Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Jazukevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui J. P., Institucija, teikianti išvadą, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir pagal atsakovo J. P. priešieškinį ieškovei G. P., Institucija, teikianti išvadą, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl nepilnamečio vaiko tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė G. P. ieškiniu prašo teismo nustatyti vaiko V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina G. P. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui V. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo 2016-04-01 iki jo pilnametystės, sumokant iki kiekvieno mėnesio 25 dienos tiesiogiai vaiko motinai G. P., paskirti vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja G. P., nustatyti, kad J. P. bendrauja su sūnumi bendru susitarimu su vaiko motina G. P.. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas neteikia išlaikymo sūnui nuo 2008 m. Vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 200 eurų. Sūnus visą laiką gyvena su ieškove, todėl jo gyvenamoji vieta nustatytina su ja. Jei atsakovas pageidaus bendrauti su sūnumi, ieškovė tam neprieštaraus (b. l. 2-3).

Atsakovas J. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodyta, kad atsakovo ir ieškovės santuoka nutraukta 2007-10-16 bendru sutarimu. Atsakovas vedė ieškovę, jai esant nėščiai nuo kito vyro. Jos sūnus gimė (duomenys neskelbtini), jiems esant santuokoje. Abu žinojo, kad vaikas yra ne atsakovo, bet vaiką registruojant, tėvu buvo nurodytas atsakovas kaip esamas sutuoktinis. Ieškovė, pasiėmusi sūnų 2003 m. lapkričio mėnesį išvyko gyventi pas savo tėvus. Nuo to laiko su ieškove nepalaiko ryšio, nebendrauja, prie vaiko išlaikymo neprisideda. 2007-09-25 pareiškime dėl santuokos nutraukimo ieškovė nurodė, kad bendrų vaikų neturi (b. l. 11).

Atsakovas J. P. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti, kad nėra V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas ir panaikinti V. P. gimimo liudijime esantį J. P. tėvystės įrašą. Priešieškinyje remiamasi atsiliepimo į ieškinį argumentais ir dar nurodoma, kad nuo 2003 m. atsakovas su ieškove ir jos sūnumi visiškai nebendravo ir nesimatė. 2007 m. ieškovė susirado atsakovą ir pasiūlė nutraukti santuoką bendru sutarimu. Jis tam neprieštaravo, nes jų santuoka ir taip buvo faktiškai iširusi. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo nurodyta, kad vaikų sutuoktiniai neturi. Atsakovo ir ieškovės sūnaus santykius vertinti nėra jokio pagrindo, nes jokių santykių nebuvo ir nėra. Atsakovas ieškovės sūnui išlaikymo niekada neteikė, jo atžvilgiu niekada nevykdė tėvo valdžios, tarp jo ir vaiko niekada nebuvo susiformavę tėvo ir sūnaus santykiai, nebuvo ir nėra emocinio ryšio (b. l. 34-36).

Teismo posėdyje ieškovė G. P. ir jos atstovas palaikė ieškinį, su priešieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad norėjo greitai išsituokti, todėl nurodė, jog neturi nepilnamečių vaikų. Pripažįsta, kad atsakovas nėra biologinis sūnaus tėvas. Ekspertinės atlikti nesutinka, nes neneigia, kad atsakovas nėra biologinis vaiko tėvas. Atsakovas dalyvavo gimdyme, išduodant vaiko gimimo liudijimą. Kartu gyveno šešis metus – nuo santuokos sudarymo iki 2007 m. Atsakovas pripažino save tėvu, pilnai išlaikė. Vaikas kito tėvo nežino, vadina atsakovą tėvu.

Teismo posėdyje atsakovas J. P. ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė tenkinti priešieškinį. Paaiškino, kad sudarant santuoką atsakovas žinojo, kad ieškovė laukiasi ne nuo jo. Nebuvo susitarimo, kad atsakovas pripažins save vaiko tėvu. Išduodant gimimo liudijimą, atsakovas nedalyvavo. Apie tėvystės įrašą vaiko gimimo liudijime atsakovui nebuvo žinoma, todėl pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nurodė, kad vaikų nėra. Nesąžininga iš atsakovo reikalauti išlaikymo. Atsakovas tik gavęs ieškinį sužinojo, kad yra nurodytas vaiko tėvu. Ieškovė klaidina teismą, nurodydama, kad su atsakovu gyveno šešis metus. Kartu gyveno tik iki 2003 m., kol ieškovė išvyko gyventi pas savo mamą. Vaikui tada buvo du metai. Atsakovas vaiko neišlaikė, nebuvo prisirišimo.

Teismo posėdyje Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad pirminė skyriaus pozicija buvo palaikyti ieškinį. Tačiau pozicija keičiasi, išklausius atsakovo poziciją, įvertinus, kad vaikas nelaiko atsakovo savo tėvu (vaikas tą yra parašęs savo nuomonėje) ir nori gyventi su mama. Ieškovė yra nurodžiusi galimą biologinį sūnaus tėvą, pasakiusi jo pavardę, tačiau galimas vaiko tėvas yra miręs. Nuginčijus atsakovo tėvystę, vaikas negautų išlaikymo. Ieškovės materialinė padėtis sunki. Tačiau žmogiškumo prasme, jei išlieka galimybė nustatyti vaiko tėvystę po mirties, tada galima nuginčyti atsakovo tėvystę.

