Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-12-23 · Civilinė byla Nr. 2A-987-302/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-23
Bylos Nr.
2A-987-302/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Tatjana Žukauskienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Viktosta“
Ieškovas
Sauliaus Pareigio
Kategorijos
  • 11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-987-302/2008Procesinio sprendimo kategorijos: 11.10; 14.4; 14.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Tatjanos Žukauskienės,sekretoriaujant Violetai Kamašinienei,dalyvaujant ieškovo atstovei adv. Nijolei Reimerienei,atsakovo atstovams Robertui Gruodžiui, Andželikai Šeikinai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Viktosta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Sauliaus Pareigio ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Viktosta“ dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo, darbo užmokesčio ir kitų kompensacijų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Saulius Pareigis kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu pagal Darbo kodekso (toliau tekste – DK) 127 str. 1 d., pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą nustatant, kad ieškovas iš darbo yra atleistas DK 127 str. 2 d. pagrindu. Priteisti iš atsakovo UAB „Viktosta“ 5 787,54 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 258,72 Lt delspinigių, 614 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2007-11-05 po 66,66 Lt (atskaičius mokesčius) už kiekvieną uždelstą dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžių išeitinę išmoką.

Nurodė, kad 2007 m. balandžio 11 d. įsidarbino pas atsakovą UAB „Viktosta“ plytelių klojėju, su juo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, pagal kurią darbdavys įsipareigojo mokėti 1 875,57 Lt darbo užmokestį per mėnesį. Savo įsipareigojimo darbdavys nevykdė, nuo įsidarbinimo dienos (2007-04-11) iki ieškinio padavimo dienos (2007-12-12) atsakovas nė karto nesumokėjo atsakovui darbo užmokesčio. 2007-10-29 ieškovas pateikė darbdaviui prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2007-11-05 pagal DK 127 str., 2 d. 2007-11-11 ieškovas gavo UAB „Viktosta“ 2007-11-08 pranešimą, kuriuo buvo informuotas apie tai, kad darbo sutartis su juo nutraukta nuo 2007-11-08 pagal DK 127 str. 1 d. Darbdavio pritaikytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas neatitinka tikrųjų darbo sutarties pasibaigimo aplinkybių, todėl yra neteisėtas ir naikintinas.

