- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-02-19
- Bylos Nr.
- 1-286-1060/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Kaltinamasis
- D. K.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64(1) straipsnį, galutine 9 MGL dydžio bauda,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. K. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: jis 2017 m. gruodžio 25 d. apie 17.10 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,50 promilės alkoholio (nustatyta mažiausia koncentracija kraujyje 2,38 promilės etilo alkoholio).
Šiais savo veiksmais D. K. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis D. K. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad 2017 m. gruodžio 25 apie 11.30 val. su draugui V. V. priklausančiu automobiliu VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš Kauno r., atvažiavo į (duomenys neskelbtini) pasimatyti su sūnumi, kuris gyvena su buvusia sugyventine. Automobiliu atvažiavo vienas, buvo blaivus, automobilį pastatė Maironio gatvėje, Išlaužo kaime. Su sūnumi pasimatyti galėjo tik vakare, tuomet jis parduotuvėje nusipirko 200 g talpos „Trijų devynerių“ trauktinės, alaus ir vienas belaukdamas sūnaus alkoholį išgėrė. Jis su automobiliu Išlauže, Liepų gatvėje prie sugyventinės namų atvažiavęs nebuvo. Prie sugyventinės namų susitiko su sūnumi, paleido keletą fejerverkų ir sūnų nusivedė bei pasodino automobilyje stovėjusiame Maironio gatvėje. Jis sugalvojo nueiti į parduotuvę, uždarė automobilio dureles ir jam nuėjus į šoną automobilis pradėjo riedėti. Judančiame automobilyje liko sėdėti sūnus, todėl automobilį mėgino sulaikyti, tačiau jis kirtęs skersai gatvę, įvažiavo į griovį. Jis sėdo į automobilį ir jį vairuodamas mėgino išvažiuoti iš griovio, tačiau jam nepavyko, tuoj pat atvyko policija, jį rado sėdintį automobilyje už vairo. Automobilio girtas nevairavo, juo nevažiavo, tik mėgino juo išvažiuoti iš griovio (b.l. 88-90). Papildomai parodė, kad 2017 m. gruodžio 25 d. belaukdamas sūnaus nuėjo į parduotuvę, nusipirko brendžio ir vienas gėrė. Apie 17 val., pasiėmęs sūnų, atsivedė jį į mašiną, ir nuėjo dar iki parduotuvės. Išlipdamas iš automobilio automobilį paliko ant laisvos pavaros, ir kai atėjo iš parduotuvės, automobilis buvo nuslydęs į nedidelį griovį. Jis atsisėdo į automobilį ir norėjo iš griovio išvažiuoti, bet jam sėdint automobilyje atvažiavo policijos pareigūnai, kurie pamatę jį sėdint automobilyje už vairo, griovyje, pareikalavo iš automobilio išlipti, ir kai jis išlipo, policijos pareigūnai, pastebėjo, kad jis yra neblaivus ir jam liepė įpūsti į alkotesterį, įpūtė 2,13 promilės alkoholio. Jis gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką, pasižada daugiau ateityje naujų nusikalstamų veikų nedaryti (b.l. 95-97).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. P. parodė, kad jis dirba Alytaus apskrities VPK Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2017 m. gruodžio 25 d. apie 17 val. patruliuojant Prienų rajone, Išlaužo miestelyje jis su vyresniąja tyrėja pastebėjo Išlaužo miestely, (duomenys neskelbtini), automobilį VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavusį nuo kelio į pakelės griovį ir bandantį iš jo išvažiuoti. Jie su tarnybiniu automobiliu staigiai privažiavo prie minėto automobilio, išlipo iš automobilio ir parodė gestu, kad vairuotojas iš automobilio VW Caddy išliptų. Per automobilio dešinės pusės dureles vairuotojas išlipo ir priėjo prie jų. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, pareikalavus dokumentų, buvo nustatyta, kad automobilį vairavo D. K., gim. 1974 m. Patikrinus alkotesteriu vairuotojo D. K. blaivumą, jam buvo nustatytas 2,13 promilių girtumas (b.l. 22-24).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. V. parodė, kad jam priklauso automobilis VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį pirko 2017 metais birželio mėnesį, už jį sumokėjo 2200 eurų. 2017 m. lapkričio 9 d. jis išvažiavo į Norvegiją. Žinodamas, kad D. K. nevartoja alkoholinių gėrimų, jam leido naudotis jo automobiliu. Nebūtų leidęs automobiliu naudotis, jeigu būtų žinojęs, kad su juo D. K. ar kas nors kitas važiuos būdamas neblaivus. Jis apie šį įvykį sužinojo iš policijos tyrėjos, kuri paaiškino, kad su jam priklausančiu automobiliu važiavo jo pažįstamas D. K. būdamas neblaivus. Po to paskambinus D. K. šis tai patvirtino. Jeigu būtų žinojęs, kad D. K. važiuos automobiliu būdamas neblaivus, jis jam niekada nebūtų leidęs važinėtis jam priklausančiu automobiliu. Prašo grąžinti jam priklausantį automobilį VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jo nekonfiskuoti (b.l. 27-29).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. O. parodė, kad D. K. buvęs sugyventinis, su kuriuos prieš metus išsiskyrė. Jie turi bendrą vaiką P. K., gimusį 2009 m. 2017 m. gruodžio 25 d. apie 16-17 val. jai paskambino D. K. ir pasakė, kad atvažiuoja pasiimti vaiko. Ji su vaiku išėjo į lauką, vaikas nuėjo link gatvėje stovinčio automobilio, prie kurio stovėjo D. K.. Atrodo, kad automobilis buvo užgesintas, šviesos nedegė, ji prie automobilio nėjo. D. K. su vaiku nuėjo ant netoliese esančios pievutės leisti fejerverkų, o ji nuėjo į namus. Po kurio laiko į namus parėjęs verkdamas vaikas ir pasakė, kad blogai pastatė mašiną ir ji įvažiavo į krūmus (b.l. 18-19).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2017 m. gruodžio 29 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,38 promilės etilo alkoholio (b.l. 39);
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-7).
