Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-06-11 · Administracinė byla Nr. eI-4790-402/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-11
Bylos Nr.
eI-4790-402/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00749-2019-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijos
Pareiškėjas
A. V.
Administracinė byla Nr. eI-4790-402/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00749-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 11 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,dalyvaujant atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2019 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. 19R1-108 (AG1-15/08-2019); 2) įpareigoti klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjo skundą dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pareiškėjas skunde nurodo Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui pateikęs skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus 2019 m. sausio 4 d. atsakymą Nr. 43-2-7 dėl kelio įrengimo. Komisija 2019 m. kovo 13 d. priėmė sprendimą Nr. 19R1-108 (AG1-15/08-2019) bylą pagal A. V. skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus 2019 m. sausio 4 d. rašto Nr. 43-2-7 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.

Pareiškėjas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su pretenzija dėl to, jog vykdant (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukciją neįrengta įvaža (nuovaža) į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. A-4145 patvirtintame detaliajame plane įvažiavimas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, yra numatytas šio sklypo pietinėje pusėje iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2014 m. balandžio 1 d. patvirtintuose specialiuosiuose architektūros reikalavimuose Nr. 70-17-208 nurodyta, jog įvažiavimas į sklypą projektuotinas pagal detalųjį planą. Atsižvelgiant į tai, parengtas ir patvirtintas vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, techninis projektas (projekto pakeitimas), kuriame pagrindinė įeiga į pastatą ir įvaža į sklypą suprojektuota pietinėje pusėje iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Suderinti ir patvirtinti vienbučio gyvenamojo namo ir tvoros projektai perduoti Kauno miesto savivaldybės administracijai ir yra jos žinioje. „Infostatybos“ duomenys patvirtina, kad 2014 m. liepos 18 d. Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą Nr. LNS-21-140718-00548 gyvenamojo namo statybai adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas.

2017 m. birželio 27 d. Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė leidimą statyti nuotekų šalinimo tinklus (inžineriniai tinklai) ir rekonstruoti (duomenys neskelbtini) gatvę. Atliekant kelio tiesimo ir asfaltavimo bei šaligatvio tiesimo darbus nebuvo suformuota ir nutiesta įvaža į pareiškėjui priklausantį žemės sklypą. Naujai įrengtas kelias yra stipriai iškeltas, todėl atsirado aukštas šlaitas ir neįrengus įvažos neįmanoma įvažiuoti į žemės sklypą. Kauno miesto savivaldybės administracija, siekdama išvengti atsakomybės dėl neįrengtos įvažos (nuovažos) nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, neteisėtai ir nepagrįstai nurodo, jog rengiant (duomenys neskelbtini) gatvės techninį projektą, darbo projektą bei vykdant gatvės rekonstravimo darbus nebuvo pateiktas prašymas įrengti įvažą, todėl ir techninio bei darbo projekto sprendiniai nebuvo keičiami.

Nesutikdamas su tokiu atsakymu, pareiškėjas pateikė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui skundą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakymą Nr. 43-2-7 ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją pašalinti (duomenys neskelbtini)gatvės rekonstrukcijos metu padarytus darbų trūkumus ir Kauno miesto savivaldybės lėšomis įrengti įvažą į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius priėmė sprendimą nutraukti bylą, motyvuodamas tuo, jog nors pareiškėjo reikalavimai susiję su Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus 2019 m. sausio 4 d. rašto Nr. 43-2-7, kuriuo atsisakoma įrengti įvažą į sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, panaikinimu ir įpareigojimu viešojo administravimo subjektui, tačiau pagal savo esmę minėti reikalavimai yra susiję su civiliniais teisiniais santykiais, todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

Nusprendęs, kad pareiškėjo reikalavimai turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismo, Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius net nenagrinėjo skundo iš esmės, nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių.

Vis dėlto atkreiptinas teismo dėmesys, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrius savo sprendime nurodė, jog sprendimas gali būti skundžiamas administracinės teisenos tvarka, skundą pateikiant Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui. Tačiau Komisija, konstatavusi, kad pareiškėjo prašymas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, bylą nutraukė.

