Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-11-17 · Civilinė byla Nr. 2-2303/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-17
Bylos Nr.
2-2303/2011
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01865-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Konstantinas Gurinas, Egidijus Žironas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „DnB Nord lizingas“, akcinės bendrovės „SEB lizingas“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Actual City Media“
Kategorijos
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2303/2011Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01865-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos: 110.4; 122.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „DnB Nord lizingas“ ir akcinės bendrovės „SEB lizingas“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Actual City Media“ (dabartinis teisinis statusas – bankrutuojanti) ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „DnB Nord lizingas“ ir akcinei bendrovei „SEB lizingas“ dėl lizingo sutarčių pripažinimo jungtinės veiklos sutartimis, ieškovo pripažinimo bendraturčiu ir jo turto dalies nustatymo bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų bei masto pagrįstumo.

ieškovas UAB „Actual City Media“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:

pripažinti jungtinės veiklos sutartimis tarp ieškovo ir atsakovo AB „SEB lizingas“ sudarytą 2006 m. birželio 29 d. finansinio lizingo sutartį Nr.2006-060307, 2008 m. sausio 30 d. finansinio lizingo sutartį Nr.2008-010322, 2008 m. vasario 1 d. finansinio lizingo sutartį Nr.C2007-020235, 2008 m. vasario 6 d. finansinio lizingo sutartį Nr.2008-020118;pripažinti jungtinės veiklos sutartimis tarp ieškovo ir atsakovo UAB „DnB Nord lizingas“ sudarytą 2008 m. gegužės 7 d. lizingo sutartį Nr.200805F-4160, 2008 m. gegužės 7 d. lizingo sutartį Nr.200805F-4161, 2008 m. gegužės 7 d. lizingo sutartį Nr.200805F-4162; pripažinti pagal tarp ieškovo ir atsakovo AB „SEB lizingas“ sudarytas ieškinio pirmame reikalavime išvardintas finansinio lizingo sutartis bendrąja daline ieškovo ir atsakovo AB „SEB lizingas“ nuosavybe lizingo sutarčių dalykus;pripažinti pagal tarp ieškovo ir atsakovo UAB „DnB Nord lizingas“ sudarytas ieškinio antrame reikalavime išvardintas finansinio lizingo sutartis bendrąja daline ieškovo ir atsakovo UAB „DnB Nord lizingas“ nuosavybe lizingo sutarčių dalykus;nustatyti ieškovo nuosavybės teisę į konkrečias ieškinio trečiame ir ketvirtame reikalavimuose išvardintų lizingo dalykų dalis.

Ieškovas taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovams nutraukti finansinio lizingo sutartis ir visus bei bet kuriuos šių sutarčių pakeitimus/papildymus, taip pat uždrausti atsakovams atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su aukščiau išvardintose sutartyse nurodyto turto perėmimu, ieškovo galimybių naudotis šiuo turtu ribojimu. Ieškovas nurodė, kad būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkės tuo atveju, jei atsakovai ketins nutraukti sutartis ir susigrąžinti pagal sutartis įneštą turtą bei perimti ieškovo įkeistas turtines teises, nes tokiu būdu būtų daromos kliūtys ieškovo vykdomai veiklai, dėl ko jis taptų nemokus ir bankrutuotų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 11 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir uždraudė atsakovams nutraukti finansinio lizingo sutartis ir visus bei bet kuriuos šių sutarčių pakeitimus/papildymus, uždraudė atsakovams atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su finansinio lizingo sutartyse nurodyto turto perėmimu iš ieškovo ar trečiųjų asmenų, ieškovo galimybių naudotis šiuo turtu daliniu ar visišku ribojimu, ir uždraudė atsakovams atlikti visus kitus veiksmus, kuriais būtų daromos kliūtys ieškovo veiklai bei galimybėms naudotis tokiu turtu. Teismas nurodė, kad atsakovams nutraukus finansinio lizingo sutartis ir susigrąžinus jų pagrindu ieškovui perduotą turtą, atsakovai šį turtą galėtų realizuoti, dėl ko būtų apsunkintas ieškovui galimai palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Be to, lauko vaizdo ekranai ir metalinės konstrukcijos yra tiesiogiai susiję su ieškovo ūkine-komercine veikla, todėl atsakovams perėmus iš ieškovo šį turtą, būtų iš esmės sutrikdyta ieškovo veikla. Teismas, prima facie įvertinęs pateiktus įrodymus, nustatė, kad preliminariai įvertinti ieškinio pagrįstumą nėra galimybės.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Atsakovas AB „SEB lizingas“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartį. Atskirojo skundo argumentais atsakovas įrodinėja Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutarties dalies, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo AB „SEB lizingas“ atžvilgiu, nepagrįstumą, teigdamas, kad:

ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-571-436/2011 dėl tų pačių lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu;ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra nesusijusios su ieškinio reikalavimais, nes lizingo sutartys jau yra nutrauktos, o teismui pripažinus ieškovą bendrasavininkiu, toks sprendimas bus automatiškai įvykdytas nuo jo priėmimo momento. Be to, turtą valdant keliems savininkams, jis nebūtinai liktų pas ieškovą;teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškinio reikalavimas pripažinti ieškovą bendrasavininkiu yra akivaizdžiai nepagrįstas, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu bei Lietuvos teismų praktika;ieškovui yra iškelta bankroto byla, todėl laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina ieškovo ūkinės-komercinės veiklos perspektyvų, priešingai – sukelia nuostolius atsakovui bei suteikia nepagrįstą pranašumą ieškovui.

Atsakovas UAB „DnB Nord lizingas“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirojo skundo argumentais atsakovas įrodinėja Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutarties dalies, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo UAB „DnB Nord lizingas“ atžvilgiu, nepagrįstumą.

Atsakovas UAB „DnB Nord lizingas“ pateikė atsiliepimą į atsakovo AB „SEB lizingas“ atskirąjį skundą, prašydamas jį bei atsakovo UAB „DnB Nord lizingas“ atskirąjį skundą tenkinti.

Ieškovas UAB „Actual City Media“ atsiliepimų į atskiruosius skundus nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutarties dalies, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo UAB „DnB Nord lizingas“ atžvilgiu, nutraukiamas.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, iš atsakovo UAB „DnB Nord lizingas“ pateiktos informacijos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų paaiškėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 27 d. nutartimi tenkino atsakovo UAB „DnB Nord lizingas“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, ir įpareigojo ieškovą per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 53 040 Lt sumai, pervedant šią sumą į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą arba pateikiant banko garantiją šiai sumai. Ieškovui šios pareigos teismo nustatytu terminu neįvykdžius, Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi panaikino atsakovo UAB „DnB Nord lizingas“ atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartimi. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO neužfiksuota, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis būtų apskųsta apeliacine tvarka.

Įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutarčiai, skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo UAB „DnB Nord lizingas“ atžvilgiu neteko galios. Nebegaliojant minėtoms laikinosioms apsaugos priemonėms, netenka teisinės prasmės ir šių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo pagrįstumo nustatinėjimas apeliacine tvarka, nes šio klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių. Iš to seka, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutarties dalis, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo UAB „DnB Nord lizingas“ atžvilgiu, nebegali būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 338 str.). Todėl apeliacinis procesas dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutarties dalies, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo UAB „DnB Nord lizingas“ atžvilgiu, nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d., 338 str.).

Atsakovo AB „SEB lizingas“ atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymą. Vadinasi, taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis turi būti parenkama ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas turi būti nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus konkretaus ieškinio dalyko pobūdį ir aplinkybes, keliančias grėsmę galimai tenkintinų ieškinio reikalavimų įvykdymui.