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo D. K. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta.
BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.
Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai patvirtino D. K. pareikštą kaltinimą, t. y., jog jis 2017 m. gruodžio 25 d. apie 17.10 val. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę - automobilį VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje nurodyta, kas D. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,38 promilės etilo alkoholio. Tokiais veiksmais D. K. tyčia apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuotina kaip BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas.
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bylos aplinkybės yra aiškios. Teismas konstatuoja, kad D. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi, prašė baudos mokėjimą išdėstyti dalimis ir nekonfiskuoti automobilio. Teismo baudžiamojo įsakymo tvarka ir pasekmės kaltinamajam išaiškintos (b. l. 106-108, 110-111).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).
D. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius D. K. – kaltinamasis vieną kartą teistas (b.l. 45-46), baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią nuobaudą (b.l. 73-75), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neregistruotas (b.l. 80), nedirba (b.l. 76-77), registruotas darbo biržoje (b.l. 78). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – 51 MGL baudą.
BK 64¹ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog D. K. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 34 MGL baudos.
Į paskirtą bausmę įskaityti D. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. gruodžio 25 d. 17.30 val. iki 2017 m. gruodžio 26 d. 11.47 val. (1 para), vieną sulaikymo para prilyginant 2 MGL.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius, arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Kaltinamasis prašė atsižvelgti į jo turtinę padėtį, išdėstyti mokėjimą dalimis. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo prašymą išdėstyti baudos mokėjimą dalimis, į jo turtinę padėtį, skiria ilgesnį terminą baudai sumokėti.
Baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. D. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas, pirmiausia, pažymi, kad, kaip nustatyta, D. K. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatytas girtumas (kraujyje mažiausia koncentracija 2,38 promilės). Taigi, jis tyčia padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, kas neabejotinai kėlė pavojų jo paties ir kitų asmenų saugumui ir net gyvybei. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas vairuoti (įgyti teisę) kelių transporto priemones vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Dėl transporto priemonės konfiskavimo (BK 72 straipsnis)
BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Skirtingai pagal BK 72 straipsnio 4 dalį numatytas neprivalomas nerūpestingų asmenų turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas tada, kai turto savininkas nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas (pvz., paskolintas, išnuomotas, suteiktas laikinai pasinaudoti) gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario mėn. 18 d. Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalga Nr. AB-32-1, Teismų praktika 32).
Nagrinėjamoje byloje automobilis „VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas kaltinamajam D. K. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Taigi automobilis „VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone, kurio savininkas yra V. V. (b. l. 33). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas automobilio savininkas patvirtino, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jo Lietuvoje nebuvo, kaltinamajam leido naudotis automobiliu, kadangi pastarasis 10 metų alkoholio nevartojo, jam nebuvo žinoma, kad D. K. būdamas neblaivus vairavo automobilį. Teismas neturi pagrindo netikėti nurodytomis aplinkybėmis, todėl mano, jog transporto priemonės savininkas nežinojo, ir negalėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti, todėl netikslinga konfiskuoti V. V. priklausančią transporto priemonę.
BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Teismas sprendžia, kad išieškant iš D. K. konfiskuotino turto vertę, kurią nurodo transporto priemonės savininkas, atitinkančią pinigų sumą 2200,00 Eur būtų proporcinga poveikio priemonė kaltinamajam, kuris nusikalstamą veiką padarė tyčia.
Kaltinamajam D. K. paskiros kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas (b.l. 98-99, 100-101) paliekamos galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
D. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam 51 MGL (1920,66 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. paskirti galutinę 34 MGL (1280,44 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti D. K. laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. gruodžio 25 d. 17.30 val. iki 2017 m. gruodžio 26 d. 11.47 val.(1 para) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL (75,32 Eur).
Bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, D. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš D. K. konfiskuotino turto – automobilio „VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę 2200,00 Eur (du tūkstančius du šimtus eurų).
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, V. V. grąžinti Alytaus apskrities VPK Prienų PK saugomą automobilį „VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei Alytaus apskrities VPK perduotus saugoti automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelį.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus D. K. baudžiamojoje byloje saugomą vairuotojo pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su teismo nuosprendžiu perduoti jį išdavusiai įstaigai VĮ Regitra.
D. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Informuoti kaltinamąjį D. K. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.
Įteikti kaltinamajam D. K., automobilio savininkui V. V. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
nesutikdami su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.