Atsakovas UAB „Viktosta“ su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovas sutiko sumokėti ieškovui darbo užmokestį už 2007 m. balandžio, gegužės, birželio mėnesius, kadangi nurodytu laikotarpiu Saulius Pareigis dirbo atsakovo įmonėje ir vykdė savo darbines pareigas, taip pat sumokėti delspinigius už šį laikotarpį. Ieškovas nuo 2007-07-02 iki pat atleidimo iš darbo dienos 2007-11-08 darbe nesirodė, nepranešant atsakovui apie jo neatvykimo į darbą priežastis, atsakovo duomenimis, ieškovas girtavo. Atsakovas dėl laikinų finansinių sunkumų įmonėje negalėjo laiku atsiskaityti su ieškovu. Kadangi atsakovas nuo 2007 07 02 darbe nesirodė, savo atsiskaitomosios sąskaitos numerio ir banko rekvizitų atsakovui nepateikė, atsakovas neturėjo galimybės atsiskaityti su ieškovu. Atsakovas nesutiko su ieškovo reikalavimu išmokėti jam piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas, kadangi dėl pravaikštų ieškovas išdirbo atsakovo įmonėje 2 mėnesius ir 14 dienų.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino Sauliaus Pareigio atleidimą iš darbo pagal DK 127 str. 1 d. neteisėtu ir pakeitė atleidimo iš darbo pagrindą, nustatant, kad Saulius Pareigis yra atleistas iš darbo UAB „Viktosta“ 2007 m. lapkričio 5 d. pagal DK 127 str. 2 d. Priteisė iš UAB „Viktosta“ Sauliaus Pareigio naudai neišmokėtą 5 629,71 Lt (1876,57 x 3) darbo užmokestį už darbą 2007 m. balandžio, gegužės, birželio mėnesiais; priteisė 2 345,71 Lt už darbą 2007 m. liepos mėn. (dirbta ¾ dalis mėnesio), 2007 m. rugpjūčio mėn. (dirbta ¾ dalis mėnesio), 2007 m. spalio mėn. (dirbta ¼ dalis mėnesio); priteisė 3 753,14 Lt dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoką (1876,57 Lt x 2); priteisė 938,29 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas (už 6 mėn. darbo laikotarpį); priteisė 258,72 Lt delspinigių už uždelstą išmokėti darbo užmokestį laikotarpį; viso Sauliui Pareigiui priteisė 11 987,28 Lt darbo užmokesčio (dokumentuose – darbo sutarties 3 str. – nustatytas atlyginimas apimantis ir mokesčius).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, jog ieškovas įrodė, kad darbo užmokestis jam nebuvo mokamas. Atsakovas neįrodė pagrindo darbo sutarčiai nutraukti pagal DK 127 str. 1 d., jis nepateikė ieškovo rašytinio pareiškimo patvirtinančio ieškovo valią nutraukti darbo sutartį pačiam prašant, teismas atsižvelgė į tai, jog atsakovas nenutraukė su ieškovu darbo sutarties už pravaikštas arba už kitus įstatyme numatytus darbo drausmės pažeidimus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovo prašyme nurodyta atleidimo iš darbo priežastis – pačiam prašant, nes nemokamas darbo užmokestis, taip pat nurodytas nedarbingumo laikotarpis bei pridėti nedarbingumą pagrindžiantys įrodymai, padarė išvadą, jog ieškovo atleidimas pagal DK 127 str. 1 d., pripažintinas neteisėtu, tenkinant ieškovo reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo, taip pat dėl dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išmokos priteisimo (DK 140 str. 2 d.). Teismas sprendė, jog ieškovo darbas 2007 metų liepos, 2007 metų rugpjūčio ir 2007 metų spalio mėnesiais įrodytas, atsakovas nepateikė įrodymų, kad tam tikromis paminėtų mėnesių dienomis ieškovas padarė pravaikštas.

Teismas priteisė ieškovui ir 258,72 Lt už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, nes uždelsimo faktą pripažįsta ir atsakovas. Tai pat priteisė ieškovui kompensaciją už nepanaudotas atostogas esant išdirbtam 6 mėnesių laikotarpiui ( balandis, gegužis, birželis, liepa, rugpjūtis, spalis) - 938,29 Lt (1876,57 Lt : 2 = 938,29). Iš dalies tenkindamas ieškinį teismas darbo užmokesčio mėnesyje dydį vertino kaip dokumentinį (neatskaičiavus mokesčių 1876,57 Lt mėnesinį darbo užmokestį nurodytą darbo sutartyje (b.l. 5).

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Viktosta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui priteista 2 345,71 Lt atlyginimo už darbą 2007 m. ¾ liepos mėn., ¾ rugpjūčio mėn., ¼ spalio mėn.; 3 753,14 Lt dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmokos; pakeisti teismo sprendimo dalį dėl 938,29 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo, priimant šioje dalyje sprendimą priteisti ieškovui 754,38 Lt dydžio kompensaciją, dėl delspinigių sumos, skaičiuojant juos iki 2007-07-01. Taip pat nesutinka su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su skundžiama teismo sprendimo dalimi, nes ji neatitinka byloje surinktų įrodymų.

Teismas pažeidė CPK 275 str. 1 d., kadangi atsakovui, kuris dėl objektyvių priežasčių negalėjo atvykti į posėdį teismo sprendimo paskelbimo dieną, nebuvo išsiųstas teismo sprendimo nuorašas. O asmeniškai atvykus į teismą, atsakovas gavo tik sprendimo išrašą su rezoliucine dalimi.