Ieškinys atmetamas, priešieškinis tenkinamas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad: (duomenys neskelbtini) gimė V. P., gimimo liudijime tėvu nurodytas J. P. (b. l. 5), G. P. 2015 metais buvo mokama socialinė pašalpa, išmoka vaikui ir parama mokinio reikmenims įsigyti (b. l. 6), 2007-09-25 J. P. ir G. P. sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir pasirašė prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (b. l. 13, 14), 2007-10-04 Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukta J. P. ir G. P. santuoka (b. l. 15-16), 2016-05-20 Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad palaikomi ieškinio reikalavimai. G. P. šeima neįrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Šeimos buitis labai skurdi. Nepilnametis V. P. nuo gimimo gyvena su mama, sako, kad menkai prisimena tėvą J. P., nori ir toliau gyventi su mama, paaiškino, kad su tėvu bendrauti nenori (b. l. 19-20, 23), 2016-05-19 paaiškinime V. P. nurodė, kad nori gyventi kartu su mama, su tėvu J. P. jokių ryšių nepalaiko, nenori su juo bendrauti nei telefonu, nei kitais būdais, labai mažai jį prisimena (b. l. 24).

Teismų praktikoje susiformavęs aiškinimas, kad ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tiek tėvystės pripažinimo, nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai). Tėvystės nuginčijimo bylose vaiko interesais svarbus ne tik teisinis, bet ir socialinis tėvo ir vaiko ryšys.

Šioje byloje esminę reikšmę turi aplinkybė, kad ieškovė ir atsakovas 2007-09-25 prašyme dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodė ir savo parašais patvirtino, kad neturi nepilnamečių vaikų. Iš civilinės bylos Nr. 2-882-670/2007 matyti, kad ieškovės ir atsakovo prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kur šalys, prisiekusios sakyti byloje tiesą, dar kartą patvirtino, kad neturi nepilnamečių vaikų (civilinės bylos Nr. 2-882-670/2007 b. l. 7, 9, 10). 2007-10-04 Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 1 punkte įtvirtinta, kad „nepilnamečių vaikų nėra“ (b. l. 15-16). Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Šiuo sprendimu patvirtintas sutarties punktas, kad ieškovė ir atsakovas neturi nepilnamečių vaikų laikytinas prejudiciniu faktu. Esant galiojančiam tokiam faktui, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų senaties terminas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (CK 3.152 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pati pripažino, kad atsakovas nėra V. P. biologinis tėvas ir, kad atsakovas tą aplinkybę žinojo jiems sudarant santuoką. Tačiau atsakovas nuosekliai teigė, kad nedalyvavo išduodant vaiko gimimo liudijimą ir iki pat ieškinio gavimo dienos nežinojo to, kad yra įrašytas vaiko tėvu, todėl jam nekilo abejonių pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, su ieškove negyveno nuo 2003 metų. Teismas, įvertinęs abiejų šalių procesinį elgesį, neturi pagrindo netikėti atsakovo teiginiu, kad apie ginčijamus duomenis sužinojo tik gavęs ieškinį. Todėl laikytina, kad atsakovas nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad J. P. nėra biologinis V. P. tėvas. Tačiau sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo būtina vertinti ne tik teisinį, bet ir socialinį tėvo ir vaiko ryšį, vaiko interesus. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad su atsakovu gyveno 6 metus, tačiau 2007-09-25 prašyme dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo nurodyta, kad „nuo 2003 m. lapkričio mėnesio pabaigos pradėjo gyventi atskirai“, „keturis metus nepalaikė jokių ryšių“ (b. l. 13). Atsakovas nuosekliai teigė, kad su ieškove negyveno nuo 2003 metų, kai ji su vaiku išsikėlė gyventi pas savo mamą. Byloje nėra prieštaravimų dėl to, kad atsakovui ir ieškovei nustojus gyventi kartu, atsakovas visiškai nebendravo su vaiku. Esminę reikšmę turi V. P. nuomonė, kurią jis yra išdėstęs raštu, kad su tėvu J. P. nepalaiko jokių ryšių, nenori su juo bendrauti nei telefonu, nei kitais būdais, labai mažai jį prisimena (b. l. 24). Tai rodo, kad vaikas iš esmės nepripažįsta atsakovo savo tėvu socialine prasme, jis jo nepažįsta. Tarp J. P. ir V. P. niekada nebuvo užsimezgę emociniai tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšiai. J. P. niekada nevykdė tėvo valdžios V. P. atžvilgiu, neteikė išlaikymo.

Atsižvelgtina ir į Institucijos, teikiančios išvadą, byloje nuomonę, kuri bylos nagrinėjimo teisme metu, išklausius atsakovo poziciją, pasikeitė ir buvo nurodyta, kad atsakovo tėvystė gali būti nuginčyta. Ieškovė Institucijos atstovams yra nurodžiusi asmens, galimai esančio V. P. biologiniu tėvu, pavardę bei tai, kad šis asmuo yra miręs. Tačiau CK 3.146 straipsnyje yra numatyta galimybė nustatyti mirusio asmens tėvystę.

Įvertinus bylos aplinkybių visumą, nepilnamečio V. P. nuomonę ir interesus, Institucijos, teikiančios išvadą, poziciją, atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo principus, darytina išvada, kad atsakovo tėvystės nuginčijimas nepažeis nepilnamečio V. P. interesų. Nepilnametis niekada faktiškai nepažinojo atsakovo, su juo nebendravo, abstrakčiai atsakovą įvardindavo savo tėvu. Nuginčijus tėvystę, išlieka galimybė nustatyti biologinio V. P. tėvo tėvystę bei taikyti iš to kylančias teisines pasekmes.

Kadangi tiek ieškovei, tiek atsakovui buvo suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.149-3.153 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 394-399 straipsniais, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 96 straipsnio 4 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinio netenkinti, priešieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra biologinis V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Panaikinti gimimo liudijime AB Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) įrašą apie J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvystę.

Per tris darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.