Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2006-05-03 · Administracinė byla Nr. A-469-424-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2006-05-03
Bylos Nr.
A-469-424-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Nijolė Piškinaitė (pirm.), Sigita Rudėnaitė (pran.), Algirdas Taminskas
Pareiškėjas
K.A.B.
Atsakovas
Radviliškio rajono policijos komisariatui
Trečiasis asmuo
Policijos
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A14–424-06Procesinio sprendimo kategorija 16.5
S PRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gegužės 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Algirdo Taminsko,

sekretoriaujant Rūtai Šipkauskienei

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K.A.B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005-05-10 sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K.A.B. skundą atsakovui Radviliškio rajono policijos komisariatui dėl įpareigojimo išmokėti darbo užmokesčio dalį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš Radviliškio rajono policijos komisariato neišmokėtą 2002 - 2004 m. darbo užmokesčio dalį pagal pateiktą pažymą (2806,78 Lt). Pareiškėjas rėmėsi Darbo kodekso 208 straipsnio 2 dalimi, 2004-12-13 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu. Pareiškėjas paaiškino apie tai, kad jam ne visas darbo užmokestis buvo mokamas vadovaujantis neteisėtais Vyriausybės nutarimais, sužinojęs tik susipažinęs su minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu, su atitinkamais policijos komisariato viršininko įsakymais dėl indeksavimo koeficiento taikymo nebuvęs supažindintas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą prašė skundo netenkinti. Atsakovo teigimu, reikalavimai pareikšti netinkamam atsakovui (pagal Civilinio kodekso 6.271, 6.273 straipsnius, Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. 932 bei 2005 m. vasario 28 d. nutarimą Nr. 220 valstybei bylose dėl žalos, atsiradusios iki 2004 m. gruodžio 18 d., atlyginimo policijos pareigūnams ir kitiems policijos įstaigų valstybės tarnautojams įgaliotas atstovauti Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos). Atsakovo manymu, kadangi atlyginimas buvo skaičiuojamas ir mokamas iki 2004-12-13 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, negalima laikyti, kad sprendimo priėmimo procedūra nebaigta. Atsakovas pažymėjo, jog išimtinė teisė spręsti, ar teisės aktas atitinka Konstituciją, suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, kol nėra atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos jo nekonstitucingumu. Radviliškio rajono policijos komisariatas, neišmokėdamas pareiškėjui viso darbo užmokesčio, veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl šiuo atveju nėra valstybės civilinės atsakomybės pagrindų. Atsakovas nurodė, jog teismas negali perimti konstitucinių įstatymo leidėjo funkcijų. Jo teigimu, komisariato tarnautojams buvo skelbiami įsakymai dėl indeksavimo koeficiento taikymo.

Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su skundu nesutiko, paaiškindamas, jog darbo užmokesčio indeksavimas taikytas pagal galiojančias teisės normas, kad pripažinus įstatymą ar jo dalį prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai, toks įstatymas ar jo dalis netaikomi tik nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas. Kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimai atgal negalioja, jo manymu, nėra pagrindo pripažinti, kad nemokant pareiškėjui darbo užmokesčio dalies, buvo taikomas įstatymas, prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, kad šiuo atveju nėra valstybės civilinės atsakomybės pagrindų, be to, pagal Darbo kodekso 3 dalį darbdavys gali keisti darbo apmokėjimo sąlygas, kai toks reguliavimas nustatytas įstatymuose ar Vyriausybės nutarimuose.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2005 m. gegužės 10 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, jog policijos pareigūnų darbo apmokėjimo santykius 2002- 2004 metais reguliavo 2002-04-23 Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymas Nr.IX-855 (toliau - Įstatymas), tą pačią dieną priimtas šio įstatymo įgyvendinimo įstatymas Nr. IX-856, 2002-05-20 Vyriausybės nutarimu Nr. 686 patvirtintos "Valstybės tarnautojo darbo užmokesčio skaičiavimo 2002 metų II pusmetį taisyklės" (toliau - Taisyklės) ir 2003-01-17 Vyriausybės nutarimu Nr. 53 patvirtintos „Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės". Įstatymo 23 straipsnis nustatė, kad Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos, o 24 straipsnis - kad valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą, kurio vienetas yra Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio, atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš minimalios mėnesinės algos. Įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalis nustatė, kad Valstybės tarnybos įstatyme numatytas darbo užmokestis 2002 metais mokamas iš 2002 metų valstybės ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintų asignavimų. Taisyklės numatė, kad pagal jas skaičiuojamas valstybės tarnautojo darbo užmokestis, jeigu nustatytas 2002 metų II pusmečio lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui poreikis viršija Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus. Tokiais atvejais, kaip nurodyta Taisyklėse, apskaičiuojamas indeksavimo koeficientas - santykis tarp turimų lėšų darbo užmokesčiui ir tokių lėšų poreikio - o po to skaičiuojamas valstybės tarnautojo darbo užmokestis (turimo gauti pagal Valstybės tarnybos įstatymą darbo užmokesčio ir indeksavimo koeficiento sandauga). Panašią darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką nustatė ir 2003-01-17 Vyriausybės nutarimu Nr. 53 patvirtintos „Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės", taikytos nuo 2003 metų.