Teismas visiškai neįsigilino į bylos medžiagą, paviršutiniškai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus konstatuodamas, jog ieškovas atsakovo įmonėje atidirbo 2007 m. ¾ liepos mėn., ¾ rugpjūčio mėn., ¼ spalio mėn. Teismo posėdyje ieškovas atsisakė reikalavimo apmokėti jam už 2007 m. liepos mėn. 16 darbo dienų, taigi teismas negalėjo priteisti daugiau kaip už liepos mėn. 5 darbo dienas. Be to, kiti byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, jog ieškovas liepos mėn. visai nedirbo.

Kadangi ieškovas nuolat pažeidinėjo darbo drausmę, dirbo nelegaliai kitose vietose, neatvykdavo į darbą pas atsakovą, todėl teismas turėjo pagrindą manyti, jog atsakovo pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai už 2007 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėn. atvaizduoja realią padėtį, susijusią su ieškovu.

Nurodo, jog delspinigiai ieškovui gali būti skaičiuojami tik iki 2007-07-01, nes po nurodytos datos atsakovas turėjo galimybę ir pasiryžimą visiškai atsiskaityti su darbuotoju, jeigu jis būtų darbe. Be to, ieškovas nenurodė savo atsiskaitomosios sąskaitos numerio ir banko rekvizitų. Ieškovas prašymą dėl atleidimo iš darbo pateikė atsakovui raštu ir neatvyko į darbą, gavęs raštišką raginimą susisiekti su darbdaviu dėl dokumentų tvarkymo ir galutinio atsiskaitymo.

Teismas nepagrįstai neskaičiavo ieškovui priteistinos kompensacijos už nepanaudotas atostogas iš jo realiai atidirbtų įmonėje 2 mėnesių ir 14 dienų.

Teismas nepagrįstai patenkino ieškovo reikalavimą pakeisti jo atleidimo iš darbo pagrindą į DK 127 str. 2 d., nes esant ieškovui darbo vietoje nuo 2007-07-02 jam būtų išmokėtas priklausantis atlyginimas kartu su delspinigiais, tuo pačiu, teismas nepagrįstai priteisė 3 753,14 Lt dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoką.

Taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai nusprendė priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kadangi byla nėra sudėtinga, atsakovas pripažino dalį reikalavimų, bylos nagrinėjimas užtruko tik 4 mėnesius, advokatė surašė tik du procesinius dokumentus.

Atsiliepimas

Ieškovas Saulius Pareigis atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jame nenurodomi faktai, įrodymai ar teisiniai argumentai, kurie patvirtintų skundžiamo teismo sprendimo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą. Teismas aritmetiškai paskaičiavo ieškovo darbo laikotarpius neįskaitant jo nedarbingumo ir pagrįstai nustatė ieškovo darbą konkrečiais laikotarpiais, vadovaudamasis rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų susijusių su darbo santykiais priteisimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo naikintinas teismui netinkamai pritaikius materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbuotojui, atleistam iš darbo, darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimu (Darbo kodekso 206, 204, 297 straipsnio 1 dalis) (Civilinio proceso kodekso 330 straipsnis), pažeidus procesinės teisės normas - spręsdamas dėl darbuotojo reikalavimų apimties, pažeidė CPK 185 straipsnį, nes visapusiškai neištyrė visų bylos aplinkybių, susijusių su darbuotojui priklausančiomis išmokėti darbo išmokomis. Apeliacinės instancijos teismas negali teismo pažeidimų ištaisyti nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teisme pagal atsakovo UAB „Viktosta“ apeliacinį skundą neperžengdamas apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir nepablogindamas apelianto padėties, nes išmokos priklausančios ieškovui gali padidėti (Civilinio proceso kodekso 313 straipsnis), todėl kolegija laiko, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir nėra galimybės pagal byloje pateiktus įrodymus bylą išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 p.), yra pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 4 p.).

Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2007-04-11 dirbo atsakovo bendrovėje plytelių klojėju. Pagal sudarytą darbo sutartį darbdavys (atsakovas) įsipareigojo mokėti ieškovui 1876,57 Lt kasmėnesinį darbo užmokestį. (b.l. 5-6). Taip pat teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino ieškovo atleidimą iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 d. neteisėtu ir pakeitė atleidimo pagrindą ir laikė jį atleistu iš darbo nuo 2007 m. lapkričio 5 d. pagal LR DK 127 straipsnio 2 dalį. Šios sprendimo dalies neginčija šalys, todėl kolegija palikdama šioje dalyje sprendimą galioti, plačiau dėl jo nepasisako.

Teismo sprendimo dalį, kuria teismas iš UAB „Viktosta“ Sauliaus Pareigio naudai priteisė 5629,71 Lt darbo užmokestį už darbą 2007 m. balandžio, gegužės, birželio mėnesiais, 2345,71 Lt už darbą 2007 metų ¾ dalis liepos mėnesio, ¾ dalis rugpjūčio mėnesio bei ¼ dalį spalio mėnesio; 3753,14 Lt dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoką; 938,29 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas; 258,72 Lt delspinigių už uždelstą atsikaityti laiką, dėl įrodymų, pagrindžiančių darbo užmokestį, priklausantį mokėti ieškovui, neišreikalavimo, pažymos apie ieškovo vidutinį darbo užmokestį neišreikalavimo, išmokų susijusių su darbo santykiai netinkamo paskaičiavimo, kolegija negali laikyti teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikina. Civilinio proceso kodekso 414 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Pagal šią įstatymo nuostatą, kurioje nustatytas teismo vaidmuo nagrinėjant darbo bylas, darytina išvada, kad byloje dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti. Taigi pagal šias įstatymo normas šalys darbo byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti. Jeigu tokių įrodymų nepateikė šalys, teismas šios kategorijos bylose ne tik turi teisę, bet ir privalo įrodymų, kurie reikalingi byloje nustatyti vienokias ar kitokias aplinkybes, iš šalių ar trečiųjų asmenų pareikalauti pats. Teismas laikydamas, kad ieškovas dirbo visą sutarties laiką, išskyrus ligos metu, nenustatė konkretaus laikotarpio (kokiomis mėnesio dienomis ieškovas dirbo, o kokiomis sirgo), tačiau mėnesį sugrupavo į keturių ketvirčių dalis, kas neatitinka tiek įstatymo – DK numatytos darbo laiko apskaitos ir darbo apmokėjimo formos. Šalių sudarytoje darbo sutartyje yra nustatyta darbo apmokėjimo forma - tai mėnesinė alga. Ji sudaro 1876,57 Lt. per mėnesį. Norminiai aktai nenumato, jog nustačius, kad darbuotojas dirbo ne visą mėnesį, teismas gali priklausantį jam už tą mėnesį darbo užmokestį skaičiuoti pagal 4 mėnesio ketvirčius, nes norminiuose aktuose numatytas dienos darbo užmokestis, o taip pat valandinis darbo užmokestis. Teismas nustatęs, kuriomis mėnesio dienomis darbuotojas dirbo konkretų mėnesį, gali pareikalauti iš darbdavio, kad būtų atlikti paskaičiavimai pagal teismo nustatytą darbo laiką, atsižvelgiant į darbo sutartyje sutartą darbuotojo mėnesinį darbo užmokestį. Taip pat ne teismo pareiga skaičiuoti vidutinį darbuotojo darbo užmokestį, o tai turi atlikti darbdavys. Jei darbdavys pateikia teismo vertinimu netinkamą paskaičiavimą, kaip antai byloje pateikta 2008-01-18 pažyma (b.l. 22), 2008-03-05 pažyma (b.l. 78), teismas turi pareikalauti iš darbdavio paskaičiuoti darbuotojo darbo užmokestį tiek už konkretų mėnesį, tiek jo vidutinį darbo užmokestį, o taip pat mokamą darbo užmokestį pirmomis nedarbingumo dienomis darbuotojui susirgus. Nagrinėjamoje byloje teismas, nustatęs, jog darbdavys turi mokėti jo paties ieškovui priskaičiuotą ir valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui deklaruotą ieškovo darbo užmokestį (b.l. 79), gali įpareigoti darbdavį paskaičiuoti vidutinį darbo užmokestį pagal tokių priskaičiavimų duomenis.

