- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-12
- Bylos Nr.
- I-5656-629/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00304-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Milda Vainienė
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- E. D.
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovui Aigerdui Skroliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. gegužės mėnesio buvo konvojuojamas iš vienos kalinimo įstaigos į kitą transporto priemonėmis, kuriose nebuvo įrengti saugos diržai, be to, dėl vietos trūkumo pareiškėjui tekdavo sėdėti ant grindų arba stovėti. Pasak pareiškėjo, automobiliuose žiemą būdavo šalta, pūsdavo vėjas, o vasarą – karšta. Automobiliuose nebuvo ventiliacijos arba ji buvo sugedusi, pareiškėjas dėl to ne kartą buvo peršalęs arba vos nepraradęs sąmonės, vėmė. Pažymėjo, jog nebuvo sudarytos sąlygos naudotis tualetu, be to, pareiškėjas jautėsi diskriminuojamas, nes langai automobiliai buvo įrengti tik prie pareigūnų. Taip pat pabrėžė, jog automobiliai akivaizdžiai neatitinka higienos normų reikalavimų. Dėl visų nurodytų aplinkybių pareiškėjas teigia patyręs neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Tarnyba atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 9–12).
Nurodė, kas asmenys konvojuojami specialiosiomis transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Kiekvienoje specialiojoje transporto priemonėje yra pritvirtinti du gesintuvai, po vieną kabinoje ir kėbule prie įėjimo (išėjimo). Tarnyba pabrėžė, kad jos tarnybinis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas vadovaujantis teisiniais dokumentais. Taip pat atkreipė dėmesį, kad visam Tarnybos specialios paskirties transportui, skirtam asmenų konvojavimui, yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) reikalavimams. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims. Pasak Tarnybos, iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad konvojavimo transportas atitinka teisės aktų reikalavimus, tokiu būdu paneigtas pareiškėjo teiginys, kad transporte nėra įrengta šildymo.
Tarnyba pabrėžė, jog Konvojavimo taisyklėse nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Be to, atkreipė dėmesį, jog dalyje automobilių, kuriai buvo konvojuojamas pareiškėjas, saugos diržai yra įrengti.
Tarnybos teigimu, ji besąlygiškai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius – tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, tuo atveju skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios užtikrina tiek bendrą asmenų pervežimą, tiek izoliaciją pagal papildomus kriterijus (režiminius, operatyvinius, medicininius) arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius, padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje. Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja konvojuojamųjų asmenų daiktų pervežimo.
Tarnyba nurodė, kad konvojuojant pareiškėją specialios paskirties automobiliais nebuvo viršytas leistinas asmenų skaičius. Dėl ginklų pažymėjo, kad pagal Konvojavimo taisykles konvojavimas yra ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą.
Paaiškino, kad konvojuojamieji į tualetą vedami pasikeitimo punktuose, patiems prašant, vadovaujantis, Konvojavimo taisyklių 134 p. Apie tai daromas įrašas konvojaus kelionės žiniaraštyje. Iš teismui pateiktos tarnybinės dokumentacijos matyti, kad konvojuojamieji buvo vedami į tualetą visuose pasikeitimo punktuose. Tarnyba nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl antisanitarinių sąlygų, nes sveikatos priežiūros specialistai atlieka specialios paskirties transporto, skirto suimtiesiems ir nuteistiesiems asmenims konvojuoti planinę ir neplaninę dezinfekciją. Neplaninės dezinfekcijos atliekamos atsižvelgiant į Tarnybos Vilniaus ir Kauno dalinių vadų prašymus. Dėl pareigūnų netinkamo elgesio pažymėjo, kad pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant jo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu.
Tarnybos įsitikinimu, konvojaus pareigūnai pareiškėjo konvojavimo metu Konvojavimo taisyklių reikalavimų nepažeidė, konvojavimas buvo vykdomas tinkamai, taigi nėra neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp tariamai pareigūnų neteisėtų veiksmų ir galimai atsiradusių neigiamų pasekmių, o nenustačius dviejų būtinų sąlygų civilinė atsakomybė negalima.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (II t., b. l. 97).