Teismas nustatė, jog Radviliškio rajono policijos komisariate, 2002-2004 metais trūkstant lėšų darbo užmokesčiui, jo skaičiavimui buvo taikomi šie indeksavimo koeficientai: 2002-09-23 įsakymu Nr.97TE nuo 2002 metų rugsėjo mėnesio indeksavimo koeficientas 0,98; 2002-12-31 įsakymu Nr.56 nuo 2002 metų gruodžio mėnesio indeksavimo koeficientas 0,9927; 2003-01-27 įsakymu Nr.V-6 2003 m. I ketvirtį indeksavimo koeficientas 0,92; 2003-05-20 įsakymu Nr.V-25 2003 m. gegužės-birželio mėnesiais taikytas indeksavimo koeficientas 0,86; 2003-08-01 įsakymu Nr.V-45 2003 m. liepos mėnesį buvo taikomas indeksavimo koeficientas 0,836; 2003-08-29 įsakymu Nr.V-51 2003 metų rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais buvo taikomas indeksavimo koeficientas 0,85; 2003-10-31 įsakymu Nr.V-65 2003 m. IV ketvirtį indeksavimo koeficientas 0,86; 2003-12-24 įsakymu Nr.V-89 nuo 2003 m. gruodžio mėnesio indeksavimo koeficientas 0,881, 2004-01-28 įsakymu Nr.V-6 2004 m. I ketvirtį indeksavimo koeficientas 0,9: 2004-04-23 įsakymu Nr. V-25 2004 m. II ketvirtį indeksavimo koeficientas 0,9; 2004-07-30 įsakymu Nr. V-33 2004 metų III ketvirtį indeksavimo koeficientas 0,93; 2004-10-08 įsakymu Nr. V-40 2004 m. IV ketvirtį indeksavimo koeficientas 0,98. 2004-12-24 įsakymu Nr. V-55 nurodyta 2004 m. gruodžio mėnesį indeksavimo koeficiento nebetaikyti. Teismas nustatė, jog vykdant nurodytus komisariato vadovo įsakymus, pareiškėjui nebuvo išmokėta 2806,78 Lt darbo užmokesčio.

Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2004-12-13 priėmė nutarimą, kuriame konstatavo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 686 patvirtintos Valstybės tarnautojo darbo užmokesčio skaičiavimo 2002 metų II pusmetį taisyklės bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimas Nr. 53 "Dėl Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių" prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai. Teismas pažymėjo, jog išimtinė teisė spręsti, ar teisės aktas atitinka Konstituciją, yra suteikta Konstituciniam Teismui, kol nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Tokiu būdu, Radviliškio rajono policijos komisariatas, 2002-2004 metų laikotarpiu taikydamas indeksavimo koeficientus, veikė teisėtai ir negalėjo atsisakyti vykdyti Vyriausybės nutarimus. Teismas akcentavo, jog minėti įsakymai nėra panaikinti ar nuginčyti teismine tvarka. Sprendime remiamasi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 13 d. sprendimu, pagal kurį, vadovaujantis Konstitucijos 107 straipsniu, Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį. Kadangi Radviliškio rajono policijos komisariato sprendimai nemokėti pareiškėjui visos pareiginės algos įvykdyti iki 2004-12-13 Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo, teismo nuomone, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostata neišmokėtai pareiškėjo algos daliai netaikytina. Teismas pažymėjo, kad priimdamas įstatymą, kurio įgyvendinimui reikėjo papildomų lėšų, įstatymų leidėjas privalėjo padaryti atitinkamus valstybės biudžeto pakeitimus ir numatyti tiek lėšų, kiek buvo reikalinga šio įstatymo įgyvendinimui, tuo tarpu teismas yra saistomas Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatų ir negali perimti konstitucinių įstatymų leidėjo funkcijų.

Šalies argumentai

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti. Apeliantas paaiškina, apie tai, kad jam 2002-2004 metais buvo išmokamas ne visas darbo užmokestis, o jį apskaičiuojant buvo vadovaujamasi neteisėtais, prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai Vyriausybės 2002-05-20 nutarimu Nr. 686 ir 2003-01-17 nutarimu Nr. 53, sužinojęs tik susipažinęs su Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2004-12-13 nutarimu, nes su Radviliškio rajono policijos komisariato viršininko atitinkamais įsakymais dėl indeksavimo koeficiento taikymo pasirašytinai nebuvo supažindintas. Apeliantas paaiškina, kad atsiskaitymo lapeliuose jokios nuorodos apie indeksavimo koeficiento taikymą nebuvo, apie atlyginimo sumažinimą pagal Darbo kodekso 120 straipsnio 3 dalį apeliantas nebuvęs įspėtas, raštiško sutikimo tam atsakovas neprašė, buhalterinėje pažymoje nurodytos neišmokėtos darbo užmokesčio dalies teisme neginčijo, teisminio nagrinėjimo metu nepateikė jokių konkrečių įrodymų, jog policijos komisariatui tam tikru laikotarpiu trūko lėšų pilnam pareigūnų darbo užmokesčio išmokėjimui. Apeliantas nurodo, jog Šiaulių apygardos administracinis teismas į jo paminėtas aplinkybes neatsižvelgė, nesivadovavo bendruoju teisės principu ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda), Darbo kodekso 298 straipsniu bei Konstitucijos 48 straipsniu, todėl priimtas sprendimas naikintinas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas remiasi atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais ir pažymi veikęs taip, kaip privalėjo veikti pagal galiojusius teisės aktus, informavęs valstybės tarnautojus apie indeksavimo koeficientų taikymą pasitarimų metu. Atsakovas nurodo, jog apeliantui kaip valstybės tarnautojui taikomos ne visos Darbo kodekso normos, o tai, kad komisariatui nuo 2002-01-01 iki 2004-12-18 trūko lėšų darbo užmokesčiui, patvirtina teismui pateiktos pažymos.

Tretysis suinteresuotas asmuo nurodo su apeliacinio skundo reikalavimais nesutinkąs. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos remiasi atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė įstatymą, todėl skundžiamas sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo patenkinami pareiškėjo reikalavimai dėl darbo užmokesčio priteisimo.

Pagrindinės įstatymų aiškinimo ir taikymo taisyklės nagrinėjant administracines bylas dėl policijos pareigūnams neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo yra suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje 2005 m. gruodžio 21 d. išnagrinėjus administracinę bylą Nr. A1-638/2005. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija taiko šias taisykles.