Neturint iš darbdavio duomenų apie vidutinį darbuotojo darbo užmokestį, negalima paskaičiuoti kompensacijos už nepanaudotas atostogas, išeitinę išmoką, nes darbo sutartyje numatytas mėnesinis darbo užmokestis nagrinėjamu atveju nesutampa su ieškovui priskaičiuotu darbo užmokesčiu už tam tikrą laikotarpį. Teismas nepagristai laikė ieškovo vidutiniu darbo užmokesčiu šalių sulygtą mėnesinį darbo užmokestį, nes pats nustatė aplinkybes, kad tam tikrais ir būtent paskutiniais darbo mėnesiais ieškovas nedirbo visą darbo laiką, kadangi sirgo.

Teismui iš naujo nagrinėjant bylą tokius įrodymus šalys turi pateikti, o šalims nepateikus, juos turi pareikalauti teismas.

Kolegija nepasisako dėl visų apeliacinio skundo argumentų dėl išmokų susijusių su darbo santykiais paskaičiavimo, kadangi pirmos instancijos teismas nagrinėdamas bylą šioje dalyje iš naujo tokius paskaičiavimus atliks, o pasisakyti dėl skundžiamame sprendime padarytų paskaičiavimų, pripažinus juos neteisingais ir nepagrįstais, nėra prasmės.

Apeliantas kaip įrodymą apie ieškovo dirbtą laiką pateikė į bylą darbo apskaitos žiniaraščius (b.l. 51-53, 60), kurių pagrindu įrodinėja, kad ieškovas nuo 2007 m. liepos 1 d. iki atleidimo dienos – 2007 m. lapkričio 5 d. visiškai nedirbo. Teismas teisingai nustatė, kad šių žiniaraščių duomenys prieštarauja duomenims, kuriuos darbdavys įpareigotas įstatymo deklaravo VSDFV. Atsakovo paaiškinimus apie netikslumus šioje deklaracijoje teismas pagrįstai vertino kritiškai ir pagrįstai vadovavosi valstybės institucijų pateikta pažyma, kuri turi didesnę įrodomąją galią (Civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 d.). Todėl atsakovui nepateikus šio įrodymo paneigiančių kitų įrodymų, teismui nebuvo pagrindo juo nesivadovauti ir jam neteikti didesnės įrodomosios galios, negu atsakovo surašyti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Pažymėtina, kad VSDFV pažymos duomenų apie ieškovui priskaičiuotą darbo užmokestį už tam tikrą laiką nuginčyti liudytojų parodymais negalima, tokie įrodymai šiuo atveju nėra leistini įrodymai.

Dėl išdėstyto teismo sprendimas dalyje naikintinas ir byla panaikintoje dalyje perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 4 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 1 d. sprendimo dalį, kuria iš UAB „Viktosta“ priteista Sauliaus Pareigio naudai neišmokėtas 5 629,71 Lt (1876,57 x 3) darbo užmokestis už darbą 2007 m. balandžio, gegužės, birželio mėnesiais; 2 345,71 Lt už darbą 2007 m. liepos mėn. (dirbta ¾ dalis mėnesio), 2007 m. rugpjūčio mėn. (dirbta ¾ dalis mėnesio), 2007 m. spalio mėn. (dirbta ¼ dalis mėnesio); 3 753,14 Lt dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoka (1876,57 Lt x 2); 938,29 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas (už 6 mėn. darbo laikotarpį); 258,72 Lt delspinigių už uždelstą išmokėti darbo užmokestį laikotarpį; viso Sauliui Pareigiui priteista 11 987,28 Lt darbo užmokesčio (dokumentuose – darbo sutarties 3 str. – nustatytas atlyginimas apimantis ir mokesčius), panaikinti ir perduoti bylą šioje dalyje pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Romualda JanovičienėKolegijos teisėjai Rasa GudžiūnienėTatjana Žukauskienė