Kauno apylinkės teismo nutarimas

2017-07-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-2230-540/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-07-17
Bylos Nr.
A6.-2230-540/2017
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01274-2017-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miceikienė
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
Pažeidėjas
D. A.
Administracinio nusižengimo byla Nr.A6.-2230-540/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01274-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos : 1.4.4.; 7.11.; 21.9.10 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. liepos 17 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė,sekretoriaujant Rasai Baranauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui Aleksejui Bugajui,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Izraelio pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau VMI prie FM) pareigūnams tikrinant mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2017 m. kovo 15d. (duomenys neskelbtini) pradėtas operatyvus patikrinimas pagal 2017 m. kovo 7d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR 1043-1481, kurio metu buvo tikrinamas laikotarpis nuo 2016 m. spalio 1d. iki 2017 m. vasario 28d. 2017 m. balandžio 7d. surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08)- FR1042-2451. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis pavedimo išrašymo dieną, t. y. 2017 m. kovo 7d., UAB (duomenys neskelbtini) skolinga valstybės biudžetui 84.389,34 Eur, iš jos: 82.506,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir 1.713,73 Eur šio mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2016-10-25), 98,00 Eur Gyventojų pajamų mokesčio (tolia – GPM) ir 1,29 Eur šio mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017-02-14), 22,74 Eur Pelno mokesčio (toliau – PLN) ir 11,58 Eur šio mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017-01-17), 36,00 Eur Mokesčio už aplinkos teršimą (toliau – ATM) (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017-02-15). Bendrovės deklaruota mokestinė nepriemoka biudžetui susidarė nuo 2016-10-25. Pagal kasos dokumentus už minėtą laikotarpį nustatyta, kad lėšų likutis kasoje 2016-10-01 buvo 16.841,29 Eur, gauta pajamų 46.684,47 Eur, iš kasos išmokėta 63.525,76 Eur, likutis kasoje 2017-02-28 buvo 0,00 Eur. Kiti mokėjimai buvo atliekami per atskaitingus asmenis pagal avansines apyskaitas.

Nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) atliko sekančius atsiskaitymus, kurie pažeidė VMI prie FM interesus (pateikiami tik dalis stambiausių finansinių operacijų):

1) 2016-10-04 buvo atlikti mokėjimai UAB (duomenys neskelbtini) 5.000,00 Eur, UAB (duomenys neskelbtini)5.000,00 Eur, Bendrovės vadovui D. A. 10.000,00 Eur, Bendrovės direktoriaus pavaduotojui E. D. 4.000,00 Eur. Remiantis CK 6.9301 straipsniu šios sumos turėjo būti panaudotos atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 6.743,16 Eur;

2) 2016-10-14 buvo atlikti mokėjimai UAB (duomenys neskelbtini), atsiskaitymo suma 10.000,00 Eur, Bendrovės direktoriaus pavaduotojui Enrikui Daktarui 2.000,00 Eur. Remiantis CK 6.9301 straipsniu šios sumos turėjo būti panaudotos atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 6.776,16 Eur;

3) 2016-10-17 ir 2017-10-18 buvo atlikti mokėjimai AB (duomenys neskelbtini)10.711,00 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) 19.000,00 Eur. Remiantis CK 6.9301 straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 6.815,57 Eur;

4) 2016-10-26 buvo atlikti mokėjimai UAB (duomenys neskelbtini) 6.000,00 Eur, UAB (duomenys neskelbtini)3.000,00 Eur. Remiantis CK 6.9301 straipsniu šios sumos turėjo būti panaudotos atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 27.158,00 Eur;

5) 2016-10-31 buvo atliktas mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini), atsiskaitymo suma 5.000,00 Eur. Remiantis CK 6.9301 straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 27.834,00 Eur;

6) 2016-11-02 ir 2016-11-03 buvo atlikti mokėjimai UAB (duomenys neskelbtini) 5.000,00 Eur, SIA UPS 20.300,00 Eur. Remiantis CK 6.9301 straipsniu šios sumos turėjo būti panaudotos atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 27.926,25 Eur;

7) 2017-01-23 buvo atliktas mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini), atsiskaitymo suma 1.000,00 Eur. Remiantis CK 6.9301 straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 76.367,45 Eur.

Tuo UAB (duomenys neskelbtini), būdama skolinga valstybės biudžetui ir tai žinodama, pirmenybę teikė atlikinėdama atsiskaitymus su kitais kreditoriais ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo bei taip pažeidė kreditoriaus – VMI prie FM- teises. Bendrovės direktorius D. A., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė turi pakankamai lėšų sumokėti privalomai į valstybės biudžetą mokesčius, to nedarė ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, t. y. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, o ne VMI prie FM. Dėl tokių Bendrovės vadovo veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui nelikviduota.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. A. savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2016m. bendrovėje buvo finansinių sunkumų ir jei jie būtų mokėję visus mokesčius valstybei, o ne tiekėjams, todėl jie galėjo kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Bendrovė norėjo parduoti pastatytus butus, bet neatsidaro pirkėjų. Šiuo metu keli butai parduodami ir tokiu būdu skola valstybės biudžetui bus padengta. Pripažįsta, kad pažeidė mokėjimo eiliškumą, tačiau tai darė susiklosčius nepalankioms aplinkybėms.

Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovas paaiškino, kad palaiko pareiškime nurodytas aplinkybes. UAB (duomenys neskelbtini) nemokėjo laiku į biudžetą mokesčių, nepriemoka didėja, todėl atliko operatyvų patikrinimą. Atskaitingas asmuo yra D. A.. Bendrovės vadovas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, t. y. turėdamas lėšų, nemokėjo mokestinės prievolės. Prašo skirti D. A. baudą.

