- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-21
- Bylos Nr.
- AN2-52-361/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00494-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Pažeidėjas
- K. O.
- Advokatai
- Andrius Bubulis
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. O. atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio (toliau – ir apelianto atstovas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 30 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2023 m. birželio 1 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja surašė administracinio nusižengimo protokolą K. O. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį, už tai, kad jis, 2023 m. balandžio 4 d., 7 val. 05 min., Klaipėdos miesto savivaldybėje, Klaipėdoje, Vilniaus pl., vairuodamas automobilį „Audi A4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – „Audi“), važiavo per užbrūkšniuotą plotą, kuris yra nukreiptas į dešinę pusę, kuriuo važiuoti draudžiama, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo ir persirikiuodamas į dešinę į antrą eismo juostą, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kliudė antra eismo juosta važiavusią transporto priemonę „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – „Opel Zafira“). Tokie K. O. veiksmai įvertinti kaip pažeidę Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – KET) 2002 m. gruodžio 11 d., nutarimu Nr. 1950, 4, 9, 101, 126 ir 1.15 punktuose nustatytus reikalavimus.
2. 2023 m. gruodžio 4 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas priėmė nutarimą, kuriuo K. O. pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį skyrė 75 Eur baudą.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2024 m. sausio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai nutartimi netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. O. skundo ir policijos 2023 m. gruodžio 4 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
4. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. O. atstovas advokatas padėjėjas A. Bubulis apeliaciniu skundu apygardos teismo prašo panaikinti apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartį ir, vadovaujantis ANK 565¹ straipsniu, administracinio nusižengimo teiseną K. O. nutraukti.
4.1. Argumentuoja, jog teismas netinkamai, paviršutiniškai, nevisapusiškai įvertino byloje esančius duomenis, juos interpretavo, o išvadas grindė prielaidomis. Teismas netinkamai išsiaiškino įvykio aplinkybes, trauktino administracinėn atsakomybėn asmens kaltės formą ir rūšį. K. O. kaltinimas pareikštas neteisėtai, pareigūnas, surašęs administracinio nusižengimo protokolą K. O., šiurkščiai pažeidė pastarojo procesines teises, buvo šališkas.
4.2. K. O. teismo posėdyje nurodė, kad „Opel Zafira“ vairuotojas važiuodamas pirmoje eismo juostoje, o jam (K. O.) antroje ir priartėjus prie „Opel Zafira“ galinės dalies (kadangi K. O. važiavo kiek didesniu greičiu), atliko staigų manevrą į antrą eismo juostą. Tada K. O. pajuto smūgį į automobilio dešinį šoną. Tokiu būdu „Opel Zafira“ išstūmė K. O. iš antros eismo juostos iki ištisinės linijos, o nuo ištisinės linijos automobilių korpusai šiek tiek atitolo vienas nuo kito. Būtent tokie „Opel Zafira“ vairuotojo veiksmai lėmė šio eismo įvykio kilimą. Teismas netinkamai įvertino aplinkybę, jog Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. rugsėjo 8 d. Ekspertizės akto Nr. 11-1738 (23) (toliau – Ekspertizės aktas) išvada, kad susidūrimo metu „Opel Zafira“ automobilio greitis buvo mažesnis „Audi“ automobilio atžvilgiu. Kontaktas tarp automobilių prasidėjo, tikėtina, nuo automobilio „Opel Zafira“ galinio bamperio kairės šoninės dalies arkos ir tęsėsi link šios transporto priemonės priekio. Šie Ekspertizės akte nurodyti duomenys atitinka K. O. parodymus, kitus byloje užfiksuotus duomenis. Ekspertizės akte yra aprašytas transporto priemonių susidūrimo mechanizmas. Tačiau ekspertas nurodė, kad iš pateiktų objektyvių duomenų negalima nustatyti, kieno iš vairuotojų ir kokie veiksmai techniniu požiūriu buvusioje kelio eismo situacijoje sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Teismas netinkamai įvertino aplinkybę, jog nėra aišku, kokiais objektyviais duomenimis vadovaujantis apskritai pareikštas kaltinimas K. O., o vėliau, priimtas nutarimas. K. O. pirminiame paaiškinime nurodė, kad važiuodamas antra eismo juosta pastebėjo, jog pirmoje pradėjo formuotis automobilių spūstis, o priekyje, pirmoje eismo juostoje, priešais „Opel Zafira“ automobilį važiavęs sunkiasvoris pradėjo stabdyti. Tokias aplinkybes patvirtino ir „Opel Zafira“ automobilio vairuotojas teisme. K. O., važiuodamas antra eismo juosta ir priartėjęs prie pirmoje eismo juostoje važiavusio „Opel Zafira“ galinės dalie, pastebėjo, kad „Opel Zafira“, nerodydamas įspėjamųjų signalų, staigiu manevru pasukdamas į kairę pusę, rikiuojasi į antrą eismo juostą. Bandydamas išvengti susidūrimo, K. O. dar bandė sukti automobilio vairą į kairę pusę, tačiau smūgio išvengti nepavyko, dėl ko ir įvykio eismo įvykis.
