Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė

vertėjaujant O. M.

dalyvaujant pareiškėjo atstovui S. D., suinteresuotiems asmenimis S. T., R. T.

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (išieškotojo) UAB „PRO INVEST GROUP“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys S. T. (skolininkas), R. T. (skolininko sutuoktinė), antstolis Dainius Šidlauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skolininkui S. T. procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka viešo paskelbimo būdu. Atsiliepimas į pareiškėjo pareiškimą nėra pateiktas.

Skolininkas S. T. teismo posėdyje dalyvavo ir nurodė, kad šiuo metu neturi galimybių susimokėti skolos. Su žmona gyvena kartu, augina mažametę dukrą. Žmona šiuo metu nedirba. Šeimos pajamos yra tik išmokos gaunamos iš nedarbo socialinio draudimo. Prašė pareiškimą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis Dainius Šidlauskas vykdo Kauno m. 16 – ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. RK-3854, RK-4396, išduotą 2018-07-09 ir išduotą 2018-08-06 dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko S. T., išieškotojo UAB „PRO INVEST GROUP“ naudai (v. b. l. 2).

Bylos duomenimis, skolininkas su suinteresuotu asmeniu R. T. yra sudaręs santuoką 2007-05-03 (v. b. l. 64). Vedybų sutartis nėra sudaryta (v. b. l. 65). Antstolis nustatė, kad skolininkas niekur nedirba, jokių pajamų negauna, o sutuoktinė, remiantis VSDFV duomenimis, gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, taip pat turi banko sąskaitas AB SEB banke ir AB Swedbank. Nustatyta, kad antstolis remiantis LR CPK 667 straipsnio 1 dalies nuostata bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 10¹ punktu, areštavo skolininkui priklausantį bendrą turtą su kitais asmenimis 2018 m. rugsėjo 29 Turto arešto aktu Nr. S18-56860 (v. b. l. 74-76, 75). Turto arešto aktas ir siūlymas dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, forma išsiųstas skolininkui ir kitoms šalims registruota pašto siunta, tačiau skolininkas per nustatytą 20 dienų terminą antstoliui nepateikė užpildyto sutikimo (v. b. l. 74-76).

Įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio nuostatos). Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2005). Pažymėtina, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo teismo nustatyti, kad skolininkui nuosavybės teise priklauso ½ dalis jo sutuoktinės gaunamų išmokų (atlyginimas). Byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo renata Tiščenko niekur nedirba (e. bylos priedo 11,12). Skolininko sutuoktinė pateikė teismui įrodymus iš kurių nustatyta, kad ji iš VSDFV gauna nedarbo socialines išmokas (e. bylos priedo 10 l.), išmokos yra ir bus mokamos laikotarpiu nuo 2018-11-29 d. iki 2019-08-28, taip pat gauna vaiko pinigus (išmoka vaikui).

Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstama: pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita). Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas yra tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu.

CPK 739 straipsnis nustato baigtinį sąrašą piniginių lėšų, iš kurių išieškojimas negali būti vykdomas. Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai, taip pat valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą (CPK 739 straipsnio 4, 6, 7 punktai). Iš nedarbo socialinio draudimo išmokų išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimo (CPK 738 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju išmoka vaikui (vaiko pinigai) - tai nepilnamečio vaiko lėšos, ne jo tėvų turtas, todėl skolininko dalis į šias negali būti nustatoma (Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 pakeitimo įstatymas Nr. (duomenys neskelbtini) Piniginės lėšos, kurias suinteresuotas asmuo gauna iš VSDFV yra priskiriamos prie išmokų, iš kurių išieškojimas pagal pirmiau nurodytas įstatymo nuostatas nėra galimas (LR CPK 738,739 straipsniai). Todėl, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, bei teisiniu reglamentavimu, šiuo konkrečiu atveju nėra teisinio pagrindo nustatyti skolininko turto dalį jo sutuoktinės gaunamose lėšose.

Pareiškėjas neprašė nustatyti skolininko turto dalies kitame jam ir sutuoktinei bendrąja jungtine nuosavybe priklausančiame turte, todėl dėl kito sutuoktiniams priklausančio turto teismas nepasisako.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo pareiškimas nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo UAB „PRO INVEST GROUP“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.