Nagrinėjamu atveju iš byloje pareikštų ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovas prašo tarp jo ir atsakovo sudarytas finansinio lizingo sutartis pripažinti jungtinės veiklos sutartimis, o lizingo sutarčių dalykus pripažinti ieškovo ir atsakovo bendrąja daline nuosavybe bei nustatyti ieškovo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Iš ieškinio reikalavimų pobūdžio darytina išvada, kad ieškinio tenkinimo atveju, pirmojo ieškinio reikalavimo įvykdymas nepriklausys nuo atsakovo veiksmų, nes nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento finansinio lizingo sutartys bus savaime laikomos jungtinės veiklos sutartimis. Tuo tarpu galimai patenkintų antrojo ir trečiojo ieškinio reikalavimų įvykdymas tiesiogiai priklausys nuo šalių turimos galimybės naudotis ir disponuoti lizingo dalykais. Vadinasi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis šioje byloje turėtų būti užtikrinamas būtent lizingo dalykų išsaugojimas šalių ar vienos iš šalių dispozicijoje iki bylos nagrinėjimo pabaigos.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartimi viena iš pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje buvo uždraudimas atsakovui nutraukti finansinio lizingo sutartis ir visus šių sutarčių pakeitimus/papildymus. Kaip aukščiau nutartyje teisėjų kolegija konstatavo, tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė neužtikrina nei vieno šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimo būsimo įvykdymo, todėl ji naikintina kaip neatitinkanti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo ir ekonomiškumo principų (CPK 145 str. 2 d.). Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija laiko pagrįstais ir įrodytais atsakovo atskirojo skundo argumentus, jog uždraudimas atsakovui nutraukti finansinio lizingo sutartis turi būti naikintinas kaip netinkamai šioje byloje pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė (CPK 144 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija iš skundžiamos nutarties motyvų nustatė, kad teismas atsakovo atžvilgiu taikė kitas laikinąsias apsaugos priemones, tai yra uždraudimą atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su finansinio lizingo sutartyse nurodyto turto perėmimu, turint tikslą išsaugoti ieškovo vykdomos ūkinės-komercinės pelningumą bei apsaugoti jį nuo bankroto, nes priešingu atveju būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas. Tačiau iš atsakovo pateiktos informacijos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1719-436/2011 iškėlė UAB „Actual City Media“ bankroto bylą. Pastaroji nutartis įsiteisėjo 2011 m. liepos 21 d. Taigi, byloje nustatyti faktai patvirtina, kad išnyko tos aplinkybės, kurias skundžiamoje nutartyje nurodė teismas kaip pagrindą minėtoms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad uždraudimas atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su finansinio lizingo sutartyse nurodyto turto perėmimu iš ieškovo, yra neproporcingos ir nepagrįstai suvaržo atsakovo ekonominius interesus.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, ką ieškovo B UAB „Actual City Media“ bankroto administratorius pranešė atsakovui apie bankrutuojančios įmonės tolimesnius ketinimus dėl finansinio lizingo sutarčių vykdymo/nevykdymo (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 4 p., 11 str. 3 d. 13 p.). Be to, nors ir atsakovas atskirajame skunde teigia, kad jis yra vienašališkai nutraukęs finansinio lizingo sutartis, ką patvirtina Kauno apygardos teisme ieškovo UAB „Actual City Media“ pareikštas patikslintas ieškinys, iš atsakovo į bylą pateikto minėto patikslinto ieškinio turinio matyti, kad UAB „Actual City Media“ buvo nurodžiusi tik tai, jog yra nutrauktos su atsakovu UAB „DnB Nord lizingas“ sudarytos finansinio lizingo sutartys, o apie tai, kad yra nutrauktos ir su atsakovu AB „SEB lizingas“ sudarytos finansinio lizingo sutartys neužsiminė (b.l. 183-203). Jokių kitų įrodymų apie atsakovo AB „SEB lizingas“ vienašališką finansinio lizingo sutarčių nutraukimą atsakovas nepateikė. Todėl teisėjų kolegija iš byloje esančių įrodymų viseto sprendžia, kad atsakovas neįrodė atskirojo skundo prielaidos apie finansinio lizingo sutarčių nutraukimą bei UAB „Actual City Media“ piktnaudžiavimą procesine teise, pateikiant ieškinį dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, atmetamos kaip neįrodytos (CPK 12 ir 178 str.). Taigi, byloje nesant įrodymų apie ieškovo ir atsakovo vienašališkus finansinio lizingo sutarčių nutraukimus, teisėjų kolegija, nepaisant to, kad ieškovas turi bankrutuojančios įmonės statusą, negali konstatuoti, kad ieškovas yra nusprendęs finansinio lizingo sutarčių nebevykdyti bei nebeturi teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi ir atitinkamai ieškinio tenkinimu.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes bei įvertinus tai, kad finansinio lizingo sutarčių dalykai (kurių bendrasavininkiu ieškovas siekia tapti) yra konkretūs daiktai, jų perleidimas tretiesiems asmenims apsunkintų ar net galimai eliminuotų ieškovo galimybę, ieškinio tenkinimo atveju, įgyvendinti bendrasavininkio teises į šiuos lizingo sutarčių dalykus (CK 4.75 str., 4.96 str., 6.153 str. 1 d.). Taigi, byloje vykstančio ginčo pobūdis suponuoja būtinybę sumažinti skundžiama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, paliekant galioti tokios rūšies ir masto laikinąsias apsaugos priemones, kad lizingo sutarčių dalykai ir toliau išliktų atsakovo nuosavybėje bei nebūtų suvaržytos daiktinės teisės į juos tam, kad būsimą galimai ieškovui palankų teismo sprendimą būtų galima realiai įvykdyti (CPK 144 str. 1 d.). Todėl teisėjų kolegija laiko pagrįstomis skundžiama nutartimi pritaikytas tik tokio masto laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo uždrausta atsakovui atlikti veiksmus, susijusius su finansinio lizingo sutarčių dalykų perleidimu ar kitokių daiktinių teisių į minėtus lizingo sutarčių dalykus suvaržymu (CPK 145 str. 1 d. 6 p.).

