- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-21
- Bylos Nr.
- 1S-51-768/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Zina Mickevičiūtė, Donatas Jatužis
- Advokatai
- Raimundas Jurka
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramunės Čeknienės ir Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje išnagrinėjusi įtariamojo E. G. gynėjo advokato Raimundo Jurkos skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutarties, kuria vienam mėnesiui skirtas suėmimas E. G., įtariamam padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 226 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 227 straipsnio 3 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. E. G. įtariamas tuo, kad siekdamas būti išteisintas, 2018 m. rugpjūčio mėn., 2018 m. rugpjūčio 31 d. ir 2018 m. rugsėjo 17 d., veikdamas su J. L., susitarė ir davė advokatui D. Z. 22 000 Eur kyšį, kad šis pasinaudodamas savo pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų ir papirktų Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją A. C., t. y. šiais savo veiksmais įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 227 straipsnio 3 dalyje.
2. 2019 m. vasario 27 d. E. G. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartimi jam paskirtas suėmimas vienam mėnesiui.
3. Skundžiamoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartyje teismas konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose, 122 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo pagrindus.
Šalies argumentai
4. Skunde įtariamojo E. G. gynėjas teigia, kad kardomoji priemonė – suėmimas įtariamajam paskirta nepagrįstai. Gynėjas skunde nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) yra nemažai pasisakęs dėl slapstymosi rizikos, kada ji nustatoma pagrįstai, o kada ne: a) slapstymosi rizika negali būti pagrįsta vien bausmės sunkumu; b) slapstymosi rizika įvertinama atsižvelgiant į tokius faktorius, kaip: asmenybė, moralė, gyvenamoji vieta, darbas, turtas, šeiminiai ryšiai ir visokie ryšiai su valstybe, kurioje asmuo teisiamas (EŽTT 2005 m. spalio 4 d. sprendimas Becciev v. Moldova, peticijos Nr. 9190/03, para. 58.). Lietuvos aukštesniųjų teismų praktikoje taip pat laikomasi nuoseklios pozicijos, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 nu balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. 1S-140-495/2016). Vien numatyta alternatyvi baudai laisvės atėmimo bausmė už veikas, numatytas BK 226 straipsnio 3 dalyje ir 227 straipsnio 3 dalyje, savaime nepatvirtina pagrindo, kad E. G. turi būti laikomas suėmime. Kitos aplinkybės, t. y. šio asmens ankstesnis teistumas taip pat negali sustiprinti teismo įsitikinimo, kadangi nusikalstamos veikos, už kurias E. G. yra teistas anksčiau absoliučiai nesusijusios su korupcinėmis veikomis. Dar daugiau, 2019-02-27 pranešime apie įtarimą E. G. įtariamas dviejų veikų, kurios galimai padarytos idealiosios sutapties atveju, padarymu. Taigi žemesnysis teismas turėjo visas galimybes spręsti, kad duomenys apie E. G. užimtumą, t. y. dirba UAB „X“ vairuotoju, turi mažametį vaiką, kuriam yra teikiamas išlaikymas, turi kreditą banke, Lietuvoje gyvena jo šeima ir artimieji, įtariamos nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos 2018 m. rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais, o laikinai sulaikytas tik 2019 m. vasario pabaigoje, pranešime apie įtarime minimas kitas įtariamasis J. L. yra jo tikroji sesuo, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-27 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), jis privalo atlyginti nukentėjusiajai priteistą turtinę ir neturtinę žalą (dalinai jau atlyginta) ir kt. rodo, kad E. G. yra pakankamai prisirišęs prie savo artimos aplinkos, tam tikra prasme priklausomas ir nuo savo dirbamo darbo, kadangi privalo išlaikyti ir savo vaiką, todėl suėmimas šiam įtariamajam tikrai nėra proporcinga priemonė.