Šalies argumentai

Pareiškėjas mano, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas, priimtas neįvertinus objektyvių skunde nurodytų faktinių aplinkybių dėl įvažos neįrengimo ir atsakovės atsisakymo ją įrengti, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – patenkinti pareiškėjo skundą dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Atsiliepimas

Atsakovė su skundu nesutinka, jos atstovė teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti. Pareiškėjas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su pretenzija dėl vykdant (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukciją neįrengtos įvažos (nuovažos) į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrius 2019 m. sausio 4 d. parengė atsakymą Nr. 43-2-7 (toliau – ir Atsakymas) dėl kelio įrengimo, kuriame nurodė, kad rekonstravimo darbai baigti ir įvaža nebebus įrengiama, nebent pareiškėjas pasirengtų įvažos projektą ir ją įsirengtų pats. Pareiškėjas, manydamas, kad Atsakymas pažeidžia pareiškėjo teises, kreipėsi į Komisiją su prašymu: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus 2019 m. sausio 4 d. atsakymą Nr. 43-2-7; 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją pašalinti (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos metu padarytus darbų trūkumus ir Kauno miesto savivaldybės lėšomis įrengti įvažą iš (duomenys neskelbtini) g. į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas; 3) iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos išreikalauti (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos projektą bei ginčo teritorijos detalųjį planą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas Komisijai pateiktame skunde nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune. Pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. A-4145 patvirtintą detalųjį planą, įvažiavimas į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, numatytas šio sklypo pietinėje pusėje iš (duomenys neskelbtini) gatvės, tačiau atliekant kelio tiesimo ir asfaltavimo bei šaligatvio įrengimo darbus nebuvo suformuota ir nutiesta įvaža į pareiškėjui priklausantį žemės sklypą. Pasak pareiškėjo, naujai įrengtas kelias yra stipriai iškeltas ir neįrengus įvažos neįmanoma įvažiuoti į žemės sklypą. Pareiškėjas skunde nurodo, jog nesutinka su Kauno miesto savivaldybės argumentu, kad turėjo pateikti prašymą įrengti įvažą į jo žemės sklypą, nes įvaža turėjo būti įrengiama vadovaujantis detaliuoju planu, o ne žemės sklypo savininko prašymu.

2019 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. 21R1-45 (AG1-15/08-2019) Komisija bylą nutraukė, sprendime išaiškindama, kad pareiškėjo reikalavimai yra susiję su civiliniais teisiniais santykiais, nes sukelia civilines teisines pasekmes, todėl yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnis reglamentuoja skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: (1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; (2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; (3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Skunde nenurodoma nė vieno iš pagrindų, kuriuo vadovaujantis turėtų būti panaikintas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus 2019 m. sausio 4 d. atsakymas Nr. 43-2-7. Pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. A-4145 patvirtintą detalųjį planą, į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, yra numatyti du įvažiavimai: vienas, kaip nurodo pareiškėjas, šiaurinėje sklypo pusėje iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kitas – pietinėje sklypo pusėje iš servitutinio inžinerinio susisiekimo žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Rekonstruojant (duomenys neskelbtini) gatvę vadovautasi (duomenys neskelbtini) (nuo (duomenys neskelbtini) g. iki A. Š. g.) rekonstravimo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) projektu, kuriam išduotas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 27 d. statybos leidimas Nr. LRS-21-170627-00143. Vadovaujantis šiuo galiojančiu ir nenuginčytu rekonstravimo projektu nuovažos į žemės sklypus iš (duomenys neskelbtini) gatvės buvo rengiamos ne į visus žemės sklypus, esančius prie (duomenys neskelbtini) gatvės. Pagal VĮ Registrų centro paskelbtas kadastro žemėlapio ištraukas, į daugumą žemės sklypų, esančių prie rekonstruojamos gatvės, įvažiuojama iš šalutinių gatvių. Atsižvelgiant į tai, kad į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, pagal detalųjį planą yra numatyti du įvažiavimai, pagal (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos projektą buvo numatyta palikti įvažą į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, šiaurinėje sklypo pusėje iš inžinerinio susisiekimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune. (duomenys neskelbtini) g. (nuo (duomenys neskelbtini) g. iki A. Š. g.) rekonstravimo techninio projekto I tome yra pateikiama informacija apie projekto viešinimą, skelbimą, SĮ „Kauno planas“ viešo susirinkimo su gyventojais protokolas, atsakymai į gyventojų prašymus, pasiūlymus bei pretenzijas dėl (duomenys neskelbtini) g. (nuo (duomenys neskelbtini) g. iki A. Š.g.) rekonstravimo techninio projekto. Apie (duomenys neskelbtini) g. (nuo (duomenys neskelbtini) g. iki A. Š. g.) rekonstravimo techninį projektą buvo skelbiama viešai Kauno miesto savivaldybės interneto tinklalapyje, taip pat Romainių skelbimų lentoje ir, kaip matyti iš SĮ „Kauno planas“ viešo susirinkimo su gyventojais protokolo, gyventojams apie galimybę teikti pasiūlymus buvo žinoma ir šia teise buvo pasinaudota. Tačiau iš pateikiamų dokumentų matyti, kad pareiškėjas nedalyvavo viešuose projekto svarstymuose, nustatytu laiku nereiškė pretenzijų dėl techninio projekto koregavimo, t. y. nepateikė prašymo, kad įvaža į pareiškėjo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, būtų įrengta ne šiaurinėje žemės sklypo pusėje, o pietinėje. Nesant pareiškėjo teikiamų prašymų, kaip ir nurodyta pareiškėjo prašomame panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus 2019 m. sausio 4 d. atsakyme Nr. 43-2-7, įvaža į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, pietinėje pusėje įrengta nebuvo, atsižvelgiant į tai, kad į žemės sklypą patenkama iš šiaurinės sklypo pusės. Be to, byloje pateiktas ir A. V. 2018 m. spalio 2 d. skundas Nr. 43-3-228, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriuje gautas 2018 m. spalio 3 d. Šiame skunde pareiškėjas nurodo sutinkąs, kad įvažiavimas į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, būtų iš šiaurinės pusės, ir vėliau vykstant (duomenys neskelbtini) g. (nuo (duomenys neskelbtini) g. iki A. Š. g.) rekonstravimo techninio projekto sprendinių viešinimui nepateikė prašymų dėl įvažos įrengimo iš (duomenys neskelbtini) g. tiesiai į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas įtvirtina vieną iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų – vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą, o Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 ir 6 punktai pareigą rūpintis vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu priskiria savivaldybės administracijos direktoriui. Kitaip tariant, savivaldybės administracijos direktoriui yra įstatymu numatyta pareiga imtis atitinkamų priemonių, kad vietinės reikšmės keliai ir gatvės būtų prižiūrėti, laiku sutvarkyti, sutaisyti bei rekonstruoti, o kur reikia – naujai nutiesti. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų. Atsižvelgiant į tai, 2017 m. birželio 27 d. Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė leidimą statyti nuotekų šalinimo tinklus (inžineriniai tinklai) ir rekonstruoti (duomenys neskelbtini) g. (susisiekimo komunikacijos). Projekto pavadinimas: (duomenys neskelbtini) g. (nuo (duomenys neskelbtini) g. iki A. Š. g.), statinio projektuotojas: Kauno SĮ „Kauno planas“.

