Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Ikiteisminio tyrimo metu Š. V. parodė, kad jis su M. K. draugauja ilgiau nei vienerius metus, kartu jie gyvena du mėnesius jo numojamame bute. 2025 m. kovo 2 d. vakare jis išgėrė 0,2 litro talpos degtinės butelį ir nuėjo miegoti. Apie 10.00 val. atsikėlęs kartu su M. K. papusryčiavo, pabendravo, konflikto tarp jų nebuvo. Apie 12.00 val. M. K. išėjo į paskaitas, o jis liko namuose. Būdamas vienas jis išgėrė apie 0,7 litro degtinės ir apie 13.00 val. nuėjo miegoti. M. K. iš paskaitų grįžo apie 16.00 val., tačiau jis negirdėjo, kaip ji grįžo. Jam atsikėlus M. K. prie jo priėjo ir paklausė, ar buvo atėjusi buto nuomotoja. Jie dar gražiai pabendravo, jokio konflikto tarp jų nebuvo. Po to jis išgėrė likusią degtinę. Kas toliau tarp jų su M. K. įvyko, dėl ko jie konfliktavo ir kodėl jis jai trenkė į saulės rezginio sritį, jis atsakyti negali, nes dėl išgerto alkoholio kiekio nieko neatsimena. Jis prisimena tik atvykusius policijos pareigūnus ir tai, kad jį išvežė į areštinę. Jis tiki M. K. žodžiais - jeigu ji nurodė, kad jis jai trenkė, tai dėl to jis nuoširdžiai gailisi (elektroninės bylos lapai 102-105).

3. Ikiteisminio tyrimo metu M. K. parodė, kad ji su Š. V. draugauja apie vienerius metus, apie mėnesį gyvena kartu su Š. V. pastarojo nuomojamame bute, jie kartu veda bendrą ūkį. 2025 m. kovo 3 d. apie 17.20 val. jai grįžus į namus po paskaitų bute buvo neblaivus Š. V. (pastarasis keletą dienų iš eilės gėrė alkoholinius gėrimus) ir jo draugas R. B.. Š. V. gėrė spanguolių degtinę (per dieną buvo išgėręs du 0,35 litro talpos butelius degtinės), R. B. kartu alkoholio nevartojo, buvo blaivus. Jai sugrįžus Š. V. pradėjo be jokios priežasties ant jos rėkti, sakė, kad ji jam ne mergina, ji jam yra niekas, įžeidinėjo ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. R. B. pradėjo raminti Š. V., prašė, kad šis nurimtų, tačiau tai Š. V. dar labiau įsiutino ir pastarasis pradėjo dar labiau ant jos rėkti bei priėjęs prie jos vieną kartą trenkė jai kumščiu į saulės rezginio sritį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą (skausmą ji vertina 5 balais iš 10). Ji atstūmė Š. V. nuo savęs, pasakė, kad jis prie jos nelįstų, ir iš karto nuėjusi į vonios kambarį užsirakino bei iškvietė policijos pareigūnus, po ko išėjo iš vonios kambario. Š. V. daugiau prieš ją nesmurtavo, tačiau visą laiką iki tol, kol atvyko policijos pareigūnai, šaukė kartodamas „Nupirk dar“. Š. V. smurtauja ne pirmą kartą, tačiau į policiją anksčiau ji nesikreipė, kadangi jo mama prašydavo į policiją nesikreipti. Š. V. būdamas blaivus niekada taip pasielgti negalėtų, jis yra geras vaikinas, nuoširdus, mandagus, tačiau vos išgėręs alkoholinių gėrimų tampa agresyvus, nekontroliuoja savęs ir neatsimena savo veiksmų. Po šio įvykio ji su Š. V. kartu nebegyvena, iš buto išsikraustė (elektroninės bylos lapai 7-18, 117-120).

4. 2025 m. kovo 3 d 18.34 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM 0451, Š. V. iškvepiamame ore nustatyta 3,55 promilių alkoholio (elektroninės bylos lapai 90-91).

Motyvuojamoji dalis

5. Teismas pažymi, kad šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2025 m. kovo 3 d. apie 17.55 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Š. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,55 promilių neblaivumas), tyčia vieną kartą kumščiu trenkė M. K., su kuria kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, į saulės rezginio sritį, tokiu būdu sukėlė M. K. fizinį skausmą.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

6. Š. V. smurtaudamas – tyčia kumščiu trenkdamas M. K. į saulės rezginio sritį, sukėlė M. K. fizinį skausmą. Nagrinėjamo įvykio metu M. K. buvo Š. V. šeimos narė – jie kartu gyveno, bendrai tvarkė ūkį, taigi Š. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

7. Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą Š. V. skirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant Š. V. visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždrausti naudoti psichiką veikiančias medžiagas.

8. Š. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Dėl šia nusikalstama veika padarytos žalos M. K. Š. V. pretenzijų neturi. Š. V. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (elektroninės bylos lapai 132-134). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

9. Spręsdamas dėl Š. V. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Š. V. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Š. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Š. V. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Š. V. nėra išreiškęs sutikimo atlikti viešųjų darbų bausmę, dėl ko šios rūšies bausmė jam neskirtina. Š. V. dirba (elektroninės bylos lapai 72-74), neteistas (elektroninės bylos lapai 64-67), baustas administracinėmis nuobaudomis (elektroninės bylos lapai 68-71). Teismas įsitikinęs, kad bausmės tikslai bus pasiekti Š. V. skyrus švelniausią bausmę, kuriai nereikalingas nuteistojo sutikimas – laisvės apribojimą, įgalinančią teismą nustatyti įpareigojimus, susijusius su Š. V. elgesio korekcija, bausmės terminą nustatant artimą vidurkiui – vieneriems metams, uždraudžiant Š. V. visą bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas, įpareigojant Š. V. visą bausmės laikotarpį dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

10. Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, Š. V. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, Š. V. skirtinos vienerių metų laisvės apribojimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – keturiais mėnesiais ir Š. V. skirtina galutinė aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant Š. V. visą bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas, įpareigojant Š. V. visą bausmės laikotarpį dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

11. Š. V. nuo 2025 m. kovo 3 d. 18.40 val. iki 2025 m. kovo 4 d. 15.08 val., kas prilyginama vienai parai, buvo laikinai sulaikytas (elektroninės bylos lapai 58-63), taigi, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, Š. V. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

12. Š. V. nusikalstama veika pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais, dėl ko teismas mano esant tikslinga Š. V. skirti BK 72² straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

VI. Procesinės prievartos priemonė

13. Ikiteisminio tyrimo metu Š. V. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (elektroninės bylos lapai 106-113), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 64¹, 66, 72² straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti Š. V. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant Š. V. visą bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas, įpareigojant Š. V. visą bausmės laikotarpį dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu – keturiais mėnesiais ir Š. V. skirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant Š. V. visą bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas, įpareigojant Š. V. visą bausmės laikotarpį dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Į bausmę įskaityti Š. V. laikinai sulaikytam išbūtą laiką – vieną dieną, ją prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Skirti Š. V. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Š. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, Jūs turite teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

6. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

7. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 243 ar 244 straipsnį.