Pareiškėjas šioje administracinėje byloje pareiškė reikalavimus dėl negauto darbo užmokesčio, jo reikalavimo dalykas yra konkrečių piniginių sumų priteisimas. Administracinių bylų teisenos įstatymas ir Valstybės tarnybos įstatymas nenustato termino, per kurį turi būti pareiškiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo, todėl Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio pagrindu taikytinas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas. Pareiškėjas skundą teismui padavė 2005 m. kovo 25 d., reikalaudamas priteisti darbo užmokestį už 2002 m. rugsėjo mėn.– 2004 metus; t.y. nepraleido įstatymu nustatyto trejų metų termino skundui paduoti.

Pareiškėjas kelia reikalavimus dėl 2002 -2004 metais jam nesumokėtos darbo užmokesčio dalies, susidariusios Radviliškio rajono policijos komisariate pritaikius darbo užmokesčio indeksavimo koeficientą, priteisimo. Valstybės tarnautojams atitinkamo dydžio darbo užmokestis buvo nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija, įsigaliojo 2002 m. liepos 1 d.) VI skyriuje. Minėto įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo numatyta valstybės tarnautojų teisė gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą darbo užmokestį. Šio įstatymo įgyvendinimo tvarką nustatė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas (2002 m. balandžio 23 d. Nr. IX-856), kurio 1 straipsnio 3 dalis 2002 m. gruodžio 10 d. įstatymu Nr. IX-1243 buvo išdėstyta taip: „Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriuje nustatytas darbo užmokestis mokamas iš atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintų asignavimų. Jeigu valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos apskaičiuotas pagal patvirtintas valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijas lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui poreikis viršys atitinkamiems metams Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus, valstybės tarnautojų darbo užmokestis skaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintas valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles, tačiau valstybės tarnautojo pareiginė alga neturi būti mažesnė už jo pareiginę algą, gautą iki 2002 m. birželio 30 d.“ Įgyvendindama šią įstatymo nuostatą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. sausio 17 d. priėmė nutarimą Nr. 53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“, kuriuo patvirtino Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles – teisinį pagrindą mažinti valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatymo nustatytą darbo užmokestį, atsižvelgiant į valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus. Šių taisyklių pagrindu Radviliškio rajono policijos komisariato viršininkas priėmė įsakymus, kuriuose nustatyti konkretūs darbo užmokesčio indeksavimo koeficientai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija) nuostata „Jeigu valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos apskaičiuotas pagal patvirtintas valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijas lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui poreikis viršys atitinkamiems metams Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus, valstybės tarnautojų darbo užmokestis skaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintas valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles, tačiau valstybės tarnautojo pareiginė alga neturi būti mažesnė už jo pareiginę algą, gautą iki 2002 m. birželio 30 d.“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ 1 ir 2 punktai bei šiuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Aiškindamas pastarąją įstatymo nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs: „Sprendimo priėmimo procedūroje nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimą, kuris jau negali būti ginčijamas. Iki šio momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas – tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs būtino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedūra nėra baigta. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti.“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 K. J. prieš Vilniaus miesto vyriausiąjį policijos komisariatą).

Kaip nurodyta anksčiau šioje nutartyje, reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Ir, priešingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

Nagrinėjamoje byloje atsakovo atsisakymas mokėti pareiškėjui Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto dydžio darbo užmokestį negali būti pripažintas teisėtu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Pareiškėjas šioje byloje atliko savo kaip valstybės tarnautojo pareigas, tačiau jam nebuvo sumokėtas pagal įstatymą priklausantis darbo užmokestis. Kaip nurodyta anksčiau, pareiškėjui priklausančios darbo užmokesčio dalies nesumokėjimas negali būti laikomas „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiškėjas yra išsaugojęs galimybę ginti šiuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka. Po Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo priėmimo, iš Lietuvos Respublikos taikytinų teisės aktų sistemos yra pašalinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies nuostata ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 „Dėl Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ patvirtintos Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės, taigi yra išnykęs teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimą pareiškėjui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo apeliacinį skundą patenkinti. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Priteisti iš atsakovo Radviliškio rajono policijos komisariato 2806,78Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus šešis litus, 78 cnt) neišmokėto darbo užmokesčio pareiškėjui K.A.B.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Nijolė PiškinaitėSigita RudėnaitėAlgirdas Taminskas