Taigi, nėra teisinio pagrindo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2019 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. 21R1-45 (AG1-15/08-2019) ir patenkinti pareiškėjo skundą dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus 2019 m. sausio 4 d. atsakymas Nr. 43-2-7 ir išdėstytas sprendimas teisėti, o įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją pašalinti (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos metu padarytus darbų trūkumus ir Kauno miesto savivaldybės lėšomis įrengti įvažą iš (duomenys neskelbtini) g. į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, prašoma nepagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas prašo: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2019 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. 19R1-108 (AG1-15/08-2019); 2) įpareigoti klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjo skundą dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas pažymi, jog pareiškėjas skunde nurodo klaidingą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2019 m. kovo 13 d. sprendimo numerį (vietoj Nr. 19R1-108 (AG1-15/08-2019) turi būti Nr. 21R1-45 (AG1-15/08-2019), teismas tai laiko rašymo apsirikimo klaida, kadangi iš pareiškėjo skundo matyti, jog jis ginčija Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2019 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. 21R1-45 (AG1-15/08-2019) pagrįstumą ir teisėtumą.

Bylos duomenimis, pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune. Pareiškėjas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su pretenzija dėl vykdant Bivylių gatvės rekonstrukciją neįrengtos įvažos (nuovažos) į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrius 2019 m. sausio 4 d. atsakyme Nr. 43-2-7 dėl kelio įrengimo pareiškėjui nurodė, kad rekonstravimo darbai baigti ir įvaža nebebus įrengiama, nebent pareiškėjas pasirengtų įvažos projektą ir ją įsirengtų pats. Pareiškėjas, manydamas, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakymas pažeidžia jo teises, kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių su prašymu: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus 2019 m. sausio 4 d. atsakymą Nr. 43-2-7; 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją pašalinti (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos metu padarytus darbų trūkumus ir Kauno miesto savivaldybės lėšomis įrengti įvažą iš (duomenys neskelbtini) g. į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas; 3) iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos išreikalauti (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos projektą bei ginčo teritorijos detalųjį planą.

Pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. A-4145 patvirtintą detalųjį planą, į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, yra numatyti du įvažiavimai: vienas, kaip nurodo pareiškėjas, šiaurinėje sklypo pusėje iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kitas – pietinėje sklypo pusėje iš servitutinio inžinerinio susisiekimo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Rekonstruojant (duomenys neskelbtini) gatvę vadovautasi (duomenys neskelbtini) g. (nuo (duomenys neskelbtini) g. iki A. Š. g.) rekonstravimo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) projektu, kuriam išduotas 2017 m. birželio 27 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos statybos leidimas Nr. LRS-21-170627-00143. Vadovaujantis šiuo galiojančiu ir nenuginčytu rekonstravimo projektu, nuovažos tiesiai į žemės sklypus iš (duomenys neskelbtini) gatvės buvo rengiamos ne į visus žemės sklypus, esančius prie (duomenys neskelbtini) gatvės. Pagal VĮ Registrų centro paskelbtas kadastro žemėlapio ištraukas, į daugumą žemės sklypų, esančių prie rekonstruojamos gatvės, įvažiuojama iš šalutinių gatvių. Atsižvelgiant į tai, kad į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, pagal detalųjį planą yra numatyti du įvažiavimai, pagal (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos projektą buvo numatyta palikti įvažą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, šiaurinėje sklypo pusėje iš inžinerinio susisiekimo sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune. (duomenys neskelbtini) g. (nuo (duomenys neskelbtini) g. iki A. Š. g.) rekonstravimo techninio projekto I tome yra pateikiama informacija apie projekto viešinimą, skelbimą, SĮ „Kauno planas“ viešo susirinkimo su gyventojais protokolas, atsakymai į gyventojų prašymus, pasiūlymus bei pretenzijas dėl (duomenys neskelbtini) g. (nuo (duomenys neskelbtini) g. iki A. Š. g.) rekonstravimo techninio projekto. Apie (duomenys neskelbtini) g. (nuo (duomenys neskelbtini) g. iki A. Š. g.) rekonstravimo techninį projektą buvo skelbiama viešai Kauno miesto savivaldybės interneto tinklalapyje, taip pat Romainių skelbimų lentoje ir, kaip matyti iš SĮ „Kauno planas“ viešo susirinkimo su gyventojais protokolo, gyventojams apie galimybę teikti pasiūlymus buvo žinoma ir šia teise buvo pasinaudota. Tačiau iš pateikiamų dokumentų matyti, kad pareiškėjas nedalyvavo viešuose projekto svarstymuose, nustatytu laiku nereiškė pretenzijų dėl techninio projekto koregavimo, t. y. nepateikė prašymo, kad įvaža į pareiškėjo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, būtų įrengta ne šiaurinėje žemės sklypo pusėje, o pietinėje. Nesant pareiškėjo teikiamų prašymų, kaip ir nurodyta pareiškėjo prašomame panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus 2019 m. sausio 4 d. atsakyme Nr. 43-2-7, įvaža į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, pietinėje pusėje įrengta nebuvo, atsižvelgiant į tai, kad į žemės sklypą patenkama iš šiaurinės pusės. Be to, byloje pateiktas ir A. V. 2018 m. spalio 2 d. skundas Nr. 43-3-228, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriuje gautas 2018 m. spalio 3 d. Šiame skunde pareiškėjas nurodo sutinkąs, kad įvažiavimas į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, būtų iš šiaurinės pusės ir vėliau vykstant (duomenys neskelbtini) g. (nuo (duomenys neskelbtini) g. iki A. Š. g.) rekonstravimo techninio projekto sprendinių viešinimui nepateikė prašymų dėl įvažos įrengimo iš (duomenys neskelbtini) g. tiesiai į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune.

Taigi, atliekant kelio tiesimo ir asfaltavimo bei šaligatvio įrengimo darbus nebuvo suformuota ir nutiesta įvaža į pareiškėjui priklausantį žemės sklypą. Pareiškėjas skunde nurodo, jog nesutinka su Kauno miesto savivaldybės argumentu, kad turėjo pateikti prašymą įrengti įvažą į jo žemės sklypą, nes įvaža turėjo būti įrengiama vadovaujantis detaliuoju planu, o ne žemės sklypo savininko prašymu.

2019 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. 21R1-45 (AG1-15/08-2019) Komisija bylą nutraukė, sprendime išaiškindama, kad pareiškėjo reikalavimai yra susiję su civiliniais teisiniais santykiais, nes sukelia civilines teisines pasekmes, todėl yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui.