4.3. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad prieš „Opel Zafira“ vairuotojui persirikiuojant iš pirmos eismo juostos į antrą, K. O. galimai buvo „Opel Zafira“ aklojoje zonoje. Todėl „Opel Zafira“ vairuotojas šį manevrą atliko pilnai įsitikinęs, jog antroje eismo juostoje nėra transporto priemonių. Tai patvirtina ir Ekspertizės akto išvada, jog kontaktas tarp automobilių prasidėjo, tikėtina, nuo automobilio „Opel Zafira“ galinio bamperio kairės šoninės dalies arkos. Būtent šis eksperto teiginys patvirtina ir tai, kad tuo metu „Audi“ automobilio vairuotojas (K. O.) buvo išstumtas iš savo važiuojamosios juostos ir dar bandė išvengti susidūrimo. Teismo posėdžio metu „Opel Zafira“ vairuotojas paaiškino, jog prieš persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą, jis per šoninį galinio vaizdo veidrodėlį matė, kad antroje eismo juostoje važiuojantis automobilis nuo jo nutolęs pakankamu atstumu ir judėjo ganėtinai lėčiau nei jis. Tačiau šie R. K. teiginiai prieštarauja byloje esantiems duomenims. R. K. parodė, kad, važiuodamas pirma juosta – Vilniaus plentu iš Gargždų į Klaipėdos pusę, pamatė, kad pirmoje juostoje pradėjo formuotis spūstis, įjungė posūkio signalą ir pradėjo rikiuotis į antrą juostą, nes antra juosta buvo tuščia, o pavažiavęs keletą sekundžių pajuto smūgį ir pamatė, kad į jo automobilio šoną įsirėmęs „Audi“ markės automobilis, tuomet pradėjo stabdyti.
4.4. Nesutinka su teismo motyvais, jog ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei atsirasti padariniai nėra būtini. Šios kategorijos bylose ypatingas dėmesys turi būti skiriamas faktinio priežastinio ryšio nustatymui. Teismas netinkamai įvertino ir nenustatė, kurio eismo dalyvio KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Priežastinis ryšys yra grindžiamas būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymu. Ši sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos kelių eismo taisyklės, t. y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės kelių eismo taisyklių pažeidimą. Jeigu „Opel Zafira“ vairuotojas būtų persirikiavęs iš pirmos eismo juostos į antrą nepažeisdamas KET, nebūtų įvykęs ir eismo įvykis. K. O., važiuodamas antra eismo juosta ir neketindamas keisti važiavimo trajektorijos, negalėjo sąžiningai tikėtis, kad gretimoje (pirmoje) eismo juostoje važiuojantis „Opel Zafira“ staigiu manevru persirikiuos į jo važiuojamą eismo juostą ir tokiu būdu užkirs jam kelią, taip sudarys kliūtį bei kliudys jo transporto priemonę. KET 101 punkte nurodyta, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, KET 104 punkte – persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Todėl būtent „Opel Zafira“ automobilio vairuotojo padaryti KET pažeidimai priežastiniu ryšiu susiję su aktualaus eismo įvykio padariniais.