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti, remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis nurodo patyręs konvojavimo metu nuo 2014 m. gegužės mėn.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2 d. nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Pasak pareiškėjo, jis buvo konvojuojamas nežmoniškomis sąlygomis. Pažymėjo, kad jis negalėjo naudotis tualetu, konvojavimui skirtose transporto priemonėse nebuvo pakankamai vietos asmenims, automobiliuose neįrengta ventiliacija, nebuvo saugos diržų, langų konvojuojamų asmenų pusėje.
Pagal pateiktus duomenis, nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės mėn. buvo konvojuojamas: 2014 m. gegužės 19, 29 d., 2014 m. birželio 9, 11, 18, 23, 26 d., 2014 m. liepos 3, 7 d., 2014 m. rugpjūčio 28 d., 2014 m. rugsėjo 2, 11, 17, 23, 25, 30 d., 2014 m. spalio 2, 7, 14, 24, 30 d., 2014 m. lapkričio 12, 17, 26, 28 d., 2014 m. gruodžio 4, 9,11, 15 d., 2015 m. vasario 11, 12, 19, 20 d., 2015 m. kovo 5, 9, 10, 14, 16, 25 d., 2015 m. balandžio 2, 9 d., 2015 m. birželio 4, 8, 9 17, 25 d., 2015 m. rugpjūčio 10, 13 d., 2015 m. rugsėjo 10, 14, 24 d. (I t., b. l. 13–91, 169–196; II t., b. l. 1–73).
Nurodytomis dienomis pareiškėjui konvojuoti buvo naudojami specialūs automobiliai. Minėti automobiliai atitinka techninius reikalavimus (I t., b. l. 92–168). Kaip matyti iš kelionės žiniaraščių ir minėtuose automobiliuose galimų pervežti asmenų skaičiaus, specialiais automobiliais vežamų suimtųjų / nuteistųjų skaičius neviršijo nustatytų reikalavimų, taigi Konvojavimo taisyklių 109 p., nustatantis, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų, nebuvo pažeistas. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad konvojuojant pareiškėją specialios paskirties automobiliais nebuvo viršytas leistinas asmenų skaičius. Be to, iš minėtų žiniaraščių matyti, kad konvojuojami asmenys sustojimų metu buvo išvedami į tualetą, todėl pareiškėjo teiginiai dėl nesudarytos galimybės pasinaudoti tualetu vertintini kritiškai.
Teismas taip pat pažymi, kad Konvojavimo taisyklės nenustato reikalavimo specialiajame transporte įrengti saugos diržus kiekvienam konvojuojamam asmeniui bei įrengti langus specialiojo automobilio dalyje, kurioje vežami nuteistieji / suimtieji, todėl pažeidimai šiuo atveju taip pat nenustatyti.
Iš specialiųjų automobilių schemų matyti, kad visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos. Ventiliacija automobiliuose efektyvi (I t., b. l. 93, 98–99, 104–105, 111–112, 120, 123, 126, 129, 132, 135, 138, 141, 144, 147, 150, 153). Be to, Tarnyba patvirtino, jog sveikatos priežiūros specialistai atlieka specialios paskirties transporto, skirto suimtiesiems ir nuteistiesiems asmenims konvojuoti planinę ir neplaninę dezinfekciją. Taigi pareiškėjo nurodomi pažeidimai, susijęs su šildymo ir vėdinimo sistemomis, automobilių švara, specialiosios paskirties automobiliuose nenustatyti.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas raštu ar žodžiu būtų teikęs pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų, konvojaus pareigūnų netinkamo elgesio. Taip pat nenustatyta, kad jam nebūtų buvusi sudaryta galimybė tokius skundus pateikti. Pažymėtina, kad Konvojavimo taisyklių 107 ir 137 p. įtvirtinta, jog tokios pretenzijos turi būti įrašomos į konvojavimo dokumentus, o šiuo atveju jokie nusiskundimai nebuvo užfiksuoti. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie galimai jam kilusius sveikatos sutrikimus dėl konvojavimo sąlygų.
Ištyręs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, skundo bei atsiliepimų argumentus, teisės aktais nustatytus konvojavimo reikalavimus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teisių pažeidimai konvojavimo metu nenustatyti, todėl nenustačius vienos iš būtinų sąlygų neturtinei žalai atlyginti – neteisėtų veiksmų – pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 85–87 str., 88 str. 1 p., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 132 str. 1 d., 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.