Darytina išvada, kad ginčas kilo dėl to, jog gatvės rekonstrukcijos metu nebuvo padaryta įvaža (nuovaža) į pareiškėjui priklausantį žemės sklypą iš pietinės pusės. Pareiškėjo manymu, gatvės rekonstrukcija buvo atlikta netinkamai, o gatvės rekonstrukcijos ir nuotekų šalinimo tinklų įrengimo projektiniai sprendiniai nesuderinti su patvirtintu teritorijos detaliuoju planu ir su išduotu individualaus namo statybos leidimu. Pareiškėjas keldamas ginčą siekia, jog atsakovė savo lėšomis pašalintų trūkumus ir įrengtų įvažą į jam priklausantį žemės sklypą.

Pagal Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 5 straipsnio 2 dalį, Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Pagal IAGNTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą, Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnyje numatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

(duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcija atlikta vykdant vieną iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų, t. y. savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – ir Kelių įstatymas) 3 straipsnio 3 punktą, vietinės reikšmės keliai skirstomi į: 1) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatvės gyvenamosiose vietovėse, jungiamieji ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams; 2) vidaus kelius. Tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams).

Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Vietinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros užsakovo funkcijas vykdo jų savininkai ir (ar) valdytojai (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 5 straipsnio 4 dalis). Darytina išvada, kad Kauno miesto savivaldybė, organizuodama (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukciją, įgyvendino minėtos gatvės savininkės teises.

Valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Dalyvaudamos šiuose santykiuose, valstybė ar savivaldybės atlieka veiksmus, priima sprendimus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys tam tikrus civilinius teisinius santykius (subjektines civilines teises bei pareigas). Viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, negali būti pripažinta viešuoju administravimu. Administravimo institucija tokiu atveju veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas ir jos priimti aktai (atlikti veiksmai), dalyvaujant tokiuose santykiuose, nepakeičia tų santykių pobūdžio. Jeigu ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, tai nepriklausomai nuo to, jog viena šio ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės institucija, jis laikytinas civiliniu ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 9 d. nutartis Nr. T-74, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-66-552/2016).

Teismas iš esmės sutinka su atsakovės padarytomis išvadomis, jog nors pareiškėjo reikalavimai susiję su Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus 2019 m. sausio 4 d. rašto Nr. 43-2-7, kuriuo atsisakoma įrengti įvažą į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, panaikinimu ir įpareigojimu viešojo administravimo subjektui, tačiau pagal savo esmę minėti reikalavimai yra susiję su civiliniais teisiniais santykiais, nes sukelia civilines teisines pasekmes. Pareiškėjo keliamas reikalavimas įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją pašalinti (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos metu padarytus darbų trūkumus ir Kauno miesto savivaldybės lėšomis įrengti įvažą iš (duomenys neskelbtini) g. į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, yra civilinio teisinio pobūdžio įpareigojimas, turintis tiesioginės įtakos statinio savininko nuosavybės teisėms. Tokio pobūdžio ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (LVAT 2016 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-66-552/2016). Ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, nes iš pareiškėjo skundo turinio ir suformuluoto reikalavimo matyti, jog pareiškėjas iš esmės siekia, kad Kauno miesto savivaldybės administracija savo lėšomis įrengtų įvažą iš (duomenys neskelbtini) g. į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune. Todėl pareiškėjo pateiktu skundu keltas ginčas dėl įpareigojimo Kauno miesto savivaldybės administracijai atlikti veiksmus, susijusius su įvažos įrengimu, yra civilinio pobūdžio ginčas, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Reikalavimas įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją pašalinti (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos metu padarytus darbų trūkumus ir Kauno miesto savivaldybės lėšomis įrengti įvažą iš (duomenys neskelbtini) g. į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, neatitinka Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetencijos.

Komisija tinkamai atkreipė dėmesį į Specialiosios teisėjų kolegijos analogiškose bylose priimtas nutartis dėl teismingumo, taip pat teisingai konstatavo, kad šioje byloje vyrauja ne administraciniai, o civiliniai teisiniai santykiai, todėl ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Kadangi, kaip minėta, ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams, Komisija pagrįstai atsisakė iš esmės nagrinėti pareiškėjo skundą ir bylą nutraukė, kadangi toks skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Tokiomis aplinkybėmis naikinti Komisijos sprendimą nėra teisinio pagrindo, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Natalja Zelionkienė