dėmesį į tai, kad priimant sprendimą teismas neatsižvelgė į kelio važiuojamojoje dalyje automobilio „Ford Transit“ važiavimo juostoje (t.y. pirmoje eismo juostoje) likusius „Ford Transit“ kairės pusės padangų pėdsakus. Abiejuose ekspertizės aktuose LTEC ekspertai pažymi, kad tai yra „Ford Transit“ šoninio slydimo pėdsakai. Šoninio slydimo pėdsakai susiformuoja kaip rezultatas staigiai pasikeitusios transporto priemonės judėjimo trajektorijos dėl smūginio poveikio susidūrimo metu. Išskirtinis jų požymis yra staigus krypties pasikeitimas. Būtent tokie pėdsakai yra užfiksuoti eismo įvykio schemoje bei eismo įvykio nuotraukose. Tai dar kartą patvirtina, kad būtent „Ford Transit“ patyrė smūgį į galinę kairę pusę, dėl ko tapo nevaldomas, pakeitė judėjimo kryptį ir paliko padangų šoninio slydimo pėdsakus savo važiavimo juostoje. Tačiau 2014-12-15 ekspertizės akte Nr. 11-1085(14) tiriamojoje dalyje ekspertai skaičiavimuose paliktą važiuojamojoje dalyje slydimo pėdsaką vertina kaip automobilio „Ford Tranzit“ dešinės pusės rato paliktą pėdsaką, tačiau visiškai nepasisako, kodėl ir kokiais pagrindais paliktą ir užfiksuotą pėdsaką įvardija kaip automobilio „Ford Transit“ dešinės pusės rato pėdsaką ir neaprašo, kuo remiantis ir kokiu būdu nustatė, kad tai būtent automobilio „Ford Transit“ dešinės pusės rato paliktas pėdsakas. Ši ekspertizės akte (11-1085(14)) vertinama aplinkybė ir teikiama tyrimo išvadoje kaip „tikėtina“ yra kardinaliai prieštaraujanti 2013-05-24 ekspertizės akto 11-1030 (13) pateiktai „kategoriškai“ išvadai.

Skunde pažymima, jog teismas apklausė ekspertą V. Šakėną, 2013-05-24 pateikusį ekspertizės aktą Nr. 11-1030(13), tačiau teisme nebuvo apklausti ekspertai V. Leipus ir V. Matusevič, pateikę 2014-12-15 ekspertizės aktą Nr. 11-1085(14). Institucijos nuomone, paskutinį ekspertizės aktą pateikę ekspertai turėjo būti apklausti dėl pasirinktų konkrečiai skirtingų (lyginant su 2013-05-24 ekspertizės aktu Nr. 11-1030(13)) įvykio eigos atkūrimo parametrų. Be to, skaičiavimuose buvo įvesti skirtingi duomenys apie transporto priemones. Vertinant tai, kad skaičiavimams buvo parinkti skirtingi pagrindiniai ir transporto priemonių duomenys, tikėtina, kad dėl šios priežasties ir buvo gauti skirtingi tyrimo rezultatai bei pateiktos skirtingos tyrimo išvados.

Teismas, anot apelianto, nepagrįstai nurodo, jog „dviejų ekspertų išvadą (11-1085(14) patvirtina ir V. I. parodymai bei pareigūno A. Narmonto tarnybinio pranešimo turinys“, nes A. Narmontas, nebūdamas įvykio liudytoju, tarnybiniame pranešime pateikė informaciją, gautą pagal įvykio vietoje likusio vienintelio dalyvio - V. I. nurodytas subjektyvias įvykio kilimo aplinkybes. Be to, teismas nevertino į įvykio vietą atvykusio pirmo pareigūno A. Juselio, kuris sudarė įvykio vietos schemą fiksuodamas kelio važiuojamojoje dalyje paliktus pėdsakus bei bendravo su įvykyje dalyvavusiais abiem vairuotojais, parodymų, kuriais A. Juselis konkrečiai nurodė, kad eismo įvykio pirminis kontaktas įvyko būtent Laisvės pr. pirmoje eismo juostoje važiavimo kryptimi link Oslo g.

