Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2011-09-29 · Baudžiamoji byla Nr. PK-1593-226/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-09-29
Bylos Nr.
PK-1593-226/2011
Teisminio proceso Nr.
1-05-3-00053-2011-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Almantas Lisauskas
Nukentėjusysis
I. E.
Kaltinamasis
N. Š.
Advokatai
Algimantas Degulis, Virginija Ina Bedarfienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. PK-1593-226/2011Teisminio proceso Nr. 1-05-3-00053-2011-1Procesinio sprendimo kategorija:
2.9.1.; 1.2.8.1.1; 2.9.10.; 2.1.10.1 (s)KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 29 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Almantas Lisauskas, sekretoriaujant Rimai Saldūnaitei Ritai Šalkauskienei, dalyvaujant gynėjui advokatui Algimantui Deguliui, nukentėjusiajai I. E., jos atstovei advokatei Virginijai Inai Bedarfienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje

N. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, netekėjusi, pensininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal LR BK 154 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji N. Š. padarė šmeižimą, o būtent:

ji, 2011 m. kovo 17 d. apie 14 val. Kauno I-joje muzikos mokykloje, esančioje Kaune, J. Gruodžio g. 25, šios mokyklos direktoriaus pavaduotojos L. M. kabinete, pastarajai paskleidė apie I. E. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ir pažeminti nukentėjusiąją bei pakirsti pasitikėjimą ja- pareiškė L. M., jog I. E. „išgėrinėja“ ar „girtuokliauja“ ir apkaltino nukentėjusiąją, kad ši ją sumušė- įspyrė jai į pilvą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 str. 1 d.

Kaltinamoji kalta neprisipažino ir parodė, kad 2011-03-17 apie 14 val. ji nuėjo į nukentėjusiosios darbovietę- Kauno 1-ąją muzikos mokyklą, esančią Kaune, J. Gruodžio g. 25, pas direktoriaus pavaduotoją L. M., pakalbėti su šia apie I. E. elgesį, nes kovo 16 dieną nukentėjusioji, susitikus joms laiptinėje, išplūdo ją ir spyrė jai į pilvą, dėl ko ji iškvietė policiją bei parašė skundą dėl minėto įvykio. Apie šiuos I. E. veiksmus ji nutarė konfidencialiai pasikalbėti su nukentėjusiosios darbdaviu. Pokalbis vyko tik su direktoriaus pavaduotoja L. M., kiti asmenys pokalbyje nedalyvavo. Ji informavo, kad su nukentėjusiąja pastoviai konfliktuoja, ši ją įžeidinėja, stumdo, išgėrinėja, o toks elgesys, jos nuomone, pedagogei nedera. Girtuokle nukentėjusiosios ji nevadino.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltė visiškai įrodyta teismo ištirtais, žemiau išdėstytais įrodymais.

Nukentėjusioji I. E. parodė, kad iš direktoriaus pavaduotojos L. M. sužinojo, jog 2011-03-17 apie 14 val. jos kaimynė-kaltinamoji buvo atėjusi į jos darbovietę- Kauno 1-ąją muzikos mokyklą, esančią Kaune, J. Gruodžio g. 25, pas L. M. ir ją apšmeižė išvadindama ją girtuokle bei pasakydama, kad ji sumušė kaltinamąją. Tokia tikrovės neatitinkanti informacija pažemino ją kaip pedagogę, įžeidė jos garbę ir orumą, ji pasijuto nepatogiai, nes griaunamas jos kaip pedagogės įvaizdis kolegų akivaizdoje, su kaltinamąja jos yra kaimynės nuo 1986 m., kaltinamoji konfliktuoja ne tik su ja, bet ir su kitais kaimynais.

Liudytoja L. M. parodė, kad ji dirba direktoriaus pavaduotoja Kauno 1-oje muzikos mokykloje, nukentėjusioji yra jos kolegė, kaltinamosios nepažįsta, matė ją vieną kartą, kai ši kovo 17 d. buvo atėjusi pas ją į kabinetą. Tuomet kaltinamoji jai pareiškė, kad nukentėjusioji išgėrinėja ar tai girtuokliauja, tačiau, kuo tai pasireiškia, detaliau nekonkretizavo. Be to, kaltinamoji jai pareiškė, kad nukentėjusioji ją sumušė- laiptinėje įspyrė į pilvą. Pokalbis vyko tik tarp jų dviejų, jo metu daugiau niekas nedalyvavo. Koks buvo kaltinamosios apsilankymo tikslas, ji nesuprato. Šis kaltinamosios vizitas nukentėjusiajai darbe neigiamų pasekmių nesukėlė.

Liudytojas R. E. parodė, kad jis yra nukentėjusiosios vyras. Kovo 17 d., apie 16 val. jam paskambino žmona, kuri buvo labai susijaudinusi, prašė, kad jis greičiau atvažiuotų pas ją į darbą. Jam atvykus, pastarosios akys buvo užverktos, rankos, balsas drebėjo. Nukentėjusioji paaiškino, jog pas direktoriaus pavaduotoją buvo atvykusi kaimynė N. Š. ir pareiškė, kad ji įspyrė pastarajai į pilvą, jog ji girtuokliauja. Dėl kaimynės vizito žmona labai pergyveno, pakilo jos kraujo spaudimas. Kaltinamoji su jais, kaip ir su kitais kaimynais nuolat konfliktuoja, yra nesugyvenamo charakterio.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato tyrėja 2011-04-12 nutarimu Nr. 25-AT-00308-2011 atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nukentėjusiosios pareiškimą dėl to, kad kaltinamoji 2011-03-17 apie 14 val., nuėjusi į nukentėjusiosios darbovietę, ją apšmeižė, pateikdama melagingus, išgalvotus faktus, nurodydama, kad dėl tokių veikų procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka (b. l. 40-44).