Byloje surinkti rašytiniai duomenys: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo (b. l. 2-6), mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 8-9), UAB (duomenys neskelbtini) balansas (b. l. 10-17), UAB (duomenys neskelbtini) ataskaita - įplaukos (b. l. 18-19), 2017-03-07 operatyvaus patikrinimo pavedimas (b. l. 20-21), 2017-04-07 operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 22-26), trišalės reikalavimų įskaitymo sutartis (b. l. 27), lėšų pervedimo nurodymai (b. l. 28, 29, 36, 37, 40, 44, 47, 52, 55, 57, 57, 59), PVM sąskaitos faktūros (b. l. 30-35, 38, 48-51, 53-54, 60, 67, 79, 84, 86-93, 98, 107, 109, 114-118, 120, 127, 131, 133, 136, 142, 144, 145, 148-150, 153, 157-159, 164, 178-179, 182, 193, 201, 203, 206, 211), skolų tarpusavio užskaitymo aktas (b. l. 39), pirkimo pardavimo sutartis (b. l. 41-43), 2016-12-12 pirkimo pardavimo sutartis (b. l. 45-46), mokėjimo pranešimai (b. l. 56, 58, 66), avanso apyskaitos ir kvitai (b. l. 61, 64, 73, 74-75, 78, 80-83, 96-97, 101-104, 112-113, 121, 122-123, 124-125, 134, 139-141, 143, 160, 167, 176, 186, 191-192 ), pinigų priėmimo kvitai (b. l. 62, 63, 76, 85, 94-95, 106, 108, 119, 130, 132, 147, 154, 155, 169, 171, 173, 174, 177, 180, 181, 194, 196, 199, 202, 204, 205, 209, 210, 212 ), kvitai ir sąskaitos apmokėti (b. l. 65, 68, 69-72, 77, 99-100, 110-111, 137-138, 146, 151, 152, 156, 161, 162-163, 170, 175, 183, 184-185, 198, 207, 208, 213, 214), kasos pajamų orderiai (b. l. 105, 126, 128, 168, 189, 195, 200, 218, 227, 237, 254, 260), nurodymai įnešti grynuosius pinigus (b. l. 165-166), mokėjimas SIA UPS (b.l. 172), mokėjimo nurodymai (b. l. 187-188), kasos knygos išrašai (b. l. 215, 224, 233, 242, 251), kasos išlaidų orderiai (b. l. 216, 217, 219-223, 225-226, 228-232, 234-235, 238-241, 243-250, 252-253, 255-259), bankų sąskaitų išrašai (b. l. 261-269).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Prie kreditorių yra priskiriamos mokesčius renkančios institucijos, kai atsiradusi mokestinė skola dar nesumokėta. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad bendrovės UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė), yra VMI prie FM skolininkė. Iš bylos duomenų matyti, kad VMI prie FM, dėl susidariusios skolos valstybės biudžetui, nuo 2016-11-02 Bendrovės atžvilgiu vykdo priverstinį išieškojimą, priimant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2017-03-07, Bendrovė buvo skolinga valstybės biudžetui 84.389,34 Eur, iš jos: 82.506,00 Eur Pridėtinės vertės mokesčio ir 1.713,73 Eur šio mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2016-10-25), 98,00 Eur Gyventojų pajamų mokesčio ir 1,29 Eur šio mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017-02-14), 22,74 Eur Pelno mokesčio ir 11,58 Eur šio mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017-01-17), 36,00 Eur Mokesčio už aplinkos teršimą (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017-02-15). Bendrovės deklaruota mokestinė nepriemoka biudžetui susidarė nuo 2016-10-25. Iš operatyvaus patikrinimo metu nustatytų duomenų matyti, kad įstatymų atsiskaitymų tvarkos Bendrovėje nebuvo laikomasi.

Iš rašytinės bylos medžiagos bei D. A. paaiškinimų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. A., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, suprato, kad turėjo galimybę sumažinti ar pilnai padengti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, tame tarpe pakankamai ženklias sumas sau bei Bendrovės direktoriaus pavaduotojui E. D., taip pat UAB (duomenys neskelbtini) ir kitiems kreditoriams.

Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Taigi iš to akivaizdu, kad Bendrovės vadovas D. A., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nelikviduotus įsipareigojimus VMI, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio nuostatas. Pirmiau aptartos aplinkybės kartu leidžia spręsti ir dėl D. A. kaltės padarius šį teisės pažeidimą, t. y. kad tokie Bendrovės vadovo veiksmai, kuomet Bendrovė turėjo galimybę pilnai padengti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, pažeidžiant įstatymo reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą, buvo sąmoningi.

Tuo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas D. A. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Duomenų apie D. A. baustumus nėra. Jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011).

Skiriant D. A. nuobaudą, atsižvelgtina į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad nėra duomenų, jog jis būtų baustas administracine tvarka už analogiškus administracinius nusižengimus. Atsižvelgtina ir į D. A. paaiškinimus dėl bendrovės skolos susidarymo ir į D. A. požiūrį, į tai, kokiems asmenims bei kreditoriams buvo teikiamas išmokėjimų pirmumas, į įsiskolinimo dydį. Skiriant nuobaudą, taip pat atsižvelgtina į bendrovės vadovo veiksmus siekiant šalinti įsiskolinimą, t. y. įsipareigojimą mažinti skolą parduodant pastatytus butus.

Įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta D. A. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobauda – baudą, nustatant jos dydį nežymiai viršijantį vidurkį. Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu

nutarė:

D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Violeta Miceikienė