Atkreipia dėmesį, jog Audi Allroad Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo protokole nurodyta: „sugadinti automobilio priekinio dešinės pusės žibinto tvirtinimas ir pats žibintas įbrėžtas, įbrėžtas priekinis bamperis ir abu priekiniai ratlankiai, bei apgadinta priekinė kairės pusės padanga, įbrėžtas priekinis dešinės pusės sparnas, apgadintas įbrėžtas dešinės pusės veidrodis“ tačiau byloje nėra šių nuotraukų. Taip pat atsižvelgtina į pareigūno A. Narmontas tarnybiniame pranešime pateiktą informaciją, o taip pat į neįtikinančius H. P. paaiškinimus. V. I. teigimu, būtent H. P., prieš persirikiuodamas į 2 - ąją eismo juostą neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir nedavė, jam (V. I.), važiavusiam 2 - ąja eismo juosta, kelio, slystamai užkabino jo automobilio dešinės pusės veidrodėlį, dešinės pusės sparno arkos dalį, jam, siekiant išvengti susidūrimo ir traukiantis į kairę, tęsdamas manevrą į kairę, automobilis Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užkabino jo automobilio priekinio bamperio dešinį kraštą, toliau tęsdamas manevrą į kairę ( į 2 - ąją eismo juostą iš 1 - osios) kirto skiriamąją juostą, ją pervažiavęs, vertėsi, ką patvirtina transporto priemonių sugadinimų lokalizacija ir susidūrimo pobūdis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vieni iš ATPK 248 straipsnyje nustatytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas V. I. nekaltumą iš esmės grindė LTEC ekspertizės aktu Nr. 11-1085 (14), kuris yra pasirašytas dviejų ekspertų bei patvirtina V. I. parodymus bei pareigūno A. Narmonto tarnybinio pranešimo turinį. Tačiau apeliaciniame skunde pagrįstai atkreipiamas dėmesys į tai, kad LTEC ekspertizės akto Nr. 11-1085 (14) išvadoje yra pateikti atsakymai pagal taikomą išvadų skalę - „tikėtina“, o LTEC ekspertas V. Šakėnas ekspertizės akto Nr. 11-1030 (13) išvados 5-ame punkte nurodė, kad „Techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo tai, kad automobilio „Audi Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. I. rikiuodamasis į Laisvės pr. važiuojamosios dalies pirmą eismo juostą nedavė kelio šia juosta važiavusio H. P. vairuojamam automobiliui „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokią savo poziciją LTEC ekspertas V. Šakėnas patvirtino ir apklausos metu teisme. V. Šakėno teigimu, vairuotojas V. I. keitė važiavimo kryptį, rikiavosi iš antros eismo juostos

Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų dėl eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus (LVAT nutartis Nr. N62-2204/2011 ir kt.).

Įrodymai – faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kt. aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai (ATPK 256 straipsnio 1 dalis). Pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalį įrodymus taip pat renka ir administracinę bylą nagrinėjantis organas (šiuo atveju – teismas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Nagrinėjamoje byloje, esant prieštaravimams tarp LTEC ekspertizės akto Nr. 11-1030 (13) ir LTEC ekspertizės akto Nr. 11-1085 (14) bei jose padarytoms visiškai skirtingoms išvadoms, teisme apklausus tarp LTEC ekspertizės aktą Nr. 11-1030 (13) rengusį ekspertą V. Šakėną, apygardos teismo vertinimu, nepagrįstai nebuvo apklausti LTEC ekspertizės aktą Nr. 11-1085 (14) rengę ekspertai V. Leipus ir V. Matusevič. Minėti ekspertai turėtų būti apklausti dėl pasirinktų skirtingų, lyginant su 2013-05-24 ekspertizės aktu Nr. 11-1030(13), įvykio eigos atkūrimo parametrų bei skaičiavimuose įvestų skirtingų duomenų apie transporto priemones, kas galimai sąlygojo skirtingus tyrimo rezultatus bei pateiktas tyrimo išvadas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, neapklausus ekspertų V. Leipaus ir V. Matusevič, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti administracinių teisės pažeidimų bylų procesą. Pirmos instancijos teismas rėmėsi in dubio pro reo principu, aiškinęs abejones ir neaiškumus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tačiau šis principas reiškia, kad taip galima aiškinti tik tas abejones ir neaiškumus, kurių negalima pašalinti. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą formaliai, ir darytina išvada, kad teismas, turėdamas pareigą pats rinkti įrodymus, kad būtų pašalinti byloje esantys prieštaravimai, šios pareigos nevykdė. Taigi, apylinkės teismas visapusiškai neištyrė bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių prieštaravimų. Tik apklausus LTEC ekspertizės aktą Nr. 11-1085 (14) rengusius ekspertus V. Leipų, V. Matusevič ir pakartotinai V. Šakėną bei įvertinus visas minėtas aplinkybes, galima nuspręsti, ar V. I. veiksmuose yra jam inkriminuoto administracinių teisės pažeidimo sudėtis, ar jos nėra.

Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarimas yra naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutarė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.