Pagal BK 154 str. 1 d. šmeižimu laikomi tokie veiksmai, kai kaltininkas paskleidžia apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimo objektas – asmens (žmogaus) garbė ir orumas, kurie pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, tikrovės neatitinkanti informacija. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šiuo atveju kaltinamoji ir paskleidė tokią tikrovės neatitinkančią informaciją, jog nukentėjusioji girtauja ir ją sumušė. Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ir ji turi remtis faktais. Kaltinamoji L. M. pateikė ne prielaidas, nuomonę, o konkrečiai pareiškė, kad I. E. girtauja ir ją sumušė. Tokiu būdu kaltinamoji paskleidė informaciją, turinčią konstatuojamąjį pobūdį, tačiau ta informacija neatitiko tikrovės.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str. nurodyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. gina asmens teisę laisvai laikytis savo nuomonės, skleisti informaciją bei idėjas, tačiau įgyvendinant šias teises neturi būti pažeistos kito žmogaus teisės.

Atsakomybė pagal BK 154 str. atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir kitą žmogų galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo informaciją skleidžiantis asmuo (šiuo atveju kaltinamoji N. Š.) veikia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo ir sąmoningai tai daro. Būtent tokiais veiksmais- informacijos, neatitinkančios tikrovės, paskleidimu net ir vienam asmeniui- liudytojai L. M., kuri su nukentėjusiąja yra tarnybiniuose santykiuose bei yra pastarajai vadovaujantis asmuo, ir pasireiškė kaltinamosios veika, nes kaltinamoji, žinodama, jog nukentėjusioji dirba Kauno 1-oje muzikos mokykloje, atėjusi pas šios mokyklos direktoriaus pavaduotoją L. M. viešai- tarnybiniame kabinete paskleidė apie nukentėjusiąją tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti nukentėjusiąją arba pakirsti pasitikėjimą ja. Šiuo atveju nusikaltimas yra baigtas, nes šmeižimas laikomas baigtu nusikaltimu paskleidus atitinkamą informaciją, t. y. kai su tokia informacija supažindinamas bent vienas asmuo (išskyrus nukentėjusįjį).

Pati kaltinamoji pripažįsta tą aplinkybę, jog ji buvo nuėjusi į nukentėjusiosios darbovietę, kur susitiko su mokyklos direktoriaus pavaduotoja L. M., kuriai paskleidė aukščiau nurodytą informaciją, tačiau nukentėjusiąją neigiamai apibūdinančių faktų, dokumentų nei su ja bendravusiai liudytojai, nei teismui nepateikė. Kad tokia informacija nepagrįsta konkrečiais faktais, kad ji žemina žmogų ir menkina jo prestižą, teismui abejonių nekyla, nes nustatyta, kad tokią tikrovės neatitinkančią informaciją kaltinamoji skleidė tyčia, neturėdama jos tikrumą patvirtinančių duomenų, suvokė, kad tokios žinios yra žeminančios bei niekinančios nukentėjusiąją ir gali pakirsti pasitikėjimą ja ir būtent to tikėjosi bei siekė.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas ir jų analizė neabejotinai patvirtina, kad kaltinamoji paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ir pažeminti tą asmenį bei pakirsti pasitikėjimą juo, todėl jos nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota BK 154 str. 1 d.

Kaltinamoji kalta ir baustina BK 154 str. 1 d. numatytos sankcijos ribose.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamoji nusikalto pirmą kartą padarydama nesunkų nusikaltimą, yra garbaus amžiaus- pensininkė, savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais materialinės žalos nepadarė, tačiau neturtinės žalos ar bent jos dalies neatlygino, nukentėjusiosios neatsiprašė.

Nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos įrodytas bylos medžiaga- pačios kaltinamosios, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, bet motyvuotas nepakankamai, todėl tenkintinas iš dalies. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji savo išsakytais teiginiais apšmeižė nukentėjusiąją, pastaroji dėl tokių kaltinamosios veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kaip asmenybė buvo pažeminta, tačiau darbe tai neigiamų pasekmių nesukėlė, taip pat, atsižvelgia ir į kaltinamosios turtinę padėtį- ji yra pensininkė, į jos realią galimybę atlyginti žalą, todėl sprendžia, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 1 d., 3 d., 5 d., 6 d., 307 str. 1 d., 4 d., 6 d., 7 d., 308 str. 1 d., 2 d., 3 d., 4 d., 115 str. 1 d., 3 d. 1 p.,

nusprendžia:

N. Š. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., ir paskirti bausmę- šešis /6/ mėnesius laisvės apribojimo, uždraudžiant jai bendrauti su I. E. ir įpareigoti nuteistąją nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose- (duomenys neskelbtini), bei atsiprašyti nukentėjusiosios.

Iš nuteistosios N. Š. priteisti nukentėjusiajai I. E. 800 Lt neturtinės žalos ir 800 Lt už teisinę pagalbą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno m. apylinkės teismą.

Teisėjas Almantas Lisauskas