4.1 Gynėjas nurodo, kad EŽTT praktikoje yra išaiškinta, kad pavojus, jog įtariamasis trukdys procesui, negali būti vertinamas in abstracto, bet turi būti pagrįstas įrodymais (EŽTT 2005 m. spalio 4 d. sprendimas Becciev v. Moldova, peticijos Nr.9190/03, para. 59.). Rizika dėl spaudimo liudytojams ir trukdymo procesui neteisėtais būdais negali būti pakankamas pagrindas dėl pareiškėjo suėmimo visą laiką. Bendro pobūdžio argumentai dėl šių pagrindų taikymo gali būti priimtini tik pirminėje proceso stadijoje (EŽTT 2005 m. spalio 4 d. sprendimas Jarzynski v. Lenkija, peticijos Nr. 15479/02, para. 43.). Gynėjas pažymėti, kad kalbant apie E. G. pareikštų įtarimų turinį su juo galimai nusikalstamai galėjo veikti dar du asmenys - J. L., kuri yra tikroji įtariamojo sesuo ir advokatas D. Z., kuris šiuo metu yra suimtas vienam mėnesiui. Taigi darytina akivaizdi išvada, kad E. G. su D. Z. susitikti ir bendrauti negali, o J. L., kuri galimai jau yra apklausta, yra įtariamojo sesuo. Jokių kitų asmenų, kuriems galėtų būti daromas realus poveikis šiame ikiteisminiame tyrime, gynėjo manymu, nėra. Taigi skundžiamos nutarties visiškai abstraktus teiginys apie įmanomą poveikį ar kitokį trukdymą baudžiamajam procesui nėra konkretizuotas ir pagrįstas bylos duomenimis.
4.2 Dar vienas pagrindas, kuriuo vadovautasi skiriant suėmimą - tai BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatyta sąlyga - manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus. Gynėjo nuomone, šis pagrindas yra labiau formalus ir deklaratyvus nei realiai egzistuojantis. Iš prie šio skundo pridedamų kai kurių priedų matyti, kad iš tiesų E. G. praeityje yra teistas, teistumai nėra išnykę ar panaikinti. Tačiau pagal Vilniaus apygardos teismo 2014-02-21 nuosprendį paskirta bausmė (bauda) yra įvykdyta, todėl manytina, kad teistumas pagal šį nuosprendį yra išnykęs (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktis). Kalbant apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-27 nuosprendį, tai svarbi aplinkybė yra ta, kad E. G. inkriminuotos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 227 straipsnio 3 dalyje, galimai buvo padarytos dar neįsiteisėjus minėtam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-27 nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl akivaizdu, kad Skundžiamoje nutartyje nurodytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas suėmimo pagrindas yra perteklinis ir labiau formaliai reikalingas nei iš tiesų to reikia.
5. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apylinkės teismas, skirdamas kardomąją priemonę – suėmimą, įtariamajam E. G., nepažeidė BPK 119 straipsnio, BPK 121 straipsnio, BPK 122 straipsnio, BPK 127 straipsnio nuostatų reikalavimų.
7. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Be to, suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) bei tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Taip pat suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas pratęstas, nustačius bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų. Sutinkamai su BPK 122 straipsnio nuostatomis, suėmimas yra išimtinė kardomoji priemonė, kuri gali būti skiriama tik tais atvejais, kai iš byloje esančių duomenų galima pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, arba trukdys procesui, arba darys naujus nusikaltimus ir tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
8. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Šiuos duomenis, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nustatė. Taigi pagrindas taikyti jam kardomąją priemonę yra nustatytas.
9. Teisėjų kolegija susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, tik iš dalies sutinka su gynėjo pateiktais argumentais, vienas kurių - skiriant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, apylinkės teismo teisėjas netinkamai įvertino BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
9.1 Iš bylos medžiagos matyti, kad E. G., priešingai nei nurodyta nutartyje skirti suėmimą, turi pakankamai stiprius socialinius ryšius. Tai, kad įtariamasis yra išsituokęs, negali savaime sumenkinti jo socialinių ryšių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, jis turi sūnų D. G., kurio išlaikymui skiria periodines išmokas, dalyvauja jo ugdyme ir auklėjime, be to, įtariamasis yra dirbantis, turi nekilnojamojo turto ir su šiuo turtu susijusių įsipareigojimų bankui. Būtent šių aplinkybių buvimas nurodo į tai, kad egzistuoja maža bėgimo (slėpimosi) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismo, tikimybė. Turimi socialiniai ryšiai taip pat paneigia išvadą, kad dėl gresiančios laisvės atėmimo bausmės E. G. rizikuos ir atsisakys turimų socialinių ryšių. Apylinkės teismo teisėjo akcentuota aplinkybė, kad jis įtariamas ne atsitiktinių, o gerai organizuotų ir iš anksto suplanuotų nusikalstamų veikų padarymu yra svarbi, tačiau sprendžiant ir vertinant ar ateityje įtariamasis gali daryti naujus nusikaltimus, o ne sprendžiant ir vertinant bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nutartyje skirti suėmimą nurodytas pagrindas, jog įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, turi būti šalinamas.