4.5. Teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad K. O. buvo priverstas važiuoti užbrūkšniuotu plotu, kuris nukreiptas į dešinę pusę ir kuriuo važiuoti yra draudžiama, kadangi jis į šią kelio dalį buvo išstumtas „Opel Zafira“ vairuotojo neteisėtais veiksmais. Šiuo atveju buvo pažeistas K. O. kaip vairuotojo teisėto lūkesčio principas, t. y., kad „Opel Zafira“ vairuotojas laikysis minėtų KET reikalavimų persirikiuodamas. Todėl kaip nepagrįstą vertina teismo motyvą, jog „Audi“ automobilio vairuotojas, persirikiuodamas į dešinę, į antrą eismo juostą, neįsitikino, kad tai daryti saugu, tokiu būdu nevykdė reikalavimo duoti kelią antra eismo juosta važiavusiam automobiliui „Opel Zafira“ ir jį kliudė. Pastebi, kad byloje nėra duomenų, jog K. O. būtų bandęs persirikiuoti į antrą eismo juostą. K. O. teisme nurodė, kad tuo metu, kai buvo išstumtas iš važiuojamosios eismo juostos į šalikelę ir susilyginęs su jį išstūmusiu automobiliu, pasuko vairą į dešinę pusę vien todėl, kad bijojo būti išstumtas ant žalios vejos skiriančios priešingų krypčių eismą, kur automobilis taptų nevaldomas bei vengdamas išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą. Darydamas minėtą nelogišką, prielaidomis grįstą išvadą, teismas netinkamai nustatė faktinį priežastinį ryšį. Jeigu nebūtų neteisėtų „Opel Zafira“ vairuotojo veiksmų, „Audi“ vairuotojas net nebūtų patekęs ant užbrūkšniuoto ploto ir nebūtų įvykę kitų padarinių. Byloje nėra nustatyta ir užfiksuota, kiek toli į užbrūkšniuotą plotą buvo įstumtas „Audi“ automobilis eismo įvykio metu. Taip pat nėra duomenų, kurie paneigtų K. O. teiginį, jog jis ne pats išvažiavo į šį užbrūkšniuotą plotą, bet buvo į jį išstumtas „Opel Zafira“. Teismas neįvertino prie bylos apelianto pateiktos eismo įvykio vietos situacijos schemos, kurioje nurodytos faktinės įvykio aplinkybės.
4.6. Teismas pažeidė teisės į teisingą procesą principą, nes neatliko tyrimo, neturėjo ir nevertino įrodymų viseto ir jų aktyviai apskritai nerinko, o išvadas grindė prielaidomis, samprotavimais. Teismas K. O. kaltę grindė išimtinai tik byloje esančios eismo įvykio schemos duomenimis ir neįvertino, kad po netikėto „Opel Zafira“ persirikiavimo manevro, natūralu, jog abi transporto priemonės dar kurį laiką važiavo tam tikrą atstumą ir sustojo būtent tokiose pozicijose, kurios užfiksuotos eismo įvykio schemoje. Tai, kad transporto priemonės buvo pakreiptos daugiau į dešinę važiuojamosios dalies pusę patvirtina ir paties K. O. teismo posėdyje nurodytos įvykio faktinės aplinkybės, ir Ekspertizė akte pateikti duomenys bei iš dalies nukentėjusiojo R. K. parodymai. Šių duomenų K. O. neneigė. K. O. jam inkriminuojamos veikos nepadarė nei tyčia nei dėl neatsargumo, kadangi jokio nusižengimo jis apskritai nepadarė. Tai patvirtina bylos duomenys – pareigūno tarnybinis pranešimas, įvykio dalyvių paaiškinimai, LTEC eksperto išvada, transporto priemonių apgadinimų lokalizacija ir pobūdis. Teismas pažeidė teisės į teisingą procesą principą. Teismas nevertino įrodymų viseto, o vertino išskirtinai tik tam tikrus duomenis ir pateikė išsigalvotas prielaidas, kurios prieštarauja byloje esantiems duomenims. Teismas neįvertino realios eismo įvykio kilimo situacijos bei priežastinio ryšio tarp eismo įvykyje dalyvavusių asmenų ir kilusių padarinių. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.
Atsiliepimas
5. Policija atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti apelianto atstovo nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apeliaciniame skunde teigiama, jog ne „Audi“ vairavęs K. O. yra kaltas dėl eismo įvykio kilimo, o įvykio kaltininkas – „Opel Zafira“ vairuotojas R. K., kuris atliko staigų manevrą iš pirmos eismo juostos į antrą ir tokiu būdu išstūmė K. O. iš antros eismo juostos iki ištisinės linijos, į užbrūkšniuotą plotą, o po šio kontakto automobilių korpusai šiek tiek atitolo vienas nuo kito. Bandydamas išvengti susidūrimo, K. O. dar bandė sukti automobilio vairą į kairę pusę, tačiau smūgio išvengti nepavyko, dėl ko ir įvykio eismo įvykis. Apelianto atstovo vertinimu, teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad prieš „Opel Zafira“ vairuotojui persirikiuojant iš pirmos eismo juostos į antrą, K. O. galimai buvo „Opel Zafira“ aklojoje zonoje, todėl „Opel Zafira“ vairuotojas šį manevrą atliko pilnai įsitikinęs, jog antroje eismo juostoje nėra transporto priemonių. K. O., važiuodamas antra eismo juosta ir neketindamas keisti važiavimo trajektorijos, negalėjo sąžiningai tikėtis, kad gretimoje (pirmoje) eismo juostoje važiuojantis „Opel Zafira“ staigiu manevru persirikiuos į jo važiuojamąją eismo juostą ir tokiu būdu užkirs jam kelią, taip sudarydamas kliūtį bei kliudydamas jo transporto priemonę.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apygardos teismas apeliacinio skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus. Ginčo eismo įvykio mechanizmą – K. O. važiavo per užbrūkšniuotą plotą, kuriuo važiuoti yra draudžiama ir kuris yra nukreiptas į dešinę pusę ir iš šio užbrūkšniuoto ploto persirikiuodamas į dešinę, į antrą eismo juostą, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesilaikė saugaus atstumo ir kliudė antra eismo juosta važiavusią transporto priemonę „Opel Zafira“, taip pat, vairuotųjų K. O. ir R. K. veiksmų kelyje turinį ir tai, kurio iš jų veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga, apylinkės teismas nustatė tinkamai, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių.
8. ANK 417 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta atsakomybė vairuotojams už reikalavimo duoti kelią persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą. Aktualaus nusižengimo sudėtis yra formali, todėl, kaip pagrįstai motyvavo apylinkės teismas, administracinei atsakomybei atsirasti padariniai nėra būtini. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. K. O. inkriminuoti KET 4, 9, 101, 126 ir 1.15 punktuose nustatytų reikalavimų pažeidimai. KET 4 ir 9 punktai numato bendrąsias visų eismo dalyvių pareigas. KET 101 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, KET 126 punktas įpareigoja eismo dalyvį laikytis saugaus atstumo, o KET 2 priedo Nr. 1.15 punkte nustatyta, kad užbrūkšniuotas arba uždažytas plotas žymi nukreipimo saleles, kuriomis važiuoti draudžiama.
9. Apeliaciniame skunde teigiama, jog iki susidūrimo K. O. važiavo antra eismo juosta, o į užbrūkšniuotą plotą jis buvo išstumtas „Opel Zafira“ vairuotojo, kai pastarasis atliko staigų persirikiavimo manevrą iš pirmos juostos į antrą. Tačiau tokia eismo įvykio kilimo versija apylinkės teismo patikimai paneigta teismo posėdyje ištirtais įrodymais ir jų visuma. Apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog K. O. kaltę patvirtina Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotos aplinkybės, įvykio vietos fotonuotraukos, iš dalies ir paties K. O. paaiškinimai bei šių duomenų visuma. Išsamiai ištyręs ir įvertinęs Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotas automobilių padėtis po kontakto, apylinkės teismas padarė pagrįstas išvadas, jog „Opel Zafira“ užfiksuota sustojusi antroje eismo juostoje, o „Audi“ vienu ratu antroje eismo juostoje, o kitu – užbrūkšniuotame plote, abi transporto priemonės pasuktos į dešinę pusę. Atsižvelgdamas į tai, teismas pagrįstai atmetė K. O. versiją, kad jis suko vairą į kairę pusę, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko ir jis buvo išstumtas į užbrūkšniuotą plotą. Kartu teismas pagrįstai motyvavo, kad K. O. ne tik buvo išvažiavęs į užbrūkšniuotą plotą, tačiau iš šio ploto rikiavosi į dešinę, į antrą eismo juostą, o atlikdamas šiuos veiksmus, automobilio vairą suko ne į kairę, o į dešinę. Be to, „Opel Zafira“ vairuotojas, sukdamas vairą į dešinę, link pirmosios eismo juostos, siekė išvengti kontakto su „Audi“, o šiuos veiksmus „Opel Zafira“ vairuotojas atliko ne rikiuodamasis iš pirmos į antrą eismo juostą, bet važiuodamas antra eismo juosta ir nespaudė „Audi“ į kairę pusę link užbrūkšniuoto ploto.
10. Akcentuodamas „Audi“ buvimą „Opel Zafira“ akloje zonoje, apelianto atstovas nepagrįstai neįvertina ir nutyli byloje nustatytą aplinkybę, jog „Opel Zafira“, iki į ją iš užbrūkšniuoto ploto rikiuodamasis į dešinę atsitrenkė „Audi“, važiavo tiesiai ir būtent antra eismo juosta. Todėl, akivaizdu, kad „Opel Zafira“ vairuotojas, važiuodamas antra eismo juosta, neturėjo jokio pagrindo tikėtis, jog už jo važiavęs automobilis („Audi“) įvažiuos į draudžiamą – užbrūkšniuotą plotą, o, juolab iš šio ploto atliks persirikiavimo veiksmą ir (ar) gali būti jam nematomoje (akloje) zonoje. Taigi aplinkybė, jog „Opel Zafira“ vairuotojas važiavo pirma eismo juosta ir iš jos persirikiavęs į antrą tęsė kelionę būtent šia eismo juosta, jokios reikšmės aktualaus eismo įvykio kilimui neturi.
11. Apylinkės teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, spręsdamas, kurio iš vairuotojų veiksmai buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga, pagrįstai nesirėmė Ekspertizės akto (b. l. 42–46) išvadomis, kurios iš esmės dera ir atkartoja Eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 27) užfiksuotas įvykio aplinkybes ir kartu atskleidžia techninį automobilių susidūrimo mechanizmą. Todėl apelianto atstovo argumentas, jog Ekspertizės akto išvada, kad kontaktas tarp automobilių prasidėjo, tikėtina, nuo automobilio „Opel Zafira“ galinio bamperio kairės šoninės dalies arkos ir tęsėsi link šios transporto priemonės priekio, o tai patvirtina, kad K. O. buvo išstumtas į užbrūkšniuotą plotą „Opel Zafira“ vairuotojo, kai pastarasis atliko staigų persirikiavimo manevrą iš pirmos juostos į antrą, atmestinas kaip išgalvotas ir nederantis su byloje objektyviai nustatytomis šių automobilių judėjimo tiek iki susidūrimo, tiek susidūrimo metu aplinkybėmis.
12. Taigi, tik K. O. padaryti KET 4, 9, 101, 126 ir 1.15 punktuose nustatytų reikalavimų pažeidimai, apygardos teismo vertinimu, buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga bei turėjo būtinąjį priežastinį ryšį su kilusias padariniais – apgadinti abu automobiliai. Tarp K. O. dėl neatsargumo padarytų minėtų KET reikalavimų pažeidimo ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, o kilę padariniai neatsitiktiniai. Jeigu K. O. nebūtų pažeidęs KET nustatytų reikalavimų, jis būtų išvengęs susidūrimo su „Opel Zafira“ ir eismo įvykis, kartu su kilusiais padariniais, nebūtų įvykęs. K. O. veika dėl eismo įvykio kilimo, kurio metu kilo minėti padariniai, buvo būtinoji sąlyga ir priežastis.
13. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas išsamiai įvertino byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir jų visumą, tinkamai atskleidė aktualaus eismo įvykio kilimo situaciją. Apelianto atstovo įžvalgos dėl policijos pareigūnų šališkumo, K. O. procesinių teisių pažeidimų, jam surašant administracinio nusižengimo protokolą, apygardos teismo vertinimu, yra tik deklaratyvūs teiginiai. Iš administracinio nusižengimo protokolo turinio matyti, kad administracinis kaltinimas K. O. protokole suformuluotas aiškiai, kartu nurodant, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos yra nustatytos ANK 577 straipsnyje. Šis procesinis dokumentas K. O. įteiktas tinkamai ir jam nekilo jokių kliūčių apskųsti vėliau šio protokolo pagrindu priimtą policijos nutarimą teismui.
14. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. K. O. policijos skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. O. atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.