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo atskirojo skundo argumentus, jog laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos dėl to, kad ieškinys yra prima facie nepagrįstas. Ieškinio pagrįstumo preliminarus (prima facie) įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio akivaizdžiai mato, jog ieškinys yra netenkintinas. Tuo tarpu pats ieškinys, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra nagrinėjamas iš esmės. Taigi, nesant akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, atsakovo argumentai dėl byloje vykstančiam ginčui taikytinų teisės normų ir teismų praktikos atmetami kaip argumentai, nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 str., 144 str. 1 d. ir 178 str.).

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, jog dėl ieškinio reikalavimų užtikrinimui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas patiria nuostolius. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas visuomet yra susijęs su tam tikrų suvaržymų atsiradimu, kuris gali sukelti atsakovui nuostolių atsiradimo grėsmę. Siekiant atsakovo turtinių interesų apsaugai suteikti tokias pačias teisines garantijas kaip ir ieškovo turtinių interesų apsaugai, CPK 146 straipsnyje įtvirtintas atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutas. Taigi, atsakovui manant, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo kilo nuostolių atsiradimo grėsmė, jis įstatymo nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą su pagrįstu prašymu dėl tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Tuo tarpu vien ta aplinkybė, kad egzistuoja nuostolių, galimų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsiradimo grėsmė, pati savaime nesudaro savarankiško pagrindo panaikinti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę. Todėl atsakovo atskirojo skundo argumentai apie patiriamus nuostolius dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atmetami kaip neįtakojantys skundžiamos nutarties teisėtumo (CPK 12 str., 144 str. ir 178 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo AB „SEB lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutarties dalies, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo AB „SEB lizingas“ atžvilgiu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas pažeidė laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir proporcingumo principus (CPK 145 str. 2 d.). Todėl atsakovo AB „SEB lizingas“ atskirasis skundą tenkinamas iš dalies ir skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutarties dalis pakeičiama – atsakovui AB „SEB lizingas“ uždraudžiama tarp ieškovo B UAB „Actual City Media“ ir atsakovo AB „SEB lizingas“ sudarytos 2006 m. birželio 29 d. finansinio lizingo sutarties Nr.2006-060307, 2008 m. sausio 30 d. finansinio lizingo sutarties Nr.2008-010322, 2008 m. vasario 1 d. finansinio lizingo sutarties Nr.C2007-020235 ir 2008 m. vasario 6 d. finansinio lizingo sutarties Nr.2008-020118 dalykus parduoti, išnuomoti, įkeisti, perleisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į juos (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 6 p., 337 str. 1 d. 4 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutarties dalį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ atžvilgiu, pakeisti, nustatant atsakovui akcinei bendrovei „SEB lizingas“ draudimą tarp ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Actual City Media“ ir atsakovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ sudarytos 2006 m. birželio 29 d. finansinio lizingo sutarties Nr.2006-060307, 2008 m. sausio 30 d. finansinio lizingo sutarties Nr.2008-010322, 2008 m. vasario 1 d. finansinio lizingo sutarties Nr.C2007-020235 ir 2008 m. vasario 6 d. finansinio lizingo sutarties Nr.2008-020118 dalykus parduoti, išnuomoti, įkeisti, perleisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į juos.

Apeliacinį procesą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutarties dalies, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „DnB Nord lizingas“ atžvilgiu, nutraukti.

Teisėjai Artūras DriukasKonstantinas GurinasEgidijus Žironas