10. Apylinkės teismas vertindamas kitus nutartyje skirti suėmimą nurodytus pagrindus ir sąlygas, klaidos nepadarė.
10.1 Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad apylinkės teismo teisėjas nustatydamas BPK 122 str. 1 d. 2 p. įtvirtintą suėmimo pagrindą, teisingai įvertino ir atsižvelgė į korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo stadiją bei į tai, kad ne visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai yra atlikti siekiant nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes. Teismo išdėstyti teiginiai neprieštarauja gynėjo nurodytiems, jog pavojus, kad įtariamasis trukdys procesui, negali būti vertinamas in abstracto, bet turi būti pagrįstas įrodymais. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad veikos, kurių padarymu yra įtariamas E. G., susiję su tam tikro korupcinio pobūdžio poveikio darymu, todėl rizika, kad panašaus, ar kitokio pobūdžio neleistinas poveikis procesui gali būti daromas, yra akivaizdi. Tuo pačiu, bendro pobūdžio argumentai dėl šio pagrindo taikymo, taip pat laikytini priimtinais atsižvelgiant į pirminę proceso stadiją. Tai, kad galimai nusikalstamai kartu su įtariamuoju galėjo veikti dar du asmenys - J. L., kuri yra tikroji įtariamojo sesuo ir advokatas D. Z., kuris šiuo metu yra suimtas vienam mėnesiui, aptariamo suėmimo pagrindo nešalina, be šių asmenų, priešingai nei mano gynėjas, gali egzistuoti ir kiti asmenys, vienaip, ar kitaip susiję su šia veika. Taigi apylinkės teismas šioje proceso stadijoje teisingai nustatė suėmimo skyrimo pagrindą, numatytą BPK 122 str. 1 d. 2 p.
10.2 Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas, įtariamajam buvo paskirta ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. manant, jog būdamas laisvėje jis gali daryti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
10.3 Teisėjų kolegijos vertinimu byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatyto suėmimo pagrindo egzistavimą. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimą, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, kiti duomenys.
10.4 Paminėtus duomenis apylinkės teismo teisėjas įvertino tinkamai. Kaip jau minėta, E. G. įtariamas tyčinių sunkių nusikaltimų padarymu, be to, kaip visiškai teisingai įvertino skundžiamą nutartį priėmęs teismas, šios nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, buvo suplanuotos, veikos galimai padarytos pavojingesne bendrininkavimo forma – veikiant organizuotoje grupėje, siekiant savanaudiškų tikslų, o pagal bylos medžiagą taip pat galima spręsti, kad įtariamojo vaidmuo darant nusikalstamas veikas nebuvo antraeilis. Be to, galimai padarytos nusikalstamos veikos yra tiesiogiai susiję su siekiu apskritai išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl aplinkybė, kad aptariamų veikų padarymo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs, šiuo nagrinėjamu atveju, nėra reikšminga ir pirmos instancijos teismo teisiškai pagrįstu išvadų nekeičia. Taigi įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį bei įtariamojo vaidmenį, darytina išvada, kad E. G. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
11. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, paskirdamas įtariamajam E. G. kardomąją priemonę – suėmimą, nei BPK, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Šiuo metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, taikymas vienam mėnesiui neprieštarauja proporcingumo principui, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų nebus galima pasiekti.
11.1 Galiausiai, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju, viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, dėl ko nagrinėjamu atveju įtariamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo bei išlaikant pusiausvyrą tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės taikymo.
12. Dėl šių motyvų skundžiama teismo nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 121 str., 122 str. 1 d. 3 p., 4 d., 130 str.,
nutaria:
įtariamojo E. G. gynėjo advokato Raimundo Jurkos skundą atmesti.
Pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartyje nurodomą suėmimo skyrimo pagrindą, numatytą BPK 122 str. 1